TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Plėtra, taupant energiją

2010 11 26 0:00
Lietuvos pramonininkų konfederacijos surengtoje konferencijoje "Darnus vystymasis: plėtra ir energetika" diskutavo specialistai, ekspertai, politikai.
Petro Malūko nuotrauka

Lietuvoje daug diskutuojama apie efektyvesnį energijos vartojimą, tačiau situacija ir toliau blogėja, nes valdžia nepriima būtinų sprendimų, neatliekami reikalingi veiksmai šioje srityje. Tai kelia didžiulį verslininkų susirūpinimą, nes brangstantys netaupomi energetiniai ištekliai kasdien daro įtaką kiekvienam gyventojui, verslui, valstybei.

Palyginti su kitomis Europos valstybėmis, degalų kainos Lietuvoje nėra mažiausios, tačiau remiantis statistika "pirmaujame" pagal energijos suvartojimą transportui vienam gyventojui, o energijos intensyvumas gamyboje yra 5 kartus didesnis už Europos Sąjungos (ES) valstybių vidurkį.

Didžiausi energijos vartotojai Lietuvoje yra miestai - juose gyvena du trečdaliai žmonių, čia sukuriama apie 80 proc. krašto BVP. Miestuose prarandama itin daug energijos, nes absoliuti dauguma senų daugiabučių nėra renovuoti ir šilumos izoliacija juose yra prasta.

Pasak specialistų, jeigu energijos suvartojimas ir toliau augs, o pats procesas ir nebus valdomas, pasieksime nepageidautiną būseną - perimsime Amerikos miestų, kurie yra lyderiai pasaulyje pagal energijos suvartojimą, modelį.

Apie šias ir kitas aktualias energetikos bei urbanistikos problemas vakar Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) surengtoje konferencijoje "Darnus vystymasis: plėtra ir energetika" kalbėjo susirinkę specialistai, ekspertai, politikai, diskusijose dalyvavo Seimo, ministerijų ir verslo atstovai.

Kiauros sienos ir nerealus planavimas

Pasak verslininko Roberto Dargio, statybų bendrovės UAB "Eika" direktoriaus, Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos prezidento, miestuose tik 5 proc. daugiabučių namų yra modernūs, kokybiški, suvartojantys mažiausiai šilumos energijos. Bet net 56 proc. daugiabučių pastatų yra senos statybos, nerenovuoti, suvartojantys daug energijos, o dar 22 proc. namų - senos statybos, labai prastos šiluminės izoliacijos, suvartojantys itin daug šilumos energijos. Šių pastatų renovavimo, o kartu ir energijos taupymo problemos Lietuva nesugeba spręsti jau du dešimtmečius. Specialistai įsitikinę, kad šiandien išlaidos energijai viršija mūsų galimybes ir neatitinka Lietuvos ekonominės bei demografinės situacijos.

Be to, dabartiniai patvirtinti Lietuvos miestų ir priemiestinių savivaldybių bendrieji planai nepagrįsti krašto demografinėmis tendencijomis, ekonomine-socialine tikrove ir žemės bei apleistų, nenaudojamų urbanizuotų teritorijų trūkumu miestuose. Tai skatina miestus išsidriekti į pakraščius, brangina energetinius ir kitus išteklius.

Specialistai nurodo priežastis - neplaningas teritorijų projektavimas, kraštotvarkos politikos neturėjimas, apskričių reforma, kuri atėmė galimybę savivaldybėms tapti tikraisiais miestų šeimininkais plėtotojais ir grąžino mus 16 metų atgal į 1994 metus. Kompaktiška ir taupi miestų plėtra pasitvirtina ekonomiškai: ji efektyvesnė, nes sunaudoja 20-45 proc. mažiau žemės ir dirvos išteklių, reikalauja 15-25 proc. mažiau kelių, 7-15 proc. mažiau vandenvalos ir vandentiekio įrenginių, palyginti su nevaldoma plėtra į pakraščius.

Būtini sprendimai energetikos srityje

Verslininkai susirūpinę ir nesprendžiamomis arba per lėtai sprendžiamomis energetinėmis šalies problemomis. Kalbėdamas apie ketinimą statyti naująją atominę elektrinę (AE) Visagine, LPK prezidentas Bronislovas Lubys teigė, kad dabartiniai Lietuvos planai 2018-2020 metais turėti naują AE labiau primena pasaką, o ne realybę. "Turint omenyje, kad suomiai, kurių finansinis potencialas yra nepalyginti didesnis, jau vėluoja su savo atominės stoties statyba, kalbėti, jog mes iš tiesų galėsime AE pastatyti 2020 metais, yra labiau panašu į tas pasakas, kurias mums visiems skaitė mamos, bet ne į realijas, kurios kuo nors būtų pagrįstos", - kritiškai kalbėjo LPK prezidentas.

B.Lubys pabrėžė, kad pramonininkai neprieštarauja atominei energetikai ir remia pačią naujos AE idėją, bet jis ragino nepaleisti iš akių modernių sprendimų, atsirandančių šioje srityje. Pasak verslininko, galbūt Lietuvai vertėtų neskubėti statyti tokią galingą jėgainę, nes atominės energetikos technologijos labai sparčiai tobulėja. "Kad atsirastų toks dramblys - didelio galingumo AE - prireiks geriausiu atveju 10 metų, o kai jis atsiras, JAV ir japonų kompanijos jau gamins komercines atomines stotis, kurių galingumas bus 50-100 megavatų", - perspėjo B.Lubys.

LPK prezidentas atkreipė dėmesį ir į tai, kad naujos AE statybos konkurse liko tik vienas dalyvis - Pietų Korėjos bendrovė. LPK prezidento duomenimis, projektu buvo susidomėję ir prancūzų investuotojai, bet vėliau jie pasitraukė. "Didelis konkursas, o liko tik Pietų Korėja - neliko antro, trečio, penkto, kitų dalyvių. Prancūzai paskutiniai pasitraukė maždaug prieš dešimt dienų. Jeigu šis projektas būtų privačios kompanijos, ji skelbtų naują konkursą ir ieškotų daugiau dalyvių. Kaip darys mūsų valdžia?" - vakar kalbėjo B.Lubys.

Lietuva planuoja, kad naujos AE statybos turėtų būti baigtos 2018-2020 metais. Lietuvos Vyriausybė iki šių metų pabaigos tikisi išrinkti strateginį investuotoją. Dienraštis "Verslo žinios" paskelbė, kad įpareigojančius pasiūlymus pateikė prancūzų bendrovė "Electricite de France" ir korėjiečių "Korea Electric Power Corp". Tik korėjiečiai oficialiai patvirtino savo susidomėjimą, o prancūzai paneigė dalyvaujantys konkurse. Lenkijos bendrovė "Polska Grupa Energetyczna" paskelbė, kad remia AE statybas Visagine, bet nepretenduoja tapti strategine investuotoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"