TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Po studijų - su paskolų kupra

2013 08 21 6:00
2008-2009 metais prieš studijų sistemos reformą aktyviai protestavo tuomečiai studentai. LŽ archyvo nuotraukos

Po šių mokslo metų studijas baigs 4,5 tūkst. absolventų, kurie pirmieji pradės grąžinti studijų paskolas, gautas pagal dabartinę tvarką, - bendras jų įsipareigojimas bankams viršija 22 mln. litų. Nuo 2009 metų iki šiol valstybės remiamų paskolų jau yra gavę daugiau nei 24 tūkst. studentų - bendra našta siekia 115 mln. litų. Šie skaičiai rudenį padidės dar trečdaliu - netrukus paskolas užsiners ir šiųmečių studentų karta.

2009 metais Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) įvykdė aukštojo mokslo reformą, pagal kurią įvedė visiškai naują studijų finansavimo tvarką - valstybės remiamų paskolų sistemą. Taigi į valstybės finansuojamas vietas nepatekę studentai gavo galimybę iš bankų pasiskolinti lėšų studijoms apmokėti. Sistema, iš valstybinės tapusi bankine, nestokoja ne tik palaikymo, bet ir kritikos – teigiama, kad jaunimas gramzdinamas į skolas.

Nuo 2009 metų tiek paskolų skaičius, tiek jų vertė augo. Pavyzdžiui, paskolų, gautų sumokėti studijų kainą, skaičius iki šiol beveik padvigubėjo: 2009 metais tokių paskolų sutarčių pasirašyta per 2,4 tūkst. už daugiau nei 11 mln. litų, o 2012 metais - apie 4 tūkst. už daugiau nei 20 mln. litų.

Nuosaikiau augo valstybės remiamų paskolų gyvenimo išlaidoms padengti skaičius ir sumos. 2012 metais buvo pasirašyta 2,6 tūkst. tokių paskolų sutarčių, o jų suma viršijo 12,7 mln. litų (2009 m. - 2,1 tūkst. už 11 mln. litų).

Sistemą kritikuoja ministerija

„Dabartiniai skaičiai rodo, kad beveik pusė studentų yra priversti mokėti už studijas ir dalis jų moka ne savo, o bankų pinigais. Vienų metų studijų kainos svyruoja nuo beveik 4 tūkst. iki 18 tūkst. litų, tad savaime suprantama, jog pabaigęs studijas, neturintis kur gyventi ir gaunantis palyginti mažą atlyginimą absolventas į savarankišką gyvenimą ant kupros nešasi didžiulę skolą. Antai JAV nuo mažumės vaikai auklėjami taip, kad mokslams reikia pradėti taupyti nuo pirmų gyvenimo metų, o Lietuvoje ši sistema tiesiog nukrito iš dangaus 2009 metais. Manyčiau, šis pasikeitimas nieko gero mums nedavė“, - neslėpė švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.

Jo manymu, tolesni metai parodys, kad šis buvusių valdančiųjų žingsnis buvo klaidingas. Dabartinė studentų kreditavimo sistema, pašnekovo požiūriu, milžinišką naudą duoda tik bankams, tuo tarpu valstybė esą prisiima labai didelių įsipareigojimų.

„Pirma, valstybė 100 proc. garantuoja bankams tų paskolų grąžinimą, antra, ji dengia dalį palūkanų, jeigu jų norma viršija 5 procentus. Be to, tokia paskolų sistema nėra labai naudinga studentams, nes palūkanos pradedamos skaičiuoti iškart, kai tik suteikiama valstybės remiama paskola“, - aiškino R.Vaitkus.

Anot jo, Vyriausybės programoje iškeltas siekis šią sistemą keisti ir studijų paskolas grąžinti į Valstybinį studijų fondą.

