TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Po skyrybų bankas neleido padalinti skolos

2013 06 01 6:00
Bendrą kreditą pora paėmė bendrai gerovei kurti, bet iširus šeimai grąžinti skolą tenka vienai laiduotojai. LŽ archyvo nuotrauka

Būsto paskolas imančioms jaunoms šeimoms bene vienintelis būdas apsisaugoti nuo galimų nemalonumų ateityje - sudaryti vedybinę sutartį. To nenumačiusi vilnietė paėmė paskolą namui statyti kartu su vyru, bet po kelerių metų šeima iširo, buvęs jos vyras tapo nemokus, o moterį užgulė visa bendros skolos našta.

Vilniečių sutuoktinių pora 2005 metais iš vieno Lietuvoje veikiančių komercinių bankų 40-iai metų paėmė 300 tūkst. litų paskolą gyvenamajam namui šalia Vilniaus statytis. Būsto paskolos sutartį pasirašė vyras, o žmona sudarė paskolos laidavimo sutartį (kredito gavėjas - vyras, sutuoktinė - laiduotoja).

Iki 2006 metų pabaigos sutuoktiniai už paskolą mokėjo kartu, o nuo 2007 metų sausio - atskirai, nes pora išsiskyrė. Namas liko nebaigtas statyti.

Teismo sprendimas - ne bankui

Teismas ne tik išskyrė šią porą, bet ir įpareigojo buvusius sutuoktinius grąžinti bankui po vieną antrąją būsto paskolos su palūkanomis kredito sutartyje numatytais terminais ir tvarka.

Moteris savo kredito dalį bankui mokėjo nuolat ir tvarkingai.

Bet po kurio laiko jos buvęs vyras nustojo mokėti įmokas, o bankas visą bendrą būsto paskolą ėmė traktuoti kaip blogą ir visa atsakomybė krito ant laiduotojos pečių.

Moteris turėdama teismo sprendimą prašė banko paskolos sutartį perrašyti ir padalyti įsipareigojimus kreditą grąžinti po lygiai - jai ir buvusiam sutuoktiniui, o laiduotojais skirti jos ir buvusio sutuoktinio tėvus. "Bet, banko supratimu, turėjome išlikti solidarūs kredito grąžintojai, nors buvęs sutuoktinis yra nemokus", - pasakojo moteris. Tiesa, bankas buvo parengęs naują kredito sutartį, tačiau jos pasirašyti buvęs sutuoktinis neatvyko, todėl liko galioti ankstesnės kredito ir laidavimo sutartys.

Šeimai iširus moteris stengėsi parduoti nebaigtą statyti namą, kad galėtų greičiau grąžinti bent dalį paskolos. 2011 metais pavyko už nebaigtą statyti namą netoli Vilniaus varžytinėse gauti tik 171 tūkst. litų. Liko 130 tūkst. litų kreditas, buvusio vyro skola, palūkanos ir delspinigiai. Šią sumą dabar paskolos laiduotoja moka viena, nes jos buvęs vyras slapstosi.

"Nesvarbu, kad savo dalį tvarkingai mokėjau iki praėjusių metų gruodžio, kai byla dėl skolos buvo perduota antstoliui. Pasirodo, manoji dalis buvo traktuojama kaip buvusio vyro delspinigiai, mat jis įmokų nebemokėjo nuo 2011 metų rugpjūčio", - pasakojo moteris.

Šiuo metu antstolis yra areštavęs jos banko sąskaitas ir kas mėnesį išieško po 1600 litų. Tokia suma susidaro atskaičiuojant 20 proc. minimalios algos (1000 litų) ir 70 proc. likusių pajamų. Ši ar kita suma, priklausomai nuo gaunamų pajamų, bus iš laiduotojos išieškoma, kol visa paskola bus grąžinta.

Moteris ketina kreiptis į teismą, kad regreso tvarka pusė likusios paskolos, palūkanų ir delspinigių būtų išieškoma iš buvusio sutuoktinio. Vilnietei atrodo, kad jos interesai šiuo atveju pažeisti. "Visa paskola pakabinama ant manęs, nors aš už buvusį sutuoktinį ir jo veiksmus negaliu atsakyti", - sakė banko klientė, kuri negali ištrūkti iš laidavimo sutarties spąstų.

Į LŽ žurnalisto klausimą, ar imdama paskolą jauna šeima nepagalvojo, kad galėtų ateityje išsiskirti ir reikėtų kažkaip apsidrausti, moteris tik šyptelėjo: "Ne... Tikrai ne..."

Sutuoktiniams - didesnės paskolos

Orinta Barkauskaitė, banko "Swedbank" komunikacijos projektų vadovė, LŽ komentavo, jog suteikdamas paskolą sutuoktiniams bankas daro prielaidą, kad abu sutuoktiniai ją ir grąžins. "Suteikdamas finansavimą bankas įvertina abiejų sutuoktinių pajamas, įsipareigojimus ir kt. Paprastai vienas kredito gavėjas yra finansiškai mažiau pajėgus nei keli, todėl ir skolinant šeimai paskola suteikiama didesnė, nei būtų galima suteikti ją vienam kredito gavėjui", - aiškino ji.

