TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Po gaisro - kaip po karo

2012 07 09 8:30

Žaibas, nesutvarkyta instaliacija, iš krosnies iškritusi žarija - ir lieki prie krūvos degėsių. To buvo galima išvengti renkantis nedegias statybos, apdailos ir šiltinimo medžiagas, arba bent tokias, kurios neįsiliepsnotų per 3 minutes.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje degė 1132 gyvenamosios paskirties pastatai. Žuvo 72 žmonės. Visiškai sunaikinta 4228 kv. m gyvenamojo ir 16 796 kv. m negyvenamojo ploto.

Iš viso per pusmetį Lietuvoje kilo 7889 gaisrai. Degė pievos, miškai, pasėliai, durpynai, transporto priemonės. Praėjusių metų pirmojo pusmečio statistika buvo panaši (degė 1130 gyvenamųjų pastatų).

Tačiau į draudimo bendroves kreiptasi tik dėl 480 įvykių. Vidutinė išmoka draudėjui - 16 tūkst. litų. Tai kone 10 kartų daugiau, negu vidutiniškai išmokėta dėl kitos didžiausios turto draudimo žalos - vagystės (1,8 tūkst. litų).

Beveik astronomija

Draudikai atkreipia dėmesį, kad šiemet žala dėl gaisrų buvo didesnė nei prieš metus. Antai ERGO grupės ne gyvybės draudimo padalinys Lietuvoje šiais metais draudėjams kompensavo vidutiniškai po 18,2 tūkst. litų gaisrų padarytų nuostolių. Tai 16 proc. daugiau negu 2011-ųjų pirmąjį pusmetį ir dešimteriopai daugiau nei vagysčių atveju (1,9 tūkst. litų).

"Kompensacijos dėl gaisrų būtų keleriopai didesnės, jei į sąrašą būtų įtraukta ir žala, padaryta trijų didžiausių gaisrų. Dėl jų mūsų draudimo bendrovė kompensuos 4,5 mln. litų", - LŽ teigė ADB "ERGO Lietuva" Žalų administravimo skyriaus vadovas Darius Smetona.

Tiesa, jis pripažįsta, kad gaisras - keleriopai rečiau pasitaikantis įvykis nei vagystė, būsto užpylimas vandeniu ar nuostoliai dėl stichinės nelaimės.

Rąstas nedegus

Šiandien kompensuojama žala didėja ir dėl netinkamai suderintų bei degių statybinių ir šiltinimo medžiagų. Organizacijos "Fire Safe Europe" duomenimis, per pastaruosius 50 metų laikas nuo gaisro pradžios iki suliepsnojimo ir staigaus ugnies išplitimo sutrumpėjo penkeriopai - nuo 15 iki 3 minučių.

"Sunku komentuoti statistiką, kai nežinoma, kokius objektus turima galvoje, - LŽ komentavo PAGD Gaisrinių tyrimų centro Degumo bandymų skyriaus viršininkas Donatas Lipinskas. - Jeigu taip būtų iš tikrųjų, anksčiau pastatyti namai nesudegtų. Juk prieš keliasdešimt metų būta daug atvejų, kai liepsnodavo ištisi kaimai ir net miestai."

Didesnės gaisrų daromos žalos jis nesietų ir su medienos renesansu individualioje statyboje. Apginti medieną, ypač rąstinius namus, nuo paskalų pasišovė ir Medinių namų asociacijos direktorius Tomas Braškys: "Medis, ypač rąstai, nėra lengvai įsideganti medžiaga. Tai patvirtina ir ugniagesiai. Juk būna, kai po gaisro namo viduje lieka krūva nuodėgulių, o rąstai - tik apsvilę. Vientisos medienos taip lengvai neįdegsi. Žinoma, užpiltas benzinu neatsilaikys ir rąstas". Kas kita, anot jo, kai namo sienos iškalamos lentelėmis ir dar  palakuojamos, - tai daug blogiau nei pliko rąsto sienos.

D.Lipinskas irgi pripažįsta, kad gaisrai kyla ir juolab įsisiautėja ne dėl medžiagų, iš kurių pastatytas namas, degumo savybių, o dėl neatsakingo žmogaus elgesio su elektra ir ugnimi. Be to, lengviausiai užsiliepsnoja tai, kas yra namo viduje, - užuolaidos, lova, baldai.

