TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Poilsinių kelionių organizavimo ateitis

2012 05 29 13:36

Daugelis turizmo rinkoje dirbančių bendrovių ir poilsiautojų su nerimu laukia vasaros sezono. Nerimas susijęs su keliomis priežastimis. Pirmiausia, mažai kas žino, kaip bus įgyvendintas naujasis turizmo įstatymas. To nežino net institucija, kuri atsakinga už jo įgyvendinimą. Įstatymas vartotojo požiūriu yra neblogas, nes didesnę atsakomybę užkrauna kelionių organizatoriams. Be to žalia šviesa atveriama ir pigių skrydžių bendrovėms, kurios taip pat teikia ir apgyvendino paslaugas. Ar dėl šių pokyčių gali Lietuvoje iš esmės keistis kelionių organizavimo verslo modelis?

Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (VTD) direktorė dr. Raimondos Balnienė situaciją rinkoje apibūdino kaip stabilią.

Situaciją mato stabilią

Departamentas, anot jos, kaip rinkos priežiūrą vykdanti institucija, susiduria su skirtingomis turizmo rinkos sritimis – išduodami pažymėjimai gidams, kelionių agentūroms, kelionių organizatoriams, klasifikuojamos atskiros apgyvendinimo paslaugos.

„Apibendrinant galima teigti, kad skirtingų į VTD besikreipiančių rinkos dalyvių skaičiai, pagal gaunamus prašymus, kreipimusis ir pan., ženkliai nesiskiria nuo ankstesnių metų. Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad, 2011 m. birželio 22 d. priėmus naują Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą, VTD prižiūrima turizmo rinkos dalis išliko santykinai stabili“, - sakė departamento direktorė.

Anot jos, bendra vartotojams numatoma apsaugos sistema priimtuoju Turizmo įstatymu nebuvo iš esmės pakeista, tačiau tam tikrų naujovių atsirado. Kaip pavyzdį ji paminėjo įstatymo numatomą kelionių agentūrų prievolių įvykdymo užtikrinimą nemokumo ar bankroto atveju.

„Kaip ir kiekvienos naujovės atveju, minėtos nuostatos įgyvendinimas praktikoje sukėlė tam tikrų neaiškumų - toks reikalavimas galimai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, taip pat buvo nustatyta, kad prievolių įvykdymo užtikrinimą galintys suteikti ūkio subjektai, pavyzdžiui, draudikai, tokio produkto rinkoje nesiūlo. Atsižvelgiant į nuostatų praktinio įgyvendinimo sunkumus, Ūkio ministerija parengė įstatymo pakeitimų projektus“, - sakė pašvekovė.

Kodėl nevykdomas įstatymas

Turizmo verslo ekspertė dr. Rima Jakytė, situaciją vertina šiek tiek kitaip. Ji priminė, kad turizmo rinka pradėta reguliuoti dar 1998 m., kai įsigaliojo turizmo įstatymas. Antroji šio įstatymo redakcija įsigaliojo 2003 m. balandžio 1 d., o trečioji redakcija įsigaliojo nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. Nuo 1998-ųjų bei 2003 m. Turizmo įstatymo poįstatyminiai aktai, išskyrus tuos, kurie  tvirtinami Vyriausybės nutarimu, įsigaliojo kartu su įstatymu, tačiau su 2011 m. įsigaliojusiu įstatymu situacija yra visiškai kitokia: poįstatyminiai teisės aktai pradėti rengti tik po Turizmo įstatymo įsigaliojimo, o kai kurie neparengti iki šiol.

„Maža to, Valstybinis turizmo departamentas viešai pareiškė, kad kai kurių Turizmo įstatymo nuostatų nevykdys. Kitaip tariant, jis nevykdo pareigų, numatytų jam Turizmo įstatymo 16 straipsnio 6 punkte atlikti "turizmo paslaugų teikėjų veiklos stebėseną ir kontrolę. Nesakau, kad priimtas Turizmo įstatymas, ypatingai jo 8 straipsnis, turėjęs suteikti Lietuvos turistams daugiau garantijų, yra tobulas, tačiau tokį įstatymą patvirtino Seimas ir pasirašė Prezidentė, todėl valstybės institucijoms privalu jį vykdyti. Tik dėl tos priežasties, kad VTD nevyko Turizmo įstatyme jam priskirtų funkcijų, jau nukentėjo žmonės. Lietuvos turizmo sektoriuje išties yra negirdėtas dalykas, kad Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas pateiktų pareiškimą prokuratūrai dėl Turizmo įstatymo nevykdymo“ - tikino R.Jakytė.

