TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Politika verslui netrukdo

Nors praėjusiais metais gana smarkiai pablogėjo Lietuvos ir Lenkijos santykiai, tai visiškai nepaveikė verslo ryšių tarp abiejų valstybių ir investicijų į kaimynų ūkį. O ir lietuviai masiškai traukia apsipirkti į Lenkijos parduotuves, nesibaimindami jokio pavojaus.

"2011 metais buvo viršytas anksčiau istoriniu laikytas prekybos tarp Lenkijos ir Lietuvos rekordas, užfiksuotas 2008-aisiais. Vien per vienuolika praėjusių metų mėnesių jis pasiekė 11 mlrd. litų, o tai puse milijardo litų daugiau negu 2008-aisiais. Kai bus paskelbti ir gruodžio duomenys, galėsime pasakyti, kiek iš tiesų padidėjo prekybos apyvarta. Tikimės, jog tai turėtų sudaryti apie 10 procentų", - kalbėjo Lenkijos ambasados Prekybos ir investicijų skyriaus vadovas Riszardas Kowalskis.   

Jis pasidžiaugė, kad Lietuva jau yra ketvirta pagal apimtį Lenkijos partnerė eksporto srityje ir trečia - importo. Lietuva daugiausia iš Lenkijos įsiveža žemės ūkio ir maisto produktų (19,3 proc.), o lietuvių Vakarų kaimynei parduodami mineraliniai produktai sudaro net 45 proc. visos į Lenkiją eksportuojamos produkcijos. Tačiau pastaruoju metu lietuviai ėmė daugiau eksportuoti ir maisto bei žemės ūkio produkcijos ir, darydamiesi vis aktyvesni, sugebėjo sumažinti neigiamą prekybos balansą nuo 4 mlrd. litų 2008-aisiais iki 2 mlrd. litų 2011 metais.

Nuo strateginės partnerystės į aklavietę

1997 metais Lietuvos ir Lenkijos santykiai įgavo kokybiškai naują pagrindą ir pasuko strateginės partnerystės link. Nors santykiai buvo plėtojami kaip dvišaliai ir per įvairias tarptautines organizacijas, labai geri jie tapo tik aukščiausiu lygiu, o ekonominėje ir kultūrinėje srityse trūko bendrų projektų, sunkiai tarpusavio ryšius mezgė vidutinės ir smulkiosios įmonės. Palengva Lietuvos ir Lenkijos santykiai, kaip ir visi bendri stambūs projektai, pateko į aklavietę. Įstrigo "Via Baltica", "Rail Baltica", nebuvo pradėtas tiesti elektros tiltas į Lenkiją. Lenkai, iš pradžių žadėję prisidėti prie atominės jėgainės statybos Visagine, pasitraukė iš projekto. Vienintelis stambus sandoris buvo "Mažeikių naftos" pardavimas Lenkijos koncernui "Orlen", tačiau ir jį sugadino Rusija, nutraukusi dujų tiekimą dujotiekiu "Družba". Dėl to lenkai negavo pelno, kurio tikėjosi, ir dar užpyko ant lietuvių, išardžiusių geležinkelio atšaką nuo Mažeikių iki Latvijos. Negana to, kaip rakštis abiejų tautų santykiams tapo nacionalinių mažumų klausimas. Įvairaus plauko veikėjams pasistengus eskaluoti šią problemą, abiejų valstybių ryšiai visiškai sugedo. Kaltinimai plūsta iš abiejų šalių, nors nė viena jų, kaip ir kiekvieno konflikto atveju, nėra visiškai teisi. 

Tokiame fone netikėtai sustiprėję ir sėkmingai plėtojami Lenkijos ir Lietuvos verslininkų santykiai tapo malonia išimtimi. Lenkai stengiasi vis daugiau investuoti į Lietuvą ir šiuo metu pagal užsienio investicijas yra įsitvirtinę antrojoje vietoje - po švedų. Praėjusių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje bendra jų investicijų suma jau sudarė 4,8 mlrd. litų. Tai daugiau negu pernai Lietuvoje investavo vokiečiai, rusai, olandai, danai, norvegai ar suomiai. 10 mln. litų į skalūno dujų žvalgybą Vakarų Lietuvoje norėtų investuoti ir antras pagal dydį Lenkijos naftos koncernas "Lotos". 

