TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Plėtoti pramonines biotechnologijas skatina žmogaus poreikis išsaugoti gamtą

2008 05 31 0:00
Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo Mokslo skyriaus vyriausioji specialistė dr. V.Priudokienė.

Plėtodama pramonines biotechnologijas valstybė siekia mažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamų neatsinaujinančių žaliavų, efektyviau panaudojant turimus žemės ūkio ir miškų išteklius. Pramonines biotechnologijas vystyti skatina naftos produktų brangimas ir jos išteklių išsekimo grėsmė. Planuojama, kad plėtojant šią tyrimų sritį naftą ir dujas pamažu turėtų pakeisti atsinaujinančios žaliavos.

Pramoninė biotechnologija.

Prieš pusantrų metų Vyriausybė nutarimu patvirtino Pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje 2007-2010 metų programą. Joje numatytos užduotys ir darbai, kuriuos būtina atlikti, kad būtų galima toliau sėkmingai plėtoti biotechnologijų pramonę Lietuvoje.

Kaip rašoma programoje, Pasaulyje apie 95 proc. įvairių cheminių medžiagų ir produktų gaminama iš neatsinaujinančių žaliavų. Pasaulyje šiuo metu pradėjo formuotis nauja pramonės sritis, pavadinta pramonine biotechnologija arba baltąja biotechnologija. Jos paskirtis - gaminti įvairius produktus iš atsinaujinančių, augalinės kilmės žaliavų.

Pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje 2007-2010 metų programos projektą parengė švietimo ir mokslo ministro sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo Biotechnologijos instituto prof. habil. dr. Gervydas Dienys. Programos įgyvendinimui vadovauja Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, organizuodamas kasmetinius programos projektų konkursus.

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo Mokslo skyriaus vyriausiosios specialistės dr. Vaivos Priudokienės teigimu, moksliniams darbams pagal šią programą finansuoti valstybės biudžete numatyta apie 30 mln. litų. Kiekvienais metais pramoninės biotechnologijos plėtros programos finansavimas didėja: nuo 4 mln. litų 2007 metais iki 10 mln. litų baigiamaisiais metais.

Pramoninės biotechnologijos plėtros programa suskirstyta į keturis pagrindinius uždavinius. Pirmas uždavinys - skatinti kurti cheminių medžiagų gavimo iš biomasės technologijas; antras - įpareigoti kurti biotechnologinių produktų ir biodiagnostikos metodus pramonei, žemės ūkiui ir sveikatos apsaugai, trečias - kurti biokatalizatorius ir biotechnologinius procesus, jų ieškoti; ketvirtas - efektyviau naudoti vietos žaliavas, tinkamas pramoninei biotechnologijai, kurti naujus biomasės šaltinius.

Biodegalų paieškos

Įgyvendindami projektus pagal pirmąjį uždavinį, mokslininkai siekia sukurti naujas technologijas biodegalams gaminti. Prof. habil. dr. G.Dienio teigimu, naftos produktai nuolat brangsta, tačiau netolimoje ateityje taikant biotechnologijas galima bus juos pakeisti. "Lietuva, dirbdama pagal šią naują pramonės programą, turi gerą potencialą, ji yra žemės ūkio šalis, turi daug gabių mokslininkų. Kartais girdime patariant, esą pigiau būtų nusipirkti jau sukurtas biotechnologijas iš užsienio. Vis dėlto net ir tokiu atveju turime gerai išmanyti, ką norime pirkti, nes galime įsigyti brangių, bet gerokai pasenusių dalykų, todėl pagal šios programos uždavinius atliekamų mokslinių darbų reikšmė Lietuvai bei jos ekonomikai yra be galo svarbi", - pabrėžia profesorius.

Vienas įdomesnių pirmojo uždavinio projektų, kurį finansuoja Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas - Lietuvos žemės ūkio universiteto ir kitų institucijų mokslininkų grupės, vadovaujamos prof. dr. Prutenio Petro Janulio, atliekamas mokslinis darbas - "Plėtoti naujų biodyzelino ir bioalyvos rūšių gamybos, naudojant biokatalizatorius, technologijų kūrimą". Šių tyrimų tikslas - gerinti biodyzelino ir bioalyvos gamybos energetinius ir ekonominius rodiklius, naudojant biotechnologinę katalizę, sukurti teorines prielaidas biokatalizatorių gamybai šalyje vystyti.

