TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Po biurokratijos laurais nyksta žvejyba

2015 05 16 6:00
Žvejai nusenusius laivus atiduoda į metalo laužą ir murdosi teismų ginčuose. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Seimo nariai nebenori būti Baltijos žuvų dalybų arbitrais. Jie žada išrišti konfliktų mazgą ir pasidomėti, kaip, skirstant šprotus, vyksta stebuklai.

Dabartinės kadencijos Seimo Kaimo reikalų komitetas Žuvininkystės įstatymo ir žvejybos kvotų skirstymo peripetijas nagrinėja jau porą metų, o seniau dirbantys parlamentarai šiuos reikalus narplioja dar ilgiau. Darbu apkrautos ir specialiosios tarnybos. Bet rezultatai menki.

Dėl dviejų teisinių patobulinimų pasekmių vėl visi susikrimtę. Nebelikus reikalavimo 80 proc. menkių pristatyti į ES lėšomis pastatytą aukcioną, šis objektas merdi, o apribojimas vienai įmonei skirti ne daugiau kaip 40 proc. vienos rūšies žuvų kvotos pergudrautas. Bendrovė „Banginis“, kuriai dvejus metus buvo skirta 76 proc. kvotos, padalijo verslą dviem įmonėms ir dabar dominavimą bando išsaugoti.

Aukcionas neveikia, valstybei iš privačių asmenų grąžintas ledo generatorius ledo negamina, taros plovimo įranga baigia surūdyti, praėjusio finansinio laikotarpio ES pinigai sutekėjo į vidaus vandenis, o naujuoju laikotarpiu jūros žuvininkystei skirtos lėšos atsidurs krante – valstybiniame aukcione ir mokslo tyrimų laboratorijoje Kopgalyje.

Apie tokią jūrinės žvejybos būklę buvo kalbama gegužės 13 dieną Klaipėdoje surengtame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje.

Prausė valdininkes

Šiuo metu visi keturi Žemės ūkio ministerijos (ŽUM) postai, susijęs su žvejyba, patikėti moterims. Ministrei Virginijai Baltraitienei žuvininkystės klausimais talkina viceministrė Lina Kujalytė, Žuvininkystės departamentui vadovauja Agnė Razmislevičiūtė-Palionienė, o Žuvininkystės tarybos direktore visai neseniai tapo Indrė Šidlauskienė.

Seimo nariai vyko į Klaipėdą turėdami du tikslus. Pirmasis – išgirsti, kaip atrodo Lietuvos žuvininkystė žvelgiant iš Briuselio, kitaip tariant, kaip mūsų šalis įgyvendina ES žuvininkystės politikos reformas ir kaip vyksta mokslinė veikla. Antrasis – susipažinti su praktiniais žvejybos įmonių sunkumais, kurie, kaip įsitikino Seimo nariai, gerokai persvėrė tiek A. Razmislevičiūtės-Palionienės, tiek I. Šidlauskienės pranešimuose pateiktus aukštus Briuselio vertinimus. Todėl ŽŪM link skrido kritikos strėlės dėl nesugebėjimo dirbti. Tonas švelnintas viltimis, kad nauji kadrai klaidas ištaisys.

Seimo nariai stebėjosi, kodėl valdininkų rengiamas naujo Žuvininkystės įstatymo projektas, turėjęs atsidurti Seime iki gegužės 1 dienos, dar nepasiekė parlamentarų. Bet su juo susipažinę žvejai įsitikinę, kad projektas niekam tikęs. Jie akcentavo ir šios ūkio šakos silpnumo priežastis – tas pačias, kurias komiteto pirmininkui Sauliui Bucevičiui jau buvo išdėstę 2013-ųjų pavasarį. Žvejų žodžiais, biurokratų armija tik dailina popierius, kad nacionalinė politika, o ypač žvejybos kontrolė, atitiktų Briuselio direktyvas. Tuo metu žvejai nusenusius laivus atiduoda į metalo laužą ir murdosi teismų ginčuose.

