TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Plečia jūrinių interesų geografiją

2011 02 18 0:00
Lietuvoje pastatyta pirmoji žemsiurbė dirbs prie Afrikos krantų, o olandų žemsiurbės siekia įsitvirtinti viso pasaulio uostuose, pradedant nuo Europos.
LŽ archyvo nuotrauka

Kol svarstoma, ar Klaipėdos uostui reikalinga sava žemsiurbė, išlaidos už sąnašų valymą iš uosto dugno jau seniai pranoko naujo laivo kainą.

Atvira pasauliui Lietuvos ekonominė erdvė turi ir pliusų, ir minusų. Uosto vadovybė džiaugiasi konkursų dalyvių masiškumu ir sumažėjusiomis hidrotechninių darbų kainomis, nors sumokėti pinigai iškeliauja į užsienį, krovos įmonės - užsienio prekyba. Tačiau kartais vakariečiai atvyksta į mūsų uostą ne tik parduoti paslaugų, bet ir patys čia palieka savo pinigus. Tai rodo garsios danų hidrotechnikos darbų kompanijos "Rohde Nielsen A/S" verslo mūsų šalyje pavyzdys.

Reikėjo, kol brango

Klaipėdos uoste jau antrą dešimtmetį svarstoma, ar pirkti žemsiurbę, bet bendros nuomonės iki šiol nėra. Įtakos tam turi ir gamtinės sąlygos, ir besikeičianti ekonominė situacija - vienu metu staigiai kilusios, o dabar kritusios paslaugų kainos.

Iš pradžių ginčytasi, pirkti žemsiurbę ar žemkasę, paskui - kaip išlaikyti įgulą, kai laivas nedirba. Tačiau kai uraganas Ervinas 2005 metais užvertė įplauką smėliu ir greitoji pagalba atplaukė tik po savaitės, diskusijos atsinaujino. Ir vėl nutilo.

Anksčiau diskutuojant apie nuosavą žemsiurbę buvę uosto vadovai teigė, kad ši nauja, kokią turi danai, kainuoja 7 mln. eurų (daugiau kaip 24 mln. litų), o nenaują galima būtų įsigyti perpus pigiau. Vėliau į uosto direkcijos sąmatą šiam tikslui buvo įtraukta 20 mln. litų, bet kai metalas ėmė brangti, apie laivo statybą išvis nustota kalbėti.

Šiuo metu žemsiurbė reikalinga ne tik Klaipėdoje, bet ir Šventojoje. Tačiau uosto direkcijos sąmatoje išlaidų žemsiurbei įsigyti jau treti metai neplanuojama. Ji atrodė reikalinga, kai dugno valymas kainavo 70 litų už kubinį metrą iškasto grunto, o dabar ją įsigyti būtų nenaudinga - taip aiškino LŽ uosto direkcijos atstovė.

Klaipėdos laivų statytojai užsakymų vietos rinkoje nesitiki, dirba eksportui. Neseniai laimėjo ir pirmąjį "Rohde Nielsen A/S" žemsiurbės statybos užsakymą. Pasak laivininkų, kliento pageidavimu sutarties kaina yra komercinė paslaptis, ji viešai neskelbiama.

Gilino uostą

"Rohde Nielsen A/S" Klaipėdos uoste pasirodė prieš gerą dešimtmetį, kai vyko istorinė uosto įplaukos rekonstrukcija, pakeitusi molų konfigūraciją, įplaukos gylį ir technines krovos kompanijų galimybes. Iš daugiau kaip 130 mln. litų maždaug du trečdaliai tąkart už atliktus darbus sumokėti užsienio kompanijoms. Dalį išlaidų finansavusio Pasaulio banko paskolos sąlygos iš rangovų reikalavo ir nemenkos darbų patirties, ir finansinio patikimumo. Lietuvos bendrovės geros technikos niekad neturėjo ir tiko tik pagalbiniams darbams.

Tąkart molus rekonstravo Danijos ir Olandijos kompanija "Aarsleff Ballast", stačiusi tiltą-tunelį tarp Švedijos ir Danijos, o gilinimo darbus atliko visame pasaulyje dirbanti Danijos kompanija "Rohde Nielsen A/S". Gilinant uostą iš viso buvo iškasta 1,6 mln. kubinių metrų grunto. Per dvejus metus danams buvo sumokėta 32 mln. litų.

2004 metais "Rohde Nielsen A/S" laimėjo Klaipėdos uosto valymo paslaugų konkursą. Pagal sutartį buvo numatyta, kad ši kompanija turi atlikti valymo darbų, kurių vertė - 7 mln. litų. Tačiau kai prasiautus uraganui skubiai prireikė pagalbos, iš Danijos iškviesta žemsiurbė dėl didelio Baltijos bangavimo plaukė savaitę. Vėliau pasikliauta bendrovės "Klaipėdos hidrotechnika" prieštvanine technika ir valymo tempais, tačiau jau užpernai ši bendrovė dėl sunkumų nustojo dirbti uoste, o šiuo metu bankrutuoja. Jai už uosto gilinimą buvo atseikėta apie 20 mln. litų.