T.Braškys didele bėda vadina neprižiūrimą elektros instaliaciją. "Šiuolaikinėje statyboje laidai turi būti jungiami su trigubu "šarvu" - izoliacinėmis medžiagomis, kurios apsaugo nuo trumpojo jungimo, o anksčiau tai būdavo daroma kaip papuola. Seniau statytuose namuose dažnai užtenka ir žiežirbos, kad kiltų gaisras", - perspėjo jis.

Degios ir nedegios

"Nedegios statybinės medžiagos, be abejo, labiau toleruotinos už degias. Kiekviena valstybė pati nustato statyboje leidžiamų naudoti degių medžiagų ribas, ir Lietuva nėra išskirtinė. Pavyzdžiui, mūsų šalyje negalima naudoti degių medžiagų sienoms šiltinti visuomeninės paskirties pastatuose - vaikų darželiuose, mokyklose, ligoninėse. Tarp tokių medžiagų yra ir putplastis (polistirenas)", - pasakojo D.Lipinskas. Ir pridūrė, kad nekalba apie medžiagų kokybę. Visiškai nedegūs, anot jo, yra betonas, plytelės, akmens masė, taip pat akmens ir stiklo vata. Tačiau kiekviena medžiaga turi ir pranašumų, ir trūkumų. Antai akmens ir stiklo vata, nors neužsidega, ilgai laiko karštį, smilksta, o putplastis, polietileno masė, kai yra izoliuota nedegiomis medžiagomis (pavyzdžiui, gelžbetonio bloko viduje), neįsiliepsnoja, bet išsilydo ir greitai atvėsta.

"Nustatyta daug atvejų, kai žmonės kilus gaisrui žūdavo ne nuo karščio, o nuo išsiskiriančių toksiškų dujų", - pritarė ir T.Braškys.

Kitu atveju, anot D.Lipinsko, visiškai nedegiomis laikomos plieno konstrukcijos, bet dideliame karštyje, ypač kai laikančiosios plieno arba kito metalo konstrukcijos nėra izoliuotos karštį sulaikančiomis medžiagomis, metalas deformuojasi. Manoma, jog tai buvo ir viena priežasčių, kodėl sugriuvo Pasaulio prekybos centro pastatai, kai į juos įsirėžė teroristų valdomi lėktuvai.

D.Lipinsko teigimu, Europos Sąjungoje (ES) nustatyta bendra statybos medžiagų degumo vertinimo metodika, bet kai kuriose šalyse, ypač senosiose Bendrijos narėse (Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje), tradiciškai galioja ir nacionaliniai reikalavimai. Pavyzdžiui, Lietuvoje ir daugelyje kitų ES valstybių medžiagos degumo klasei nustatyti užtenka laboratorinių tyrimų. Tuo metu senosiose šalyse medžiagų degumas išbandomas specialiuose poligonuose, sukėlus "gaisrą" didelio gabarito modelyje. Taip išsiaiškinama, kiek laiko ir kokiomis sąlygomis konstrukcija gali išlikti atspari ugniai. "ES iki šiol diskutuojama, ar tokiais atvejais reikėtų kiekvienoje Bendrijos valstybėje papildomai sertifikuoti ketinamą tiekti statybinę medžiagą", - LŽ dėstė D.Lipinskas.

Visi produkcijos tiekėjai ES rinkai privalo pateikti ir deklaracijas, ir aprašus, kuriuose, be kita ko, nurodomos ir priešgaisrinės saugos savybės, pažymima medžiagos degumo klasė, taikymo sritis. Pagal tai projektuotojas ir statytojas sprendžia, kur produktą galima naudoti.

Svarbiausia - sistema

"Blogų sertifikuotų statybinių medžiagų nėra, - pabrėžė D.Lipinskas. - Tik kai kurias iš jų reikėtų naudoti pagal paskirtį dermėje su kitomis. Kiekviena medžiaga turi ir teigiamų, ir neigiamų savybių. Todėl nustatant statinio gaisringumą svarbiausia yra įvertinti ne atskirų medžiagų, o visos sistemos degumo laipsnį, klases, kurias pagal bendrą ES sistemą turi atitikti įvairios paskirties pastatai."

Lietuvos projektavimo taisyklėse aiškiai apibrėžiama ir būtinybė apsaugoti nuo ilgalaikio ugnies poveikio pastato laikančiąsias konstrukcijas. Projektuotojas, nubrėžęs gaires, skaičiuoja konstrukcijas pagal projektavimo normas ir nustato jų atsparumo ugniai laipsnį. Kai tokių galimybių nėra, lieka tik bandymų procedūra. Ja turi būti patvirtinta, kad laikančiosios konstrukcijos išlaikys, pavyzdžiui, 60 minučių ugnies apkrovą. Šioje procedūroje dalyvauja ir sertifikavimo įstaigos bei bandymų laboratorijos.