"Taip pat jau kalbame apie finansavimo pakeitimą nuo 2015 metų: diskutuojame, ar tai galėtų būti visiškai nemokamas aukštasis mokslas tiems, kurie tenkina valstybės užsakymo principus, ar dalį studentų reikėtų priimti su daline studijų įmoka. Šiuo metu atliekami skaičiavimai ir dar sunku pasakyti, koks bus galutinis variantas", - sakė R.Vaitkus.

Praplėtė galimybes

Tuo tarpu Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas įsitikinęs, kad 2009 metų reforma buvo būtina. Mat, jo požiūriu, siekiant užtikrinti galimybę visiems studentams gauti paskolas, papildomi šaltiniai, t.y. bankai, yra neišvengiami.

Pašnekovo teigimu, nuo neapskaičiuotų nuostolių imančius paskolas studentus apsaugo nustatytos palūkanų viršutinės ribos - 5 procentai. „Be jokios abejonės, norėtųsi, kad šis procentas ir toliau mažėtų ir nebūtų siekiama užsidirbti pelno iš studentams teikiamų paskolų. Perėjimas prie vien tik valstybinių paskolų šį procesą gali suvaldyti, tačiau būtina turėti galimybę remti ar duoti paskolas visiems jų pageidaujantiems studentams“, - įsitikinęs P.Baltokas.

Jo manymu, didėjantis paskolų kiekis rodo, kad paskolos studentams yra reikalingos esant šiuolaikinei ekonominei sistemai - jos išlygina studentų galimybę studijuoti, neatsižvelgiant į šeimos finansinę padėtį. „Išgyventi be paskolų modelio turbūt galima tik vienu būdu: įvedus visuotinį nemokamą mokslą, tačiau su aiškiomis apibrėžtimis nemažinti studijų prieinamumo jaunimui. Tad turėtume aiškiai pasakyti, kad aukštasis mokslas yra mūsų prioritetas, ir skirti jam pakankamai finansų. Šiuo metu valstybė nėra pasiryžusi prisiimti tokių įsipareigojimų, nemažindama studentų skaičiaus Lietuvos aukštosiose mokyklose. Todėl kaip išeitis lieka paskolų sistema“, - sakė P.Baltokas.

R.Rudzkis: "Jeigu duodi žmogui paskolą ir nesusieji jos grąžinimo su darbu Lietuvoje, taip pat neatleidi nuo paskolos, jei jis neuždirba pakankamai pajamų ją grąžinti, iš dalies netgi skatini jį emigruoti."

Vien lėšos nepadės

„Mūsų situacija išskirtinė tuo, kad emigracijos lygis yra nepaprastai aukštas, o pragyvenimo lygis - gerokai žemesnis. Atsižvelgiant į tai, reikėtų adaptuoti pasitvirtinusius Didžiosios Britanijos ar kitų šalių pavyzdžius, o ne išradinėti dviratį. Jeigu duodi žmogui paskolą ir nesusieji jos grąžinimo su darbu Lietuvoje, taip pat neatleidi žmogaus nuo paskolos, jei jis neuždirba pakankamai pajamų jai grąžinti, iš dalies netgi skatini jį emigruoti. Juk žmogus paskolą daug lengviau atiduos dirbdamas užsienyje“, - sakė Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Rimantas Rudzkis.

Ekonomistas patvirtino, kad jaunimas yra gana svarbus ekonomikos variklis, nes yra linkęs vartoti gerokai daugiau nei pagyvenę žmonės, kurių taupymo lygis paprastai didesnis. Todėl jį apkrauti finansiniais įsipareigojimais gali būti pavojinga.

„Šiuo metu studentų paramai skiriama per mažai dėmesio ir lėšų. Tačiau visai specialistų rengimo sistemai Lietuvoje būdingos milžiniškos ydos, todėl jų neišspręs tik skiriamų lėšų didinimas. Didindamas finansavimą geresnio rezultato nepasieksi – galbūt net priešingai, nes biudžeto ištekliai sumažės, o tinkamų specialistų šalis vis tiek neturės“, - paaiškino ekonomistas.

