TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Po atostogų – didesnė telefono sąskaita

2013 06 26 6:00
Mobilieji telefonai ypač lengvai gaudo svetimus signalus Kuršių nerijoje, kur stovi stiprios Rusijos telekomunikacijų bendrovių bazinės stotys. Arvydo Jockaus nuotrauka

Šiltuoju metų laiku netyčinio prisijungimo prie užsienio operatorių atvejų padaugėja beveik dvigubai. Mobilieji telefonai ypač lengvai gaudo svetimus signalus Kuršių nerijoje, kur stovi stiprios Rusijos telekomunikacijų bendrovių bazinės stotys.

Lietuvos telekomunikacijų bendrovės diegia sistemas, kurios leidžia bent trečdaliu sumažinti tokių atvejų. Tačiau po vasaros atostogų dažnas mobiliojo telefono ryšio vartotojas vis dar nustemba išvydęs didesnes sąskaitas už pokalbius užsienyje, nors niekur iš Lietuvos nebuvo išvykęs. Mat mobilusis telefonas pasienio rajone (30-40 km atstumu nuo valstybės sienos) „pastebi“ šalies kaimynės judriojo ryšio operatorių tinklų signalus ir, jei šie stipresni už Lietuvos judriojo ryšio operatorių tinklų skleidžiamus signalus, persijungia prie stipresnių užsienio operatorių tinklo. Tad užtenka atvykti į Lietuvos pajūrį, prie Vištyčio ežero Vilkaviškio rajone ar pas gimines, gyvenančius dešimt kilometrų nuo sienos, ir mobilusis telefonas jau jungiasi prie užsienio operatorių tinklų. Prisijungus prie tokio tinklo, net ir visi įeinantys skambučiai apmokestinami pagal brangesnius tarptinklinio ryšio tarifus.

Pradėjo siųsti trumpąsias žinutes

„Iš savo praktikos žinome, kad šiltuoju metų sezonu netyčinio prisijungimo prie užsienio operatorių atvejų padaugėja beveik dvigubai“, - LŽ sakė Laura Bielskė, „Bitė Lietuva“ atstovė spaudai.

Todėl, pasak jos, bendrovė įdiegė specialią sistemą, kuri leidžia trečdaliu sumažinti tokių atvejų. Dabar klientams, priartėjusiems prie pasienio ruožo, siunčiama SMS žinutė, kurioje perspėjama apie galimą prisijungimą ir rekomenduojama nustatyti rankinę tinklo paiešką. Jei klientas vis dėlto prisijungia prie užsienio operatoriaus, gauna dar vieną SMS su tos šalies tarifais.

„Suprantame, kad ne visi poilsiaudami skaito SMS pranešimus, todėl jei klientas kreipiasi dėl išaugusios sąskaitos, kai buvo pasinaudota užsienio operatoriaus paslaugomis pasienyje, sutinkame visus arba dalį mokesčių perskaičiuoti mūsų tinklo tarifais. Klientui dėl tokio nutikimo kreipiantis antrą kartą, situaciją sprendžiame individualiai“, - LŽ teigė L.Bielskė.

„Bitė Lietuva“ savo klientams miesteliuose, esančiuose netoli pasienio zonos, rekomenduoja iš karto pasirinkti rankinę tinklo paiešką. „Klientams, kurie dažniausiai būna Lietuvoje ir nori bendrauti tik „Bitės“ tinkle, mūsų darbuotojai išjungia tarptinklinio ryšio (vadinamąją roamingo) paslaugą. Tai garantija, kad jie neturės nemalonumų dėl prisijungimo prie kitos šalies tinklų“, - sakė pašnekovė.