Valyti Klaipėdos uosto dugną tenka po kiekvienos žiemos. Todėl šiemet danai vėl sugrįš į Klaipėdą. "Rohde Nielsen A/S" laimėjo uosto gilinimo konkursą, pasiūliusi mažiausią 17 litų už kubinį metrą kainą. Išsiurbti 600 tūkst. kubinių metrų grunto kainuos 9,5 mln. litų. Uosto vadovas Eugenijus Gentvilas džiaugiasi nedidelėmis, palyginti su anksčiau mokėtomis, užsieniečių pasiūlytomis kainomis, ir pažymi, kad Lietuvoje tokių paslaugų teikėjų šiuo metu nėra.

Užsisakė žemsiurbę

Praėjusiais metais vienas svarbiausių uostamiesčio ekonomikos įvykių buvo Baltijos laivų statyklos pardavimas. Ilgiau nei dešimtmetį ją valdžiusi Danijos Odensės laivų statykla neatlaikė rinkos konkurencijos ir Klaipėdos įmonę perleido Vakarų laivų gamyklai. Nuo praėjusių metų rugsėjo įmonė vadinama dviejų sujungtų statyklų trumpiniu - Vakarų Baltijos laivų statykla. Sėkminga jos veikla rodo, kad daniškas periodas, nors ir nebuvo stabilus, įmonei buvo naudingas.

Šiomis dienomis statykla pasirašė sutartį su Danijos kompanija "Rohde Nielsen A/S" dėl žemsiurbės statybos. "Laimėjome konkursą prieš garsų Olandijos žemkasių-žemsiurbių statytoją. Šis užsakymas - vienas tikslinių siekių patekti į specializuotų laivų statybos rinką, kuri yra labai perspektyvi", - teigia Vakarų Baltijos laivų statyklos direktorius Jevgenijus Petrovas.

Pasak jo, užsakovo apsisprendimą projektą įgyvendinti Klaipėdoje lėmė lietuvių patikimumas, puikios buvusio savininko ir kitų Danijos užsakovų rekomendacijos. Žemsiurbė Lietuvoje bus statoma pirmą kartą, nors Klaipėdoje konstruojami ir kur kas sudėtingesni laivai.

Bazinis projektas bus parengtas Švedijoje, o darbinė techninė dokumentacija šiuo metu ruošiama Vakarų laivų gamyklos antrinėje įmonėje "Baltijos inžinerijos centras". Laivo statybos priežiūrą atliks klasifikacinė bendrovė "Bureau Veritas". Užsakovui laivas bus atiduotas 2012-ųjų pabaigoje.

Pastatyta žemsiurbė dirbs prie Afrikos krantų, Mozambiko Beiro uoste, kur šiuo metu vyksta naujo terminalo statyba. Ji galės dirbti nuo kranto nutolusi apie 15 jūrmylių. Žemsiurbės ilgis - 82 metrai, plotis - 16 metrų, talpa - 3900 tonų, maksimali grimzlė - 5,5 metro. Bunkeryje tilps 2500 kubinių metrų grunto. Sumontuota įranga leis atlikti gilinimo darbus iki 25 m gylio akvatorijoje.

Vakarų laivų gamyklai pastaruoju metu labai sekasi dėl įvairių rinkos aplinkybių. Ne paskutinis teigiamas veiksnys - ją valdantis estų kapitalas. O estai, kaip patys save pateikia, - pusiau suomiai, iš dalies - skandinavai.

Grįžtant prie temos apie prioritetus, galima pateikti Danijos rinkos gynimo pavyzdį. Kai šį mėnesį šalies parlamentas svarstė, ar statyti tunelį tarp Danijos ir Vokietijos, ar tiltą, buvo pasirinktas pirmasis variantas. Skandinavų informacinės agentūros "Shipgaz" teigimu, pirmenybė buvo suteikta Danijos ekonomikai. Betono konstrukcijos tuneliui būtų gaminamos šalyje, o metalo konstrukcijas tiltui tektų pirkti iš Kinijos. Tiesa, iš Klaipėdos uosto "nusiurbiamų" milijonų ir šio atvejo negalima lyginti, nes danų projektas vertinamas 5 mlrd. eurų, arba per 17 mlrd. litų. Tačiau ar panašiu atveju lygiai taip pat pasakytų mūsų Seimas, daugeliui net įsivaizduoti būtų sunku.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"