Medicinai ir žemės ūkiui

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto prof. habil. dr. Vidmantas Stanys sako, kad biotechnologijos - gera dirva inovacijoms kurti. Biotechnologijos sąlygiškai skirstomos į tris spalvas. Be baltosios, yra dar žalioji ir raudonoji. Žalioji biotechnologija susijusi su žemės ūkiu, raudonoji - su medicina, baltoji - su pramone. Tačiau visos šios sritys, pasak profesoriaus, yra labai glaudžiai susijusios.

Iliustruojant antrąjį programos uždavinį, reikėtų paminėti naujų vaistinių medžiagų paieškos darbus, atliekamus vadovaujant Biotechnologijos instituto mokslininkams dr. Daumantui Matuliui ir dr. Gintautui Žvirbliui. Įdomus Vilniaus universiteto Onkologijos instituto mokslininkų, vadovaujamų dr. Dainiaus Characiejaus, atliekamas tyrimas "Molekulinė diagnostika gydymo individualizavimui onkologijoje", kuriuo siekiama sukurti naujas molekulinės diagnostikos galimybes onkologinių susirgimų srityje.

Pagal trečią uždavinį paminėtinas Biotechnologijos instituto mokslininkės dr. Almos Gedvilaitės atliekamas tyrimas "Metagenominiai Lietuvos karštų požeminių vandenų ekstremofilų virusų tyrimai naujų fermentų paieškai". Ekstremaliomis sąlygomis išgyvenantys ir prie jų prisitaikę mikroorganizmai mokslininkus domina neatsitiktinai. Tai baltymų, ypač unikalių fermentų, kurie pasižymi didesniu stabilumu bei kitomis naudingomis savybėmis ir kurie galėtų pakeisti molekules ar fermentus jau naudojamus kai kuriuose biotechnologiniuose procesuose ar būtų pritaikyti naujose srityse, šaltinis. Atliekami naujų biokatalizatorių paieškos darbai. Šiems projektams vadovauja Biochemijos instituto dr. Rolandas Meškys ir Vilniaus universiteto doc. dr. Saulutė Budrienė.

Su žemės ūkiu labiausiai susijęs ketvirtasis programos uždavinys. Nemažai tyrimų pagal šį uždavinį atliekama Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute. Babtuose, netoli Kauno, įsikūrusioje eksperimentinėje bazėje mokslininkai atlieka bandymus su augalais.

Pasak šio instituto prof. habil. dr. Vidmanto Stanio, biotechnologijos srityje dirbančius mokslininkus domina didelę energetinę vertę turintys augalai, kuriems Lietuvos klimatinės sąlygos ne itin palankios augti, tad bandoma išskirti genus, didinančius jų prisitaikymą šalčiui.

Paminėtinas dr. Tadeušo Šikšniano vadovaujamos mokslininkų grupės atliekamas tyrimas "Vaisiniai augalai - natūralių antocianinų producentai". Antocianinai yra vieni plačiausiai paplitusių pigmentų augalų karalystėje, jie sudaro didžiausią fenolinių junginių dalį uogose. Tai labai vertingos medžiagos, kurios gali būti plačiai naudojamos tiek medicinoje, tiek pramonėje. Tyrimo metu bus įvertintas antocianinų kiekybinės ir kokybinės sudėties kitimas įvairių veislių vyšnių, serbentų, aronijos ir šeivamedžio vaisiuose jų nokimo metu, ištirtas jų bioaktyvumas širdies raumenų skaidulų bei mitochondrijų ir augalų ląstelių sistemose, parengtos konstrukcijos struktūrinių reguliacinių genų raiškai augaluose valdyti.

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo Mokslo skyriaus vyriausioji specialistė dr. V.Priudokienė sako, jog nemaža dalis projektinių lėšų per praėjusius metus buvo skiriama modernėjančiai mokslinių tyrimų įrangai įsigyti ir esamai bazei atnaujinti. Fondas, atrinkdamas valstybės finansavimui tinkamus projektus siekia, kad jau pradėti ir vykdomi darbai, teikiantys realią naudą šalies ekonomikai, būtų ir toliau sėkmingai atliekami. Investuotos lėšos į pramoninės biotechnologijos plėtrą neabejotinai pasiteisino, kai kurios Lietuvos mokslininkų sukurtos technologijos sėkmingai taikomos gamyboje, tačiau norėtųsi, kad šalies verslo įmonių dėmesys tokiems tyrimams būtų kur kas didesnis.

Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos valstybiniu mokslo ir studijų fondu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"