TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Plūgas skersai žvyrkelio

2012 06 04 8:25

Įstatymų painiava ir nepagarba asmens nuosavybei virsta nesibaigiančiomis tiesos paieškomis. Atkakliausieji, mosuodami dokumentais, turi įnirtingai gintis ir nuo valstybės, ir nuo savivaldos institucijų.

Dirbamos žemės sklypo Kaišiadorių rajono Žiežmarių seniūnijos Skudenių kaime šeimininkas Kazimieras Šliužas (šio straipsnio autoriaus ir žemės savininko asmenvardžiai - sutapimas, nepagrįstas giminystės ryšiais, - aut.) plūkiasi gindamas privačią nuosavybę nuo "viešojo intereso", itin keistai sutampančio su dviejų sodybų interesu.

2011 metų vasaros pradžioje žemės savininkas apstulbo sužinojęs, kad įstrižai jam priklausančio sklypo nežinia kieno išvažinėtas keliukas jau beveik virto vieškeliu - užpiltas žvyru ir nugreideriuotas. Visos vyro pastangos sužinoti, kokiu pagrindu tai padaryta, atsimušė į dokumentais nepagrįstus seniūnijos atsirašinėjimus. Todėl kelis kartus perspėjęs Žiežmarių seniūniją ir Kaišiadorių savivaldybę, kad kėsinamasi į privačią nuosavybę, savininkas padarė tai, kas jam atrodė tinkama: dirbamos žemės antikūnu tapusį kelią suarė. Ir... lyg būtų benzino į laužą šliūkštelėjęs - įsiplieskė konfliktas, pasipylė kaltinimai jam, ginančiam savo nuosavybę.

Buvo ar nebuvo?

Į redakciją K.Šliužas atsinešė šūsnį surinktų dokumentų ir pareiškė be reikalo burnos neaušinsiąs, nes tikįs, kad geriausia jo padėjėja - rašytinė ir antspaudais patvirtinta medžiaga.

Pirmasis ant stalo gula Žiežmarių apylinkės seniūno Albino Kmeliausko atsakymas, o jame: "Dėl laikino kelio panaikinimo ir įpareigojimų įrengti naują kelią seniūnija neturi jokių dokumentų. Kelias, kuris yra Jūsų žemės sklype, natūroje yra ir visada toje vietoje buvo."

Po pusės mėnesio - seniūno pavaduotojos patikslinimas: šis kelias buvęs pažymėtas Pakertų kadastro vietovės žemėlapyje; šį kelią daugelį metų neva prižiūri seniūnija, žiemą valo sniegą.

Kiek ten prižiūri, kiek valo - kiekvieno sąžinės reikalas, juolab jog žemės savininkas LŽ tvirtino neregėjęs, kad kas nors žiemą būtų valęs minėtą kelią. O tai, kad jis matyti kadastro žemėlapyje, - tiesa, nes ortografinėje nuotraukoje reljefo subtilumų neištrinsi.

Tačiau Centrinio registro išduotose Pakertų vietovės žemės sklypų plano kopijose tokio "visada buvusio" kelio niekaip neįžiūrėsi. Yra sklypą kertantis melioracijos griovys, o kelio - ne. Užtat visose to žemėlapio kopijose su nurodytais sklypais ir minėtame sklypų plane punktyrine linija pažymėtas kitas kelias, numatytas žemėtvarkos projekte. Jis ir turėtų būti tiesiamas nuo melioracijos griovio - apeinant K.Šliužui priklausantį sklypą.

Tai patvirtinta ir 2012 metų vasario 27-ąją Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus Vito Lopinio pasirašytame atsakyme: "Nustatyta, kad 1997 04 16 parengtame laikinajame žemės sklypo plane pažymėtas žemės sklypą Nr. 280 kertantis 4 m pločio kelias yra nubrauktas ir pažymėtas besiribojantis 5 m pločio kelias žemės sklypo gretimybėje 6-1. Valstybinio žemės sklypo kadastro duomenų lentelėje informacijos apie kelią žemės sklype taip pat nėra."

"Grąžinant žemę keliuku vadinamos provėžos buvo paliktos kaip laikinas kaimo keliukas iki tol, kol bus suprojektuotas nuolatinis kelias, kuris apeitų, o ne kirstų mano sklypą", - tik tiek su seniūnijos argumentu dėl keliuko, esančio "natūroje", sutinka žemės savininkas. Todėl nestebina vyro pasipiktinimas nežinia kieno iniciatyva ir kokio savivaldybės ar seniūnijos sprendimo pagrindu įvykdyta nesavanaudiška ir kai kuriems kaimynams, matyt, patinkanti "geradarystė", padaryta jam, žemės ūkio paskirties žemės savininkui, priklausančiame sklype - išvažinėtas provėžas per privatų sklypą paversti vieškeliu.

Su tokia pretenzija žmogus šiemet kreipėsi ir į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, ši - į Nacionalinę žemės tarnybą, kol byla nenukeliavo pas Seimo kontrolierių. Jis atliko tyrimą ir padarė išvadą, kad žemės klausimai - Žemės ūkio ministerijos kompetencija. Tačiau tai, kaip savo pareigas atlieka Žiežmarių seniūnijos ir Kaišiadorių savivaldybės vadovai, kontrolierius tyrimo išvadose, pateiktose šių metų kovo 28 dieną, įvertino neigiamai ir nurodė "raštu informuoti pareiškėją, kas ir kada pagerino per jam priklausantį žemės sklypą ėjusio kelio būklę".