Ji priminė, kad dar 2010 m. liepos mėn. 2 d. pranešime spaudai, po UAB "Novus Orbis" bankroto, Seimo narys Ž. Šilgalis nurodė, kad turizmo verslo, t.y. kelionių organizatorių, "kontrolė nevykdoma, tenkinamasi tik deklaratyviais darbo grupių posėdžiais bei konsultacijomis“. Taip pat tenka pripažinti, kad realiam kontrolės mechanizmui sukurti trūksta politinės valios. Mano vertinimu, Ūkio ministerija vengia tiesioginės atsakomybės už netvarką turistinių kelionių organizavimo sektoriuje. Tos politinės valios trūksta iki šiol. Nueita dar toliau - atsisakoma apskritai atlikti funkcijas, kurių vykdymas finansuojamas iš biudžeto“, - komentavo ekspertė.

Kaip ši situacija veikia turistus?

Ekspertė sako, kad riek po UAB "Novus Orbis", tiek po UAB "Star holidays" bankroto krito Lietuvos kelionių organizatorių kelionių pardavimas, nors bendras kelionių skaičius nepakito. Taigi, lietuviai tokiu atveju daugiau keliauja savarankiškai, arba įsigijo kitų šalių kelionių organizatorių keliones.

„Akivaizdu, kad Lietuvos verslui tai nenaudinga. Būtent 2011 m. Turizmo įstatymo redakcija turėjo suteikti daugiau garantijų turistams. Jau vien ta aplinkybė, kad garantijas turi turėti ir kelionių agentūros ir agentai, yra pliusas. UAB "Gustus Vitae" turistai nebūtų patyrę nuostolių, jeigu Turizmo įstatymas Lietuvoje galiotų pilnai. Pastarasis skandalas nepadėjo atgauti turistų pasitikėjimo Lietuvos turizmo verslu, - tęsė ji.

Pasak ekspertės, išprusę turistai pradeda ieškoti kitų kelionių organizatorių tose šalyse, kur turistų teisės apsaugotos geriau. Nuo 2010 m. visose Europos Sąjungos valstybėse narėse įsigaliojus Paslaugų direktyvai, turizmo verslo sąlygos šiose šalyse labai supanašėjo. Liko vienintelis skirtumas, kuris konkurencinėje kovoje už turistą tampa lemiamu, tai direktyvos Tarybos direktyva 1990 m. birželio 13 d. dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų 90/314/EEB 7 straipsnio įgyvendinimas.

„Šis straipsnis numato, kad kelionių organizavimo paslaugų teikėjai turėtų finansines garantijas nemokumo atveju. Šio straipsnio konkreti realizacija patikėta kiekvienai ES šaliai narei atskirai ir priklausomai nuo to, kaip šis direktyvos straipsnis įgyvendintas, turistų garantijos kiekvienoje šalyje skiriasi ir mūsų, t.y. Lietuvos, turistai tai jau puikiai suvokia. Tokioje situacijoje Lietuvos kelionių organizavimo paslaugų teikėjai praranda konkurencinę kovą už turistą, nes turistas dairosi įmonių šalyse, kur garantuotai neprarastų savo už kelionę įmokėtų pinigų“, - kalbėjo R. Jakytė.

Skrydžių bendrovės nori savo dalies

Pigių skrydžių bendrovės taip pat ketina atsiriekti nemažą turizmo rinkos pyrago dalį. Tačiau tame  Turizmo departamentas mato rik pozityvius dalykus. Lietuva turi būti pasiekiama. VTD, 2011 metų duomenimis, tik apie 15 proc. Europos ir tik apie 6 proc. atvykstančiųjų į Lietuvą turistų pasinaudoja kelionių agentūrų ar organizatorių paslaugomis. Departamento direktorės E. Balnienės manymu, pigių skrydžių bendrovių veiklos plėtra Lietuvoje ir didėjantis tiesioginio susisiekimo su didžiausiais Europos miestais galimybių pasirinkimas tikrai turės įtakos Lietuvos turizmo rinkai.

„Vyraujant tendencijai keliones planuotis pagal individualius poreikius ir pigių skrydžių bendrovėms plečiant skrydžių iš ir į Lietuvos oro uostus geografiją, turime daug geresnes galimybes užsienio turistams pristatyti iki šiol mažiau populiarius turizmo produktus – miestų, kultūrinio, SPA turizmo Lietuvoje galimybes – kuriuos jau spėjo įvertinti užsienio svečiai“, - sakė ji.