Andrius Baranauskas, „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims, LŽ teigė, jog pastaruoju metu sumažėjo atvejų, kai klientai Lietuvoje prisijungia prie užsienio operatorių tinklo, nes bendrovė šiemet pradėjo siųsti perspėjančias SMS žinutes, kai klientas prisijungia prie užsienio operatorių tinklo. „Patariame žmonėms būti atidiems. Jeigu prisijungimas vis dėlto įvyksta, šnekamės individualiai, aiškinamės, ar jie nepiktnaudžiauja. Juk „netyčia“ prisijungti galima ir Minske. Jeigu netikrintume kiekvieno atvejo atskirai, tuo naudotųsi ir „nemokamai“ šnekėtų visi kontrabandininkai“, - šypsojosi pašnekovas.

„Omnitel“ taip pat pastebi, kad dėl netyčinio prisijungimo prie užsienio operatorių tinklų besikreipiančių klientų visada padaugėja vasarą, prasidėjus atostogų sezonui. „Jei klientas, netyčia prisijungęs prie užsienio operatoriaus tinklo ir gavęs sąskaitą už tarptinklinį ryšį, kreipiasi pirmą kartą, geranoriškai paaiškiname, kodėl taip nutiko, ką daryti, kad tokie atvejai nesikartotų, ir stengiamės kiek įmanoma geranoriškiau spręsti tokias situacijas“, - LŽ sakė Daiva Selickaitė, „Omnitel“ ryšių su visuomene vadovė.

A.Baranauskas: "Dėl to, kad klientai Lietuvoje jungiasi prie užsienio operatorių tinklų, telekomunikacijų bendrovės patiria nemažų nuostolių."/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Bendrovės patiria nuostolių

A.Baranauskas pastebi, jog telefonas sukurtas taip, kad jungiasi prie stipresnį signalą siunčiančios bazinės stoties. Pernai „Tele2“ net kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą kilus įtarimų, ar pasienyje pastatytos Baltarusijos bazinės stotys nėra sustiprinusios signalo.

„Problema ypač aktuali Kuršių nerijoje. Nes tai draustinis, kuriame kažką pastatyti labai sunku. Mes šiemet jame pagerinome ryšį – įrengėme bazines stotis Nidoje ir Juodkrantėje. Bet reikia suprasti, kad telefonas gaudo radijo ryšį. Jeigu žmogus užeina už stambesnės kopos, gali būti, kad signalas blokuojamas arba smarkiai susilpnėja. Jeigu Rusijoje stovi aukštesnė bazinė stotis, telefonas natūraliai prie jos prisijungia. Lietuvoje tikrai yra vietų, kur užsienio operatoriaus signalas yra stipresnis negu Lietuvos operatoriaus. Lygiai taip pat šalyse kaimynėse yra vietų, kur užsienio operatorių signalą permuša Lietuvos operatoriaus signalas“, - teigė A.Baranauskas.

Pasak jo, dėl to, kad klientai Lietuvoje jungiasi prie užsienio operatorių tinklų, telekomunikacijų bendrovės patiria nemažų nuostolių. „Sąskaitą klientui išrašome mes, bet už tarptinklinio ryšio paslaugas turime atsiskaityti su užsienio partneriais. Jeigu netyčinius pokalbius nurašome, turime tik klientą, bet ne pinigus. Mums tai grynas nuostolis“, - pasakojo A.Baranauskas.

Jis neslėpė, kad visos telekomunikacijų bendrovės tarpusavyje tariasi, kokią dalį pajamų už tarptinklinio ryšio paslaugas gauna. „Būna, kad pajamas dalijamės per pusę, o būna, kad gauname vos 5 procentus. Tai priklauso nuo derybinių galių. Su Latvija vienaip sekasi tartis, nes ir latviams reikia ryšio Lietuvoje, ir lietuviams - Latvijoje. O, pavyzdžiui, Ispanijos operatoriui tai neaktualu, nes ispanų į Lietuvą atvyksta vos vienas kitas, o lietuvių į Ispaniją – daug. Mums aktualiau, kad ten būtų ryšys, todėl ispanai gali mums diktuoti sąlygas“, - dėstė pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"