TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Politikai pagalvos apie tai rytoj

2011 02 24 0:00

- Siūlymas "Sodros" skyles lopyti naujais mokesčiais yra nepagrįstas, žalingas ir klaidinantis žmones. Žinant, kokio dydžio yra "Sodros" deficitas ir susikaupusi skola, lėšos, surinktos iš nekilnojamojo turto (NT) ir progresinių mokesčių, užlopytų vos 10 proc. tų skylių. Finansų ministerijos duomenimis, iš NT mokesčio galima susirinkti 30-200 mln., o "Sodros" skola siekia iki 3 mlrd. litų. Ir ji kasmet didėja.

Nusprendę įvesti progresinius mokesčius, kai būtų daugiau apmokestinami didesnes pajamas gaunantys žmonės, galime likti kaip toje pasakoje apie auksinę žuvelę - prie suskilusios geldos. Tai paskatintų kvalifikuotos darbo jėgos emigraciją į šalis, kur taikomi mažesni mokesčiai. Lietuvoje apmokestinimo tarifas, sudėjus gyventojų pajamų mokestį, "Sodros" ir sveikatos draudimo įmokas, yra labai didelis, o gyvenimo aplinka ne tokia gera, kaip kitur.

Diskusija dėl ilgalaikės pensijų reformos Lietuvoje susiaurėjo iki klausimo - kurią iš dviejų mokslininkų parengtų pensijų skaičiavimo sistemų rinktis. Valdžia aiškiai deklaruoja, kad didesnių pokyčių neplanuoja. Pritariu mokslininkams, kurie patys teigia, kad jų siūlomi modeliai esminių socialinio draudimo ir pensijų reformos problemų neišspręs.

Tuomet kyla klausimas - kodėl apskritai keičiame pensijų skaičiavimo modelį? Juk pensijų dydis ateityje priklausys nuo demografinės padėties, gyventojų užimtumo ir uždirbamų pajamų. Jeigu "Sodra" gerai "gyvena" tik ekonomikos pakilimo metu, kam keisti pensijos išmokos formulę? Regis, mokslininkai užsižaidė savo siūlomų formulių grožiu, nors jos viena nuo kitos skiriasi tiek, kiek skiriasi žydra ir šviesiai mėlyna spalvos. Jos bus geros tik tuo atveju, jei Lietuvoje bus gera ekonominė padėtis. "Sodra" gerai veikia, kai pajamos didėja. Tad jos išmokos turėtų būti mažinamos, kai pajamos mažėja. Tačiau to niekas nedaro, nes draudžia politikai.

Turėtume atsižadėti iliuzijų, kad yra lengva išeitis. Turbūt todėl politikai ir vengia atvirai kalbėti apie tikrąją padėtį - jie man panašūs į kūrinio "Vėjo nublokšti" heroję Skarlet O'Harą, mėgusią sakyti: "Pagalvosiu apie tai rytoj." Politikai vis stengiasi nukelti pasiūlymą, kaip reformuoti "Sodrą". Nes tikra reforma bus tikrai nelengva ir skausminga. Politikai dabar ramina žmones, esą "Sodra" išgyvens, bet, kai šiems žmonėms reikės mokėti mažas pensijas, tų politikų jau nebus nė kvapo.

LLRI siūlo, kad ateityje žmonių socialinis aprūpinimas senatvėje būtų organizuojamas privalomojo kaupimo privačiose pensijų sąskaitose būdu. Socialinė parama (šalpa) būtų mokama tik neturintiesiems minimalių pajamų ir turto pagal pajamų ir turto testą. Pereinamuoju laikotarpiu visi dirbantys asmenys mokėtų privalomas 10 proc. įmokas į privačias kaupiamąsias pensijų sąskaitas ir ne didesnį kaip 10 proc. (periodiškai mažinamą) laikinąjį "Sodros" mokestį. Šis mokestis būtų skiriamas išimtinai dabartiniams "Sodros" įsipareigojimams finansuoti ir nesukurtų jokių teisių į būsimas "Sodros" išmokas. Pereinamuoju laikotarpiu "Sodros" lėšų trūkumas būtų finansuojamas privatizavimo įplaukomis ir paskolomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"