Pasak O.Barkauskaitės, dažniausiai sutuoktiniai skyrybų atveju prašo palikti prievolę ir turtą vienam jų, o kartais prašoma padalyti įsipareigojimus lygiomis dalimis. Bet įvertinus prievolę pasiliekančio sutuoktinio mokumą dažnai paaiškėja, kad jis nėra pajėgus vienas vykdyti prisiimtą prievolę. Tai ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios bankas neleidžia vienam bendraskolių pasitraukti iš prievolės.

"Atitinkamai nusistovėjusi ir Lietuvos teismų praktika. Skyrybų proceso metu neįvykdytos solidarios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos - abu buvę sutuoktiniai paprastai lieka atsakingi kreditoriui, kaip ir iki santuokos nutraukimo. Tačiau jiedu gali patys susitarti, kaip vykdys turimus finansinius įsipareigojimus", - bankų poziciją aiškino atstovė.

O.Barkauskaitė atkreipė dėmesį, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad santuokos nutraukimas nėra pagrindas pasibaigti bent vieno sutuoktinių pareigai atsakyti kreditoriams pagal solidariąją prievolę. "Sutuoktiniai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų - kreditorių - sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies. Santuokos nutraukimo momentu sutuoktinių santuokos metu prisiimtų solidariųjų prievolių, kurių įvykdymo terminas nepasibaigęs, pakeitimas į dalines prievoles reikštų sutuoktinių teisių apsaugą kreditorių teisių suvaržymo sąskaita", - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nutartį civilinėje byloje citavo O.Barkauskaitė.

***

Teisininko komentaras

M. Liatukas

Advokatas Marius Liatukas, advokatų kontoros "Magnusson" asocijuotas partneris:

- Teismų praktika neduoda paguodžiančio atsakymo į tokią ar panašią padėtį patekusiems žmonėms. Mano asmeniniu požiūriu, bankas elgiasi teisėtai, tačiau nemanau, kad teisingai. Pagal įstatymą bankas turi teisę užsitikrinti asmens laidavimą kaip papildomą prievolių vykdymo užtikrinimą. Ir jeigu žmogus laidavimo sutartį pasirašė, atsiradus problemoms bankas neturi pareigos perskirstyti mokėjimo dalių arba atleisti nuo pusės paskolos sumos.

Šiuo atveju minimos banko klientės padėtis nepalanki dėl to, kad ji yra laiduotoja, o pagal įstatymą laiduotojas atsako visais atvejais, jeigu pagrindinis skolininkas dėl bet kokių priežasčių nemoka. Taigi, nors ir nemalonu taip sakyti, tos moters teisės nėra pažeistos vien dėl to, kad bankas nesutinka padalyti įsipareigojimų.

Kol sutartis galioja ir nėra nuginčyta, ji saisto sutarties šalis. Ją galima pakeisti tik bendru susitarimu. Yra vienintelė išimtis, kad asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti sutartį. Tačiau nesu optimistas, kad pavyktų tai padaryti.

Kita vertus, vertinant žmogiškai, ši situacija atrodo neteisinga, nes pats kredito sutarties sudarymo tikslas buvo bendros gerovės kūrimas ir paskola buvo imama bendrais interesais. Todėl pareiga paskolą grąžinti buvo paskirstyta po lygiai. Bankas tikrai žinojo, kad paskola imta bendriems interesams, nes ne veltui reikalavo laiduotojo.

Dažnai žmogus pasirašydamas laidavimo sutartį mano, kad atsakys tik tuo atveju, jeigu pirmojo skolininko nebeliks, arba šis nebeturės jokio turto ir iš jo nebebus galima nieko išieškoti, ir kai baigsis visas išieškojimo mechanizmas, tik tada kaip gelbėjimo ratas atsiras laiduotojas. Teoriškai įsivaizduojama, kad to niekada nebus.

Žmonės nesuvokia, kad pagal įstatymą laiduotojas atsako nuo pat pirmojo skolininko pažeidimo. Tarkime, vienas žmogus paima 300 tūkst. litų paskolą, kitas už ją laiduoja. Laiduotojas įsivaizduoja, kad jam teoriškai reikės atsakyti tik tuo atveju, jeigu pardavus skolininko turtą ir išieškojus pinigus iš atlyginimo tų 300 tūkst. litų nepavyktų surinkti. Bet atsakyti laiduotojui tenka, jeigu skolininkas bent mėnesį nesumoka dalies įmokos. Formaliai tai prievolės pažeidimas, ir bankas pagal įstatymą turi teisę nukreipti visą išieškojimą į laiduotoją.

Neteko girdėti, kad bankai, išduodami kreditą šeimai, sutiktų dalyti jį lygiomis dalimis abiem sutuoktiniams. Bankas nori garantijų, kad paskolą atgaus.

Todėl tėra vienas ir paprasčiausias būdas, kaip apsisaugoti nuo galimų pavojų ateityje - sudaryti ikivedybinę, vedybinę ar povedybinę sutartį. Joje apsibrėžiama, kam kokios pareigos ir turtinės teisės, kam koks turtas priklauso ir kaip jis bus tvarkomas, jeigu dviejų žmonių keliai išsiskirs.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"