TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Plungės įmonė liko be draudimo išmokos

2013 12 31 6:00
Iš "Plungės skalvai" priklausiusių pastatų liko tik nuodėgulių krūva. LŽ archyvo nuotrauka

Įmonės turto draudimo sutartis nebūtinai gali reikšti ramybę įvykus nelaimei. Tuo įsitikino UAB „Plungės skalva“, kurios visi pastatai, kilus gaisrui praėjusių metų gegužės 8 dieną, sudegė, tačiau įmonės savininkui draudimo bendrovė sutinka kompensuoti tik nedidelę sutartyje numatytos draudimo sumos dalį.

„Esame pateikę pretenziją dėl 6,8 mln. litų žalos kompensacijos, tačiau draudikai mums sutiktų sumokėti tik iki 900 tūkst. litų, nors visas turtas (pastatai, įranga, atsargos ir investicijos) buvo apdraustas 9 mln. litų suma. Sąžiningai mokėjome įmokas, tačiau negavę kompensacijos buvome priversti paskelbti bankrotą“, – LŽ guodėsi „Plungės skalvos“ generalinis direktorius Jonas Muralis.

Pasak jo, bendrovė pretenzijų draudikams neturi tik dėl 1,7 mln. litų investicijų draudimo, nes investicijų programai dar buvo tik rengiamasi. Pagal tris sutartis draudimo bendrovei įmonė mokėjo maždaug po 4 tūkst. litų per mėnesį.

Gaisras sunaikino visą „Plungės skalvos“ turtą, kuris pagal draudimo sutartį turėtų būti atlygintas atstatomąja verte.

Laiko šiurkščiu pažeidimu

„Patalpose, kurias apdraudė UAB „Plungės skalva“, draudimo apsauga gaisro atveju negalėjo galioti, nes nebuvo įvykdyta viena esminių individualiai aptartų sutarties sąlygų: objekte turėjo būti įrengta priešgaisrinės saugos signalizacija, tačiau to nebuvo padaryta, – draudimo bendrovės atsisakymą sumokėti kompensaciją LŽ aiškino draudimo bendrovės „If“ Žalų departamento vadovas Audrius Smaliukas. – Svarbu paminėti, kad tokia sąlyga sutartyje atsirado neatsitiktinai, o įvertinus realiai egzistuojančią gaisro riziką. Tai nėra standartinė verslo turto draudimo sutarčių sąlyga, tačiau šiuo atveju mes ją kėlėme, įvertinę veiklos rizikingumą ir patalpų pobūdį.“

„If“ atstovo teigimu, toje pačioje teritorijoje per gaisrą nukentėjo ir patalpos, kuriomis naudojosi ir kurias draudė UAB „Plungės laminuotos grindys“. Jose priešgaisrinė signalizacija buvo įrengta, todėl, remdamasi draudimo sutarties sąlygomis, nuostolius – daugiau nei 570 tūkst. litų – draudimo bendrovė atlygino.

Istorija tęsiasi

„Plungės skalva“, likusi tuščiomis, paskelbė bankrotą, kad nereikėtų mokėti žyminio mokesčio, jeigu tektų pralaimėti bylą teisme. Ieškinį draudikams nukentėjusi bendrovė pateikė nepavykus susitarti dėl kompensacijos, praėjus lygiai metams po gaisro.

Pasak J.Muralio, „Plungės skalva“ negali sutikti, kad reikalavimas įrengti priešgaisrinę signalizaciją galėtų būti priežastis nemokėti kompensacijos, juolab kad toks reikalavimas buvo iškeltas likus vos mėnesiui iki gaisro, nė nenurodžius termino, iki kada jis turėtų būti įvykdytas. Jo teigimu, pastatus saugojo saugos bendrovė. 2009 metais, kai pirmą kartą buvo pasirašyta turto draudimo sutartis, tokio reikalavimo nebuvo. Viskas esą buvo gerai ir 2011 metais, o rekomendaciją įsirengti priešgaisrinę signalizaciją „If“ pateikė tik 2012 metų balandžio 23 dieną. „Reikėtų būti idiotu, kad apdraudęs turtą 9 mln. litų suma, kas mėnesį mokėdamas po 4 tūkst. litų įmokų, pašykštėčiau 5 tūkst. litų papildomai turto apsaugai“, – sakė bendrovės vadovas.

Anot jo, netgi be signalizacijos budėtojas apie kilusį gaisrą ugniagesių tarnybai pranešė operatyviai, ir gaisrininkai į įvykio vietą atvažiavo po 15 minučių, taigi signalizacija, „Plungės skalvos“ ir jos advokatų teisme nuomone, galėtų būti priežastis nebent tik sumažinti kompensacijos dydį, o ne įvykį laikyti nedraudžiamuoju.

Teismas gruodžio pradžioje skyrė papildomą ekspertizę įvykio aplinkybėms ištirti ir žalos dydžiui nustatyti. Tai nebus lengva ne tik todėl, kad nuo gaisro praėjo daugiau kaip metai, bet ir dėl to, kad ugnis supleškino bendrovės dokumentus. Teismas ir bus paskutinė institucija, kuri nustatys, kiek galėtų būti tenkinamas sudegusios ir dėl to bankrutuojančios bendrovės ieškinys.

Sutarties neperdraudė

Draudimo bendrovės, sudariusios stambios apimties draudimo sutartis, paprastai imasi rizikuoti tik dėl nedidelės jos dalies, o kitą rizikos dalį patiki perdraudimo bendrovei.

Pasak A.Smaliuko, visos Baltijos valstybėse šios draudimo bendrovės sutartys, kurių suma viršija 12,1 mln. litų, yra perdraudžiamos pagrindinėje „If“ grupės bendrovėje „If P&C Insurance“, kurios būstinė yra Švedijoje. Ypač stambios sutartys, kurių suma viršija 80 mln. litų, yra perdraudžiamos didžiausiose pasaulio perdraudimo bendrovėse („Munich Re“, „Swiss Re“ ir kitose).

„UAB „Plungės skalva“ draudimo sutartis mūsų bendrovei, veikiančiai trijose Baltijos šalyse, nėra didelė, todėl ji nėra perdrausta“, – aiškino „If“ Žalų departamento vadovas. Taigi, jei byla teisme būtų pralaimėta, visą ieškovo reikalaujamą kompensaciją „If“ padalinys Lietuvoje turėtų išmokėti savomis lėšomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"