TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Po darbo išeina dirbti

2010 07 20 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Persiritus atlyginimų mažinimo bangai kurį laiką už menkesnį užmokestį dirbę žmonės šiuo metu aktyviau pradeda ieškoti būdų savo finansinei padėčiai pagerinti. Kai išnaudojamos papildomo darbo galimybės savo darbovietėje arba nesant jų, prisidurti prie algos ryžtamasi dirbant vakarais namie ar savaitgaliais turgavietėse.

Kaip teigia darbo skelbimų duomenų bazių administratoriai, darbo paieška aktuali ne tik jo neturintiems, bet ir dirbantiems asmenims. Dažniausiai žmonės siūlosi papildomai dirbti tai, ką geriausiai moka ir ką būtų galima dirbti po darbo valandų pagrindinėje darbovietėje.

Darbo rinkos specialistai pažymi, kad kokia nors veikla po darbo neretai yra pirmas žingsnis savo verslo link. Darbdaviai sutinka, jog papildomas darbas padeda prisidurti prie algos specialistams, kurių jie nenori prarasti.

Neseniai LŽ rašė, kad sunkmečiu vis daugiau atsiranda žmonių, kurie perka trumpalaikius verslo liudijimus ir savaitgaliais vyksta padirbėti į turgavietes, nors turi nuolatinį darbą. Esą taip elgtis daugelį gyventojų verčia ne tik noras pagerinti savo finansinę padėtį, bet ir spaudžiantys kreditai.

Ryžosi išsaugoti namus

Pardavimo vadybininku pagrindinėje darbovietėje dirbantis vilnietis Ramūnas LŽ pasakojo, kad susimąstyti apie papildomo darbo galimybę jį pastūmėjo labai pablogėjusi finansinė padėtis. Dėl to net kilo grėsmė netekti būsto.

"Stipriai kritus pardavimui mano atlyginimas sumažėjo 3 kartus. Kai gaudavau algą, pinigų užtekdavo tik sumokėti bankui įmoką už būsto paskolą. Kurį laiką tikėjau, kad pardavimas atsigaus, todėl mokėjau įmokas iš turimų santaupų, pardaviau automobilį. Nors darbą turėjau, gyvenau kaip bedarbis - be pinigų, o kartais ir be maisto, bet vis dar savo būste, už kurį atiduodavau bankui paskutinius centus. Vieną dieną supratau, kad galiu jo netekti. Tuomet kilo mintis po darbo imtis to, ką geriausiai moku, - pardavinėti ne brangius įrenginius verslo klientams, bet drabužius žmonėms, kurie taupydami atsisuko į turgavietes", - neslėpdamas emocijų pasakojo vaikinas. Ramūnas dirba turguje tik savaitgaliais. Vieno mėnesio verslo liudijimas, įskaičiuojant įmokas "Sodrai", jam atsieina apie 140 litų. Kadangi pats prekių neveža, o dirba tik pardavėju, per mėnesį prie algos prisiduria beveik tiek pat, kiek uždirba pagrindinėje darbovietėje.

Sunkmečiu pateisina

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas sakė, kad darbdaviai labai skirtingai reaguoja į papildomą savo darbuotojų uždarbį. Anot jo, tai labiausiai priklauso nuo esamos ekonominės padėties.

"Ekonomikos pakilimo laikotarpiu, kai įmonės turi daug užsakymų, o darbuotojai darbo valandomis apkrauti maksimaliu krūviu, tikėtina, kad papildomos darbo valandos būtų nelabai našios. Be to, kitą dieną žmogus ateitų į darbą nepailsėjęs. Todėl ekonomikos pakilimo metu dauguma darbdavių yra kategoriškai nusiteikę prieš papildomą darbą. Mat tuomet jie savo samdiniams moka ir išties nemažus atlyginimus. Tačiau dabar, kai ekonominė plėtra sulėtėjusi ir įmonės generuoja mažiau pinigų, labai svarbu išlaikyti kvalifikuotus specialistus. Jeigu nesama galimybių jų motyvuoti didesniu atlyginimu, papildomas darbas iš šalies sumažėjusios darbo apimties sąskaita yra pateisinamas", - LŽ aiškino D.Arlauskas.