Kita vertus, anot D.Lipinsko, jei ir nustatomas tam tikras visos sistemos degumo lygis, tai dar nereiškia, kad statybininkai visą šią sistemą tinkamai ir tiksliai įrengs. Todėl labai svarbus yra statybos techninės priežiūros vaidmuo. Statybos priežiūros atstovas stebi, kad visos medžiagos būtų parenkamos ir visi darbai atliekami pagal atitikties dokumentus.

Kiekvienas pastatas gali būti pradedamas eksploatuoti tik tada, kai jo atitikimą visiems reikalavimams patvirtina Statybos ir teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

"Pastebima, kad statybinių medžiagų charakteristikų reikalavimų  labiau paisoma naujos statybos pastatuose, o anksčiau statyti namai kartais būna tarsi degtukų dėžutės, kurias nuo baisios nelaimės skiria viena kibirkštis", - atkreipė dėmesį draudikų atstovas.

Pavojui su taupumu pakeliui

Ugniagesių ir draudikų patirtis neturėtų stebinti: kuo pastatas senesnis, tuo jo gaisringumo lygis aukštesnis. Antai rąstiniai namai, anot T.Braškio, visiškai išdžiūva per 3-5 metus, bet tai nereiškia, kad toks ar net šimtametis namas užsiliepsnoja kaip degtukas. Užtat kitos jo detalės - visai kas kita.

D.Lipinskas sako, kad būtų puiku, jei skiedrų ar juolab šiaudų, nendrių stogas arba degių medžiagų palėpės konstrukcijos, impregnuotos antipireniniais (saugančiais nuo užsidegimo) tirpalais, būtų saugios keliasdešimt metų. "Antipireninis tirpalas gali patikimai saugoti iki dešimties metų - laikas priklauso nuo išorės poveikio. Bet kai kurios juo impregnuotos konstrukcijos išlaiko vos metus. Dėl būsto savininkų nežinojimo ar aplaidumo to nepaisoma, nes gaisrai, kaip įprasta, "kyla tik kitur", - ironizavo PAGD Gaisrų tyrimo centro skyriaus vadovas.

Vadinasi, priešgaisrinę būsto apsaugą ne tik dera, bet ir būtina bent kas trejus metus atnaujinti, t. y. impregnuoti nuo ugnies saugančiomis medžiagomis. LŽ nepavyko aptikti šias paslaugas teikiančių įmonių, nors tokių, matyt, esama. Bemaž visos medienos impregnavimo paslaugų bendrovės tvirtino galinčios apsaugoti statybines medžiagas tik nuo biologinių kenkėjų ir drėgmės.

Iš tikrųjų padėtis nėra beviltiška, bet gal reikėtų greitai užsiliepsnojančius nendrių, šiaudų ar skiedrų stogus dažniau keisti. Prekybos vietose yra antipireninių tirpalų, kuriuos, kaip LŽ tvirtino vienos prekybos bendrovės atstovas, būsto savininkas pats teptuku gali tepti ant degios medžiagos. Vieno litro užtenka 8-20 kv. metrų - plotas priklauso nuo tepamos medžiagos gebėjimo sugerti skysčius, o 20 litrų tokio tirpalo nekainuoja nė 100 litų. Tai atsieina gerokai pigiau negu vargai siekiant gauti bent vidutinę 18 tūkst. litų kompensaciją iš draudimo bendrovės.

Kur kas blogiau, anot D.Lipinsko, kai žmogus, sumanęs statytis būstą visam gyvenimui, renkasi pigiausias medžiagas. "Tai, ką šiandien sutaupysi, ateityje gali virsti keleriopai didesnėmis išlaidomis arba..." - taktiškai nutylėjo ekspertas, tiriantis gaisrų priežastis.

Faktai

* Kasmet per gaisrus pasaulyje žūva nuo 7 mln. iki 8 mln. žmonių. Iš jų 90 proc. - degant pastatams.

* Pusės milijono eurų (apie 1,7 mln. litų) nuostolių padaręs gaisras, kilęs gegužės mėnesį Frankfurte, privertė Vokietijos valdžią susimąstyti. Šiuo metu šalyje draudžiama degiomis medžiagomis šiltinti pastatus, aukštesnius negu 22 metrų. Tokių medžiagų naudojimą ketinama riboti dar labiau - iki 13 metrų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"