Turizmo ekspertė R. Jakytė sako, kad jei kalbame apie aviakompanijas, įskaitant ir pigių skrydžių, pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad skrydžių bendrovės privalomai turi draustis dėl žalos padarytos asmens sveikatai, asmens mirties atveju ir bagažo praradimo ir/ar sugadinimo. Tačiau jokio draudimo nemokumo ar bankroto atvejui jos neprivalo turėti ir neturi. „Tai akivaizdžiai parodė "Fly LAL" bankrotas, kai nukentėję keleiviai neatgavo už bilietus įmokėtų pinigų. Taigi, turistai turi daugiau garantijų, todėl pigių skrydžių bendrovės taps realiai konkurentės kelionių organizatoriams tik tada kai galės pasiūlyti tokias pačias garantijas, t.y. jeigu jos pačios taps kelionių organizatoriais“, - aiškino ekspertė.

Koks verslo modelis geriausias?

Visi šie pokyčiai keičia ir situaciją rinkoje, o vartotojas, greičiausiai ieškos patogumo arba  saugesnio paslaugų paketo, kurias gaus iš vienų rankų.

VTD vadovės Balnienės nuomone, „uždarame verslo cikle“ slypi konkurencijos rinkoje mažėjimo galimybė – iš rinkos gali būti eliminuojami mažieji paslaugų teikėjai, negalintys pagal tokią verslo organizavimo schemą lygiomis sąlygomis pasiūlyti transportavimo, apgyvendinimo ir t.t.. „Tačiau VTD pagal savo kompetenciją įvertinti visų alternatyvų negalėtų“, - sakė ji.

Ekspertės R. Jakybės nuomone, šioje srityje jaučiamos kelios tendencijos. Pirma, tai tokių kelionių organizavimo koncentracija kelių kelionių organizatorių rankose, o antra - tai spartus informacinių technologijų atėjimas į turizmą. „Tie pokyčiai yra akivaizdūs ir įtakojo LR turizmo įstatymo 6 straipsnio pakeitimus dėl turizmo paslaugų teikimo sutarčių sudarymo nuotolinės prekybos būdu.

„Kiekvienas kelionių organizatorius individualiai sprendžia ar investuoti į informacines technologijas ir perimti ne tik kelionių kūrimo ir organizavimo, bet ir pardavimo funkcijas, ar dirbti

tradiciškai, per kelionių agentūras ir agentus. Viso paslaugų paketo koncentravimo vienose rankose proceso greitis priklauso nuo programinės įrangos kainos.“, - teigia ekspertė.

Jos nuomone, perėjimas prie informacinių technologijų turizme yra neišvengiamas procesas. Kadangi tokiu atveju krenta kelionių agentūrų ir agentų pardavimų apimtys, tai rinkoje išgyventi gali tik tie, kurie turi dar kokių nors alternatyvių veiklų, arba turi labai didelį pardavimų tinklą.

Taikomasi prie kliento

„Grūda“ – puikus pavyzdys, kaip veikia „uždaro ciklo“ turizmo įmonė, galinti tenkinti tiek grupių, tiek ir savarankiškai mėgstančių keliauti žmonių poreikius. „Pasak šios įmonės vadovo Artūro Kalkio, taikant tokį verslo modelį, kaip mūsų, vartotojas būna labiausiai apsaugotas. „Jis iš bendrovės gauna pilną paslaugų paketą, o mes už jį atsakom. Kai kurios agentūros bilietus parduoda atskirai, viešbučius rezervuoja taip pat atskirai. O jeigu kas nors atsitinka, tuomet žmogui reikia aiškintis pačiam“, - kalbėjo verslininkas.

Tačiau agentūros interneto svetainėje galima susikomplektuoti viešbučius, skrydžius ir kitokias paslaugas atskirai, neperkant viso paketo. Žmogus, įėjęs į svetainę kelionę sau gali kelionę susikomplektuoti internetinės savitarnos principu. „Tai svarbu klientams, kurie nori būti savarankiški ir nepriklausomi. „Tačiau nemažai turistų kategorijai norėtųsi atsipalaiduoti ir per atostogas apie nieką negalvoti. Jie nori žinoti,  kad jais kažkas rūpintųsi. Ir tos grupinės kelionės nėra daug brangesnės už savarankiškas“, - tikino A.Kalkis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"