TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Po „Lietuvos žinių“ publikacijos kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl Vyriausybės veiksmų

2016 01 13 17:45
Konkurencijos tarybos prašoam pradėti tyrimą, ar Vyriausybė teisėtai įpareigojo valstybės energetikos holdingo bendrovę „Lietuvos energijos gamybą“ teikti elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugą. LŽ archyvo nuotrauka

Po „Lietuvos žinių“ publikacijos Seimo opozicijos lyderiai kreipėsi į Konkurencijos tarybą prašydami pradėti tyrimą, ar Vyriausybė teisėtai įpareigojo valstybės energetikos holdingo bendrovę „Lietuvos energijos gamybą“ (LEG) teikti elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugą.

„Lietuvos žinios“ antradienį rašė, kad praėjusių metų pabaigoje panaikindama VIAP kvotas termofikacinėms elektrinėms, o antrinį ir tretinį galios rezervą be konkurso užsakiusi LEG, Vyriausybė galbūt elgėsi neteisėtai.

Galbūt pažeidė Konkurencijos įstatymą

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius ir Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, TS-LKD šešėlinės Vyriausybės energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydami ištirti, ar Vyriausybė nepažeidė Konkurencijos įstatymo nuostatų, panaikinusi remtinas elektros energijos gamybos kvotas Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestų termofikacinėms elektrinėms ir nustačiusi, kad visą elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugą be konkurso teiktų iš anksto pasirinktas ūkio subjektas – LEG padalinys Lietuvos elektrinė.

Remdamasi šiuo Vyriausybės nutarimu „Vilniaus energija“ šių metų pradžioje paskelbė, kad Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė (TE-3) elektros rinkoje dalyvauti negali, neturi kitų būdų uždirbti pajamų, todėl šios geros būklės 360 MW galios termofikacinės elektrinės, kurios atstatomoji vertė siekia kelis šimtus milijonų eurų, veikla nutraukiama. Dėl to Vilniaus miesto savivaldybė prarado didelės vertės turtą ir patyrė turtinę žalą.

„Mūsų vertinimu, Vyriausybei panaikinus remtinos elektros energijos kvotas turėjo būti patvirtinta teisinė aplinka, kuri leistų termofikacinėms jėgainėms gauti pajamų iš dalyvavimo rezervavimo paslaugų rinkoje, nes nebuvo priimta jokio sprendimo, kuris numatytų termofikacinių elektrinių, kaip didelio našumo elektros generavimo pajėgumų, atsisakymą ir jų uždarymą, bei uždarymo sąnaudų kompensavimą. Kai buvo priimamas sprendimas uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, tam tikslui buvo skirtos valstybės ir ES lėšos, – teigia Seimo nariai.

Jie primena, kad ilgalaikiuose Lietuvos Respublikos perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ patvirtintuose energetikos sistemos plėtros planuose įtvirtinta, kad termofikacinės jėgainės yra šalies elektros energetikos sistemos dalis bent jau iki 2024 metų ir iki to laiko jų nenumatoma atsisakyti, uždaryti ar konservuoti.

„Vertinant Vyriausybės sprendimą, reikėtų pažymėti, kad nėra jokių galiojančių teisės aktų, kurie elektros energijos rezervavimo paslaugos teikimą kvalifikuotų kaip tokią, kuriai netaikoma konkurencijos teisė, taip pat nėra nustatyta išimtinė ar specialioji teisė pirkti paslaugą tik iš vieno konkretaus ūkio subjekto. Priešingai, Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymo 67 str. 1 dalis nustato, kad elektros sistemos rezervinių galių tiekimo kainos yra nereguliuojamos. Priimdama sprendimą Vyriausybė neįvertino, ar jos nutarimu nustatomas konkurencijos ribojimas, kad rezervinę galią teiks vienintelis subjektas, yra teisėtas ir neprieštarauja Konkurencijos įstatymui“, – kreipimesi konstatuoja Seimo nariai.