Pernai lenkų verslininkai užsienyje investavo 8 mlrd. JAV dolerių, arba dvigubai daugiau nei metais anksčiau. "Lenkijos įmonės turi pakankamai kapitalo investicijoms, todėl tikimės, kad ir šiais metais Lenkijos įmonių ekspansija į gretimas šalis nenutrūks", - sakė R.Kowalskis.

Lenkija, mažai paveikta 2008 metų krizės, pasižyminti stabiliu ūkio augimu, besiplečiančia kapitalo rinka ir turinti didelį augimo potencialą, darosi vis patrauklesnė ir Lietuvos investuotojams. Pernai abiejų valstybių ūkis augo: Lietuvos - 5,8 proc., arba 4 kartus daugiau nei 2010-aisiais; Lenkijos - 4,2 proc. per tris ketvirčius, nes visų metų duomenų dar nėra. Abi šalys gerų rezultatų pasiekė dėl dinamiškai didėjusio eksporto ir vidaus vartojimo. Beje, prie išaugusio vartojimo Lenkijoje prisidėjo ir lietuviai, vokiečiai bei slovakai, plūstantys į Lenkiją apsipirkti dėl čia taikomo mažesnio akcizo ir kritusio zloto kurso. Tačiau pastaruoju metu zlotas vėl ėmė stiprėti, tad keliaujančiųjų į šią šalį pirkinių gali sumažėti. 

Lenkija sulaukia ne tik pirkėjų iš užsienio, bet ir, kaip didžiausia Vidurio Europos valstybė, - investuotojų. Nuo 2010 metų gruodžio iki 2011-ųjų lapkričio į Lenkiją buvo investuota 14 mlrd. dolerių. Tai  net 40 proc. daugiau nei per analogišką ankstesnį laikotarpį. Tiesa, prie to prisidėjo du svarbūs įvykiai - Lenkijos pirmininkavimas Europos Sąjungai (jis jau baigėsi) ir artėjantis Europos futbolo čempionatas, kurį Lenkija rengia kartu su Ukraina. Ne visi numatyti projektai jau visiškai baigti, todėl statybos ir kelių tiesimo sektoriai tebelaukia investicijų. 

Lenkijos pasididžiavimu tapo Varšuvos akcijų birža, kurios dinamiškas augimas per pastaruosius 8 metus lėmė, kad ji tapo lydere Vidurio ir Rytų Europoje pagal kapitalizaciją bei apyvartą, o pagal viešą akcijų siūlymą visuomenei nusileido tik Londono ir Madrido biržoms.

Praėjusį rugsėjį Varšuvos biržos atstovai, norėdami paskatinti Lietuvos įmones aktyviau ieškoti finansavimo per Varšuvą, buvo atvykę į Vilnių. Dar pernai dvi Lietuvos bendrovės - "Avia Solution Group" ir Agrowill Group" - įžengė į Varšuvos biržą. Sėkmingai Lenkijoje dirba ir lietuvių kelių tiesimo įmonė "Tiltra". Ji, įsigijusi kelias Lenkijos bendroves, tapo reikšminga šio sektoriaus žaidėja. 

Verslininkai gali padėti susikalbėti politikams

Verslo partnerių lengviausia rasti kaimynystėje. Šiuo metu tai gana intensyviai daro tiek Lietuvos, tiek Lenkijos verslininkai, nors ne iš kiekvienos investicijos gauna tokį pelną, kokio tikisi. Tačiau Lietuvos rinką ir lietuvių mentalitetą lenkai pažįsta gerai, o lietuviai - vis geriau, todėl net pablogėję abiejų valstybių santykiai nepadarė verslui didelės įtakos, nors ir lietuviai, ir lenkai kartkartėmis neslepia pretenzijų vieni kitiems. Vis dėlto verslas su politika nemaišoma, o pasirašant sutartis svarbiausią vaidmenį vaidina asmeniniai kontaktai ir susitikimai (jau veikia 195 Lietuvos ir Lenkijos kapitalo įmonės), bet ne politinės priežastys. Lenkai rimtai vertina partnerius lietuvius, net ką tik sukurtą Lenkijos ūkio prekės ženklą iš užsienio valstybių pirmiausia pristatė Lietuvoje. Todėl verslininkai galėtų tapti tais geros valios ambasadoriais, kurie padėtų susikalbėti politikams ir pagerinti pašlijusius abiejų šalių santykius. Kažkas labai taikliai pasakė: "Konfliktus eskaluoja tik kvailiai. Protingi žmonės mąsto, kaip juos išspręsti." 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"