Jo teigimu, darbo valandų trumpinimas neretai sudaro žmogui sąlygas dirbti papildomai, jeigu tik šis sugeba susirasti tokį darbą. "Natūralu, kad žmogui reikia išgyventi, todėl geriau su juo susitarti ir žinoti, kokia veikla jis užsiima po darbo. Man asmeniškai svarbu žinoti, kokios mano samdomo darbuotojo galimybės. Tačiau jei santykiai darbe paremti baimės atmosfera, abejotina, kad žmonės dalysis tokia informacija", - mano darbdavių atstovas.

Nori įdarbinti laisvą laiką

Remiantis portalo CVbankas.lt informacija, nemažai papildomo darbo ieškančių asmenų jau konkrečiai žino, kokį darbą norėtų dirbti. Iš portalo duomenų matyti, kad dažniausiai siūlomasi dirbti buhaltere, aukle, statybininku, vertėju, spaudos dizaineriu. Tiesa, pasitaiko ir ieškančiųjų neįprasto darbo: prižiūrėti nekilnojamąjį turtą, kol savininkai išvykę, nupjauti žolę, kurti muziką, pasiūti baldų užvalkalus, daryti masažus ir skaityti paskaitas apie sveiką gyvenseną, kurti rankdarbius.

Norintieji rasti papildomą darbą turi keletą kriterijų, kuriais vadovaujasi jo ieškodami. Kai kurie asmenys, siekiantys papildomo darbo, pageidautų dirbti įmonės, kuri siūlo darbą, biure, tačiau dauguma vis dėlto mieliau atliktų pavestas užduotis, jei tik tai įmanoma, savo namuose. "Papildomai dirbti norintys žmonės taip pat teigia, kad ieško tokio darbo, kurį galėtų atlikti laisvu nuo pagrindinio darbo metu, savaitgaliais ar vakarais", - rašoma portalo pranešime.

CVbankas.lt skelbimų duomenų bazė rodo, jog šiuo metu ne tik ieškoma, bet ir siūloma papildomo darbo. Dažniausiai - tapti tam tikros prekės ar paslaugos konsultantu. Tokio darbo pranašumas - galimybė derinti pagrindinį darbą su papildomu, o atlyginimas dažniausiai priklauso nuo pasiektų asmeninių rezultatų. Taip pat ieškoma įvairių kalbų specialistų, korepetitorių, auklių.

Komentaras

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistai perspėja, kad už papildomas pajamas reikia neužmiršti sumokėti ir papildomų mokesčių. Suskaičiuoti, kiek žmonių vienu metu dirba ir pagal darbo sutartis, ir užsiima individualia veikla, esą neįmanoma, tačiau norintiesiems apmokestinti kiekvieną savo uždirbtą litą yra keli variantai.

Savo darbovietėje susirastas dar vienas darbas įforminamas kaip papildomas darbas. Svarbu, kad visos pareigos neviršytų 12 valandų per parą (su poilsio ir pietų pertraukomis).

Teikiantieji įvairias paslaugas gali registruoti individualią veiklą pagal verslo liudijimą. Jo kaina priklauso nuo veiklos pobūdžio. Kai kurios savivaldybės už patentą taiko iki 50 proc. mokesčių nuolaidą net tiems, kurie dirba pagal darbo sutartis. Taip pat reikia susimokėti 864 litų sveikatos draudimo mokestį (72 litai per mėnesį) ir valstybinio socialinio draudimo įmoką - ji už vienų metų verslo liudijimą siekia 2160 litų (180 litų per mėnesį). Jeigu žmogus dirba pagal darbo sutartį, valstybinio socialinio draudimo įmokos mokėti nereikia.

Kitas būdas dirbti papildomai - įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą. Tada taikomi kitokie mokesčiai. VMI nurodo, kad gyventojų, įregistravusių individualią veiklą, pajamoms taikomas vienas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. Jis skaičiuojamas nuo skirtumo, kuris gaunamas iš gautų ar uždirbtų individualios veiklos pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus. Taip pat mokamas privalomas sveikatos draudimo mokestis - 72 litai per mėnesį. Šio mokesčio mokėti nereikia, jeigu tuo pat metu dirbama pagal darbo sutartį. Valstybinio socialinio draudimo įmoką reikia mokėti nuo 50 proc. VMI apmokestintos sumos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"