Politikai taip pat primena, kad Elektros energetikos įstatymas nurodo, jog Lietuvos elektros energetikos sektoriaus veiklos valstybinis valdymas, reguliavimas, priežiūra ir kontrolė grindžiama konkurencijos tarp rinkos dalyvių principu ir kad šis įstatymas aiškiai nustato, kad elektros energetikos sistemos perdavimo operatorius privalo organizuoti prekybą balansavimo ir reguliavimo elektros energija, rezervine galia aukcionuose. Įstatymu taip pat įtvirtinta prievolė Konkurencijos tarybai vykdyti konkurencijos priežiūrą elektros energetikos sektoriuje pagal Konkurencijos įstatymą.

Seimo opozicija oficialiai paprašė pradėti tyrimą, ar Vyriausybė, 2015 metų spalio 7 dienos nutarimu nepažeidė sąžiningos konkurencijos laisvės, ar neapribojo konkurencijos, ar nepažeidė Konkurencijos įstatymo straipsniuose išdėstytų nuostatų bei Konkurencijos tarybos patvirtintose Sprendimų poveikio vertinimo gairėse keliamų reikalavimų viešojo administravimo subjektams.

Taip pat prašoma Vyriausybei pateikti siūlymus dėl jos 2015 metų spalio 7 dienos nutarimo poveikio konkurencijai bei šio nutarimo pakeitimo, jei būtų nustatyta, jog šiuo Vyriausybės nutarimu konkurencija elektros energetikos sektoriuje buvo ribojama.

Be paramos – „nepatikima“

„Lietuvos žinios“ rašė disponuojančios Energetikos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) ir Vilniaus trečiąją termofikacinę elektrinę (TE-3) valdančios bendrovės „Vilniaus energija“ (VE) tarpusavio susirašinėjimo dokumentų kopijomis. Jos rodo, kad „privilegija“ teikti VIAP ir sistemines paslaugas valstybinei paskirta neaiškiomis aplinkybėmis.

Energetikos viceministro Roko Baliukovo pasirašytame rašte „Dėl galios rezervo“ bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ informuojama, kodėl VIAP paslaugą elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti, šiemet teikia vienintelis LEG padalinys Lietuvos elektrinė.

„Vienas iš reikalavimų sistemos rezervą užtikrinančioms elektrinėms yra galimybė užtikrinti elektros gamybos pradžią per 12 valandų. Remiantis pateikta perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ informacija, toks reikalavimas Vilniaus 3-oje elektrinėje negali būti išpildomas dėl technologinių priežasčių“, – rašė energetikos viceministras.

R. Baliukovas priduria, kad VIAP netekusi Vilniaus TE-3 „negali būti traktuojama kaip patikimai prieinama galia dėl reikalavimo užtikrinti elektros gamybos pradžią per nustatytą laiką“.

„Lietuvos žinių“ turimos dokumentų kopijos rodo, kad „Litgrid“ disponavo informacija, jog veikianti Vilniaus TE-3 turėjo visas galimybes užtikrinti elektros gamybos pradžią per 12 valandų.

Nepaisant to, „Litgrid“ 2015 metų spalio 7 dieną pateikė informaciją, kad toks reikalavimas Vilniaus TE-3 dėl technologinių priežasčių negali būti išpildomas. Tą pačią dieną Vyriausybė priėmė Energetikos ministerijos parengtą nutarimą, kuriuo, VIAP kvotos termofikacinėms elektrinėms panaikinamos.

Tuo metu „Vilniaus energijos“ prezidentas Linas Samuolis tvirtina, kad „Litgrid“ buvo gerai žinoma, jog Vilniaus TE-3 blokai gali pradėti gaminti elektros energiją per 7 valandas. Per 10,5 valandos – pasiekti 90 MWh/h, o per 12 valandų – 115 MWh elektros gamybos apimtį. Ši informacija, L. Samuolio teigimu, išdėstyta galiojančioje „Vilniaus energijos“ ir „Litgrid“ sisteminių paslaugų sutartyje dėl galios rezervo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"