Po šio oficialaus nurodymo praėjus mėnesiui, balandžio 28-ąją, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Gružauskas pranešė žemės savininkui K.Šliužui: "Šis kelias buvo įrengtas 1987 metais, vykdant buvusio Dainių tarybinio ūkio melioracijos projektą, ir jis yra įtrauktas į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos užsakytą Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą. Šis kelias, pažymėtas numeriu zm 63, įrašytas į Kaišiadorių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių techninės inventorizacijos bylą ir 2009 metų trečiajame ketvirtyje įtrauktas į Žiežmarių apylinkės seniūnijos buhalterinę apskaitą."

Tik detalės

Skamba lyg ir teisiškai. Taigi įsibrovimas su kelių technika į privatų ariamos žemės sklypą gal ir būtų teisėtas, jei ne kelios detalės. Ir nesvarbu, kad K.Šliužas, gyvenantis Vilniuje, o žemės sklypą nuomojantis ūkininkui, neva "kelis kartus buvo informuotas žodžiu".

Pavyzdžiui, kokio seniūnijos ar savivaldybės administracijos sprendimo arba potvarkio pagrindu nuspręsta provėžas paversti žvyruotu keliu, raštu neinformavus, nepaaiškinus motyvų žemės savininkui ir neišpirkus tegu net valstybės reikmėms reikalingo kelio? Dar viena detalė: "nr. zm 63 pažymėtas kelias" iš tiesų buvo "natūra", net planuota jį nutiesti 1987 metais melioruojant laukus. Tačiau kelias taip ir liko tik planuose, tapo provėžomis, kurios vėliau buvo pavadintos III kategorijos keliuku, patogiu pasiekti už 200 metrų esantį aukštesnės kategorijos kelią.

Galų gale kažin koks valdininkas (niekur neįvardyta) "viešojo intereso" labui leido sau priimti sprendimą per privatų sklypą nutiesti maždaug 300 metrų žvyrkelį, užuot to sklypo pakraščiu, kaip numatyta projekte, nurodęs nutiesti 250 metrų keliuką iki kito III kategorijos keliuko, pažymėto visuose žemėlapiuose ir vedančio ta pačia kryptimi.

Kelias ir takelis

Nuspręsti, ar per K.Šliužo sklypą išvažinėtas keliukas iš tiesų teisėtai tapo vieškeliu, Seimo kontrolieriai patikėjo Žemės ūkio ministerijai. Ši ignoravo minėtą jai pavaldžios Nacionalinės žemės tarnybos išvadą ir 2012-ųjų gegužės 4 dieną pranešė: "Žemės sklypo Nr. 280 ribos ir ginčo objekto (įstrižai sklypo nutiesto kelio - red.) vieta pakeista nesant teisinio pagrindo atlikti tokį pakeitimą ir be teritorijų planavimo dokumento."

Reikalų raštai neretai pasižymi savybe, būdinga Biblijos aiškinimams: kai kuriuos jų teiginius galima interpretuoti įvairiai. Tarkime, Žemės ūkio ministerijos pateiktose išvadose sakoma, kad "ginčo objekto" vieta pakeista nesant teisinio pagrindo atlikti tokį pakeitimą ir be teritorijų planavimo dokumento. Kas tas "ginčo objekto" keitėjas - seniūnija, jos palaimintas asmuo ar žemės savininkas K.Šliužas, - nenurodyta.

Vargu ar tiesos ieškančiam žemės savininkui padėtų susivokti ir Seimo kontrolierių išvadose pateiktos nuorodos į teisės aktus. Pavyzdžiui, pagal Vyriausybės 1992 metų spalio 22 dieną patvirtintas Vietinių kelių tinklo (...) projektavimo nuostatas, planuojant tinklo perspektyvas žemėtvarkos projektuose turi būti atsižvelgiama į esamų kelių trasas.

Kita vertus, iki 2010 metų liepos 1-osios metodiškai žemės reformai vadovavusi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2003 05 22 rašte Nr. 3B-(9.2)-1262 "Dėl žemės sklypų, kuriuos skiria vietinės reikšmės keliai, formavimo", adresuotame apskričių viršininkų administracijoms, buvo išaiškinusi, kad, "atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypas suvokiamas kaip uždaras kontūras (masyvas), ir kai žemės sklypą kerta kelias, kuris nesuformuotas, t. y. natūraliai išvažinėta žemės sklypo dalis be žemės sankasos, važiuojamosios dalies, kelkraščių ir kitų kelio sudedamųjų dalių, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, po kuriuo žemė gali būti privatizuojama, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kelio servituto nustatymo tikslingumo."

K.Šliužo sklypo teritorijoje jokios servituto zonos nėra numatyta. Provėžų "nekilnojamuoju turtu" irgi nepavadinsi, juolab kad suarus vieškeliu tapusį keliuką sumanūs kaimynai nauju "nekilnojamuoju turtu" jau pavertė žiemkenčių lauką. Mat dviejų vienkiemių savininkams neva neliko kito kelio patekti į savo sodybas.

Tegul tai lieka jų paslaptis, kaip pasisekė įkalbinti seniūną ir, matyt, seniūnijos lėšomis į tas dvi sodybas nutiesti žvyrkelį per privačią žemės ūkio paskirties žemę.

Seniūnija savo viešąjį interesą nusprendė ginti teisme. K.Šliužo savininkišką interesą dar 2011 metų gruodžio 21-ąją savaip apgynė Kaišiadorių rajono policija - ji nutraukė bylą dėl kelio suarimo nesant nusikaltimo sudėties. Ar užteks Kauno apygardos teismui Žiežmarių seniūnijos argumentų ginant viešąjį interesą ir savo ieškinį grindžiant "žodiniais susitarimais" su savininku bei keliuko žvyravimo iniciatoriais?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"