Pašnekovas pažymėjo, kad valstybė turi skirti maksimalų dėmesį ir adekvatų lėšų kiekį siekdama užtikrinti aukštą darbuotojų kvalifikacijos lygį. Mat tik tuomet šalies ekonomika ir gyventojų gerovė gali augti. „Reikia esminės, kompleksinės sistemos reformos, kurios tikslas būtų užtikrinti geresnę kokybę ir tai, kad specialistai daugiau ar mažiau atitiktų šalyje susiklosčiusią paklausą. Reikėtų atsižvelgti ir į dabartinę mokyklų sistemą – mus žlugdo per ankstyvas profiliavimas“, - svarstė jis.

Žada panašią paklausą

Pernai per rudens semestrą Valstybiniam studijų fondui (VSF) buvo pateikti apie 7,5 tūkst. studentų prašymų-anketų gauti valstybės remiamas paskolas. Panašaus skaičiaus tikimasi ir šiemet. Finansų ministerijos duomenimis, šiemet valstybė numato garantuoti iki 65 mln. litų paskolų studentams.

Komentuodama paskolų studentams sąlygas Finansų ministerija tik pažymėjo, kad palūkanos mažėja. Maksimali leistina bankų marža šiemet, palyginti su praėjusiais metais, sumažinta nuo 2,3 iki 2,2 procento.

Šiemet valstybės remiamas paskolas teikia bankai Šiaulių bankas, DNB bankas, "Swedbank". Metinė palūkanų litais norma svyruoja nuo 2,74 iki 2,9 procento. Paskolų eurais metinės palūkanos šiek tiek mažesnės.

Mokėti nevėluoja

Bendras suteiktų valstybės remiamų paskolų portfelis DNB banke siekia beveik 19 mln. litų. Vidutinis paskolos dydis - šiek tiek mažiau nei 5 tūkst. litų, tačiau konkrečių paskolų sumos svyruoja nuo 3 iki 9 tūkst. litų. Tuo tarpu bankas „Swedbank“ nuo 2009 metų kasmet suteikia po maždaug 20 mln. litų studijų paskolų, arba apie 4300. Daugiausia studentai skolinasi sumokėti už studijas, o šių paskolų vidutinė suma siekia 4,5–5 tūkst. litų.

Kadangi "Swedbank" studijų paskolas su valstybės garantija teikia nuo pat jų atsiradimo, jau yra dalis klientų, kurie paskolas pradėjo grąžinti. Anksčiau laiko grąžinamų paskolų yra labai mažai – tik 3-5 proc. studentų jas jau grąžino.

Valstybės remiamas paskolas DNB banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas vertino labai pozityviai, nors sutiko, kad tai jaunam žmogui užkrauna papildomą atsakomybę. „Paskola įpareigoja jaunuolį kur kas rimčiau iš anksto galvoti apie būsimą darbo vietą – galbūt dar studijų metais jis pradeda skirti daug dėmesio įsidarbinimui. O nedidelės palūkanos išmoko jaunimą atsakomybės“, - svarstė pašnekovas.

Nors paskolų grąžinimo procesas jau vyksta, kaip sakė A.Vilkancas, didysis grąžinamų paskolų srautas turėtų užplūsti kitąmet, kai paskolas pradės grąžinti pirmieji po reformos jas pasiėmę studentai. Jis patikino, kad dėl palūkanų mokėjimo didelių esminių ginčų kol kas nebūta. Nors pripažino, kad yra pasitaikę atvejų, kai studentas kelis mėnesius nevykdė savo įsipareigojimų. „Kadangi palūkanos yra nedidelės, – 6-7 litai per mėnesį - iš pradžių dar susidūrėme su nepakankamu suvokimu, kad tai yra rimtas įsipareigojimas. Tačiau supratimas gerėja“, - sakė A.Vilkancas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"