TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Po antstolio pranešimo - galvą į smėlį

2012 05 24 7:59

Skolininkui, gavusiam pranešimą apie teismo sprendimą sumokėti skolą, neužtenka vien pervesti pinigus - verta bendrauti su sprendimą vykdančiu antstoliu, kitaip gresia dar ne viena papildoma šimtinė išlaidų.

"Jau pavargome kasmet mokėti šimtus litų skolos nežinia už ką. Kaip gali būti tikras, kad nereikės vėl mokėti ir kitais metais", - LŽ piktinosi vilnietė Beata M. Ji guodėsi niekaip neatsikratanti skolos jau porą metų, esą vis atsirandančios papildomos skolos sumos.

Paaiškėjo, kad 2010-ųjų balandį Anykščių apylinkės teismo sprendimu LŽ pašnekovei buvo priteista sumokėti per 500 litų skolos už gautas komunalines paslaugas, be to, jai skirta padengti 5 proc. palūkanų ir beveik 80 litų skolos administravimo išlaidų.

Gavusi antstolės Nijolės Jutkienės pranešimą, moteris antstolei internetu pervedė 78 litus ir kiek pavėlavusi priteistąją skolą taip pat "įmetė" į paslaugų teikėjų sąskaitą. Moteris manė esanti su visais atsiskaičiusi.

Bet praėjus dvejiems metams, šių metų gegužę, Beata M. paštu gavo tos pačios antstolės pranešimą, esą ji tebėra skolinga beveik 11 litų palūkanų ir per 200 litų antstolei - užmokestį už paslaugas bei būtinąsias teismo sprendimo vykdymo išlaidas. Iš viso buvo reikalaujama sumokėti 273 litus. Visą sumą nurodyta pervesti į antstolės sąskaitą. Moteris susisiekė su komunaline įmone, kuriai anksčiau buvo skolinga ir dar labiau sutriko - jai pasiūlyta delspinigius mokėti į jų sąskaitą.

"Dabar ir nežinau, kam tuos 11 litų pervesti - negi abiem? - svarstė pašnekovė. - Gal antstolė rado lengvą pajamų šaltinį ir tuo naudojasi? Juk apie tas palūkanas mums niekas nebuvo pranešęs." Moteris tvirtino antstolei mokėjusi jau ne kartą, bet kai, jos pačios skaičiavimu, sugrąžinusi visą priteistą skolą, mokėjimo kvitų nebesaugojo. Todėl dabar moteris sunerimo, kad negali įrodyti mokėjimų, o pati manė esanti neskolinga.

"Pažadukų" bylos

"Žinau apie Beatą M., ir šiandien pusę valandos su jos atstovu kalbėjausi telefonu. Ne laikraščiams jie turėtų pasakoti, o su mumis kalbėtis, - LŽ sakė antstolė N.Jutkienė ir pridūrė: - Mes visada patariame, kad gavęs pranešimą apie teismo sprendimą ir juolab - antstolio raštu pateiktą mokestinį reikalavimą, skolininkas privalo pats aktyviai dalyvauti ir laiku sumokėti priteistą skolą. Jei per 5 dienas skola sumokama, antstolis netgi atlygio nereikalauja."

Jos teigimu, iš tiesų Beata M. dar 2010 metų spalį telefonu antstolei pranešė apie tai, kad priteistą skolą ji sumokėjo, bet paprašyta pateikti mokėjimo kvitą arba kitą įrodymą, moteris esą tik pažadėjo užsukti, tačiau iki šiol - dvejus metus - tokio dokumento antstolei nepateikė.

Todėl dabar ši byla antstolių kontoroje padėta prie kitų "pažadukų",  o minėtas 11 litų palūkanas antstolis, būdamas teismo sprendimo vykdytoju, apskaičiuoja nuo bendros nesumokėtos sumos.

"Skolininkas turi pareigą atlyginti teismo išlaidas, aktyviai domėtis ir dalyvauti procese. O čia - sužinoję apie skolą po metų, vėl paskambina", - moralizavo antstolė.

Pasak jos, nesulaukusi įrodymo, kad Beatos M. skola paslaugų teikėjams iš tikrųjų sumokėta, antstolė pati pateikė bendrovei užklausą ir tik iš ten gavo patvirtinimą. "Kreditoriui nesvarbu, kuo baigėsi ir ar baigėsi teismo procesas. Jis atgavo skolą ir bylą užmiršo. O antstolis privalo procesą užbaigti iki galo", - kaip reikia "sutvarkyti popierius" aiškino N.Jutkienė, paklausta, ar tokiu atveju pats kreditorius, inicijavęs skolos išieškojimą, neturėtų pranešti antstoliui, kad skola jam jau sumokėta.

Antstolė pabrėžė, kad kol nėra nepateikti įrodymai, jog skola sumokėta, tol skolininkui skaičiuojamos palūkanos. Todėl antstolė patartų, gavus pranešimą, ne tik nedelsti, bet ir visą teismo priteistą sumą per 5 dienas sumokėti į antstolio nurodytą sąskaitą, ir šis pats pervestų pinigus visais adresais. "Tada, be abejo, iš antstolio būtų galima pareikalauti atsakomybės, jei jis to nepadarytų, nes tai būtų jo, kaip teismo sprendimo vykdytojo, prievolė", - dėstė antstolė.

Stručio sindromas

"Didžiausia skolininko klaida yra tai, ką vadinu stručio sindromu, kai skolininkas, sulaukęs pranešimo, viską palieka savieigai, neva "viskas kaip nors susitvarkys savaime" arba - dar blogiau - visai atsisako priimti pranešimo laišką, - perspėjo Vilniuje veikiančios antstolių kontoros bendraturtis Valdas Čeglikas. - Skola - ne žaizda. Ji ne tik neužgyja, bet ir sparčiai auga, jeigu skolininkas nerodo jokių pastangų ją sumokėti bent dalimis."

Dėl skolos mokėjimo grafiko, anot jo, skolininkas gali tartis ir su antstoliu, ir juo labiau su kreditoriumi netgi teismui jau priėmus sprendimą. Tiesa, pripažįsta jis, ne kiekvienas kreditorius leidžiasi į kalbas, ir tai dažniausiai būna abiejų šalių ambicijų pasekmė. Pasak V.Čegliko, jo praktikoje dažnai yra tekę ir tenka išreikalauti netgi labai mažas, vos kelių ar keliasdešimties litų, skolas. Tokios dažniausiai susidaro teismui priėmus nutartį sumokėti skolas ir žyminį mokestį arba laiku nesumokėjus, pavyzdžiui, baudos už eismo taisyklių pažeidimą. Skolininkas tokiais atvejais, atsiskaitęs su kreditoriumi, apie žyminį mokestį užmiršta, ir valstybės institucijos kreipiasi į antstolį.

Po pastarojo pateikto mokestinio reikalavimo skolininkas, nesuskubęs atsiskaityti per 5 dienas, vėliau privalo sumokėti ne tik žyminį mokestį, bet ir "pasirūpinti" antstolio išlaidomis bei uždarbiu. Tada ir 10 ar 20 litų žyminio mokesčio virsta keleriopai didesnėmis sumomis - netgi šimtais litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"