Aistros dėl kvotų

Klaipėdos žvejai šiuo metu prieš valstybę yra laimėję 5 bylas ir pateikę naujų ieškinių dėl 2013-2014 metais neteisingo kvotų skirstymo ir taip įmonėms padarytos žalos – 9 mln. litų. Jeigu jie bus patenkinti, pinigus teks sumokėti ŽŪM. Bylinėjamasi ir dėl perteklinių žvejybos kontrolės reikalavimų. Taip pat rengiamas ieškinys dėl to, kad kvotų komisijai gegužės 7 dieną paskirsčius kvotas „Banginiui“ teko 30 proc., o jo įkurtai ir iki šiol nežvejojusiai įmonei, nors tai prieštarauja istoriškumo principui, - dar 35 proc. šprotų.

Atviroje Baltijos jūroje pastaruoju metu žvejoja 18 įmonių, turinčių 32 laivus. 2015 metais Lietuva gali sužvejoti 2 894 tonas rytinių ir 372 tonas vakarinių menkių, 4 772 tonas strimelių, 10 689 tonas šprotų, 1 486 vienetus lašišų. Pagrindinės pajamos gaunamos iš strimelių ir šprotų žvejybos, nes dėl ankstesnio reikalavimo gabenti menkes į Klaipėdos aukcioną ir degalų sąnaudų jų žvejyba buvo nuostolinga. Žvejai, seniau stumdęsi dėl menkių kvotos, pastaraisiais metais dėl vienai įmonei palankių taisyklių grūmėsi už brangesnes „baltąsias“ žuvis, kurių dalis parduodama pašarams gaminti. Tačiau visas šios žvejybos pelnas atsidūrė vienos bendrovės kišenėje.

„Banginio“ savininkas Algirdas Aušra čia neįžvelgia nieko bloga ir naują šprotų kvotos apribojimą iki 40 proc. vadina nenaudingu valstybei. „Papjovė auksinius kiaušinius dedančią vištą. Dabar įmonė dirba nuostolingai, susigrąžina iš valstybės mokesčių permokas. ES buvo sumažinusi šprotų ir strimelių kvotas, bet šių žuvų daugėjant kvotos bus padidintos ir visiems užteks“, - aiškino verslininkas. Tačiau prieš jį stoja visi kiti žvejai.

„Parduoti 8 laivai, įmonės bylinėjasi dėl patirtos žalos. Laivyno būklė apgailėtina, 30-40 metų senumo laivai pučiant stipresniam vėjui negali žvejoti. Įmonės nepajėgios sukaupti lėšų laivams atnaujinti“,- Seimo nariams guodėsi bendrovės „Senoji Baltija“ vadovas Artūras Maželis.

Supainioti prioritetai

A. Maželio minčiai, kad šiuo metu pagal ŽŪM sumanymą 23 proc. nepaskirstytos kvotos palikta parduoti per aukcioną yra dar viena klaida, nes nualintos lietuvių įmonės neįstengs pirkti, žuvis įsigis užsieniečiai, pritarė ir Seimo nariai. „Esu įsitikinęs, jog 2020-aisiais, praėjus 5 metams nuo ES lėšų panaudojimo, apie investicijas į jūrinių tyrimų laboratoriją kalbėsime taip, kaip dabar šnekame apie žuvų aukcioną. Nematome, kad žvejyba – dalies žmonių gyvenimas ir krašto tradicijos. Didiname aukcione parduodamos kvotos dalį, kad ateitų įmonė su garantijomis, todėl netrukus Seime ant kilimėlio aiškinsimės, kaip saugome tradicinę žvejybą“, - perspėjo kolegas Kaimo reikalų komiteto narys Eugenijus Gentvilas.

„Plakamės dėl kvotų, o pražiūrėjome svarbesnius dalykus – variklių atnaujinimą. Kitos šalys pereina prie naujų laivų degalų, o mūsų žvejai tampa visiškai nekonkurencingi“, - pabrėžė tuos pačius žvejų skundus jau ne vienus metus girdintis parlamentaras Bronius Pauža.

Komiteto pirmininkas S. Bucevičius nepritarė kolegų siūlymui diskutuoti toliau ir neišvažiuoti iš Klaipėdos tol, kol nebus sutarimo, kaip Vatikane renkant popiežių. Bet pažadėjo pokalbį pratęsti Vilniuje, kad galėtų dalyvauti ir kiti ŽŪM atstovai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"