TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Politikai pridarys nuostolių kortelių turėtojams

Europos Parlamentas (EP) numato imtis priemonių mokėjimo kortelių mokesčiams sumažinti, bet tai gali pakenkti kortelių turėtojams, nes pakils jų administravimo mokesčiai. EESRK narys mano, kad Strasbūras galėtų pasisemti patirties iš Ispanijos.

Per politinius debatus labai lengva pamesti blaivų protą, ypač kai jų tema - sudėtinga, techninė ir tiesiogiai veikia kiekvieno iš mūsų kišenę, pavyzdžiui, kalbant apie mokėjimo kortelių mokesčius.

Tuo metu, kai Europos Sąjungos (ES) valdininkai Briuselyje suka galvas, kaip suvaldyti mokėjimo kortelių tinklus, jaučiu, kad jų debatuose kažin ko trūksta, ir girdžiu daug klaidingos informacijos. Gali būti, jog politikus kursto skirtingi (nors visiškai teisėti) stambių ir galingų, lobistine veikla užsiimančių kompanijų interesai.

Rugsėjo pabaigoje EP paragino ES reglamentuoti kortelių mokesčius, o konkrečiau - sumažinti atsiskaitymo mokesčius. Manoma, Europos Komisija taip pat paskelbs apie ketinimą priimti naujus teisės aktus.

Tokių priemonių nuspręsta imtis tada, kai tarp bankų, mokėjimo kortelių schemų organizatorių, ir prekybininkų užvirė teisiniai ginčai, kurie truko visus metus. Be to, nuolat girdėti daugiau ar mažiau populistinių politikų raginimų sumažinti atsiskaitymo mokesčius. Kai kurios šalys jau net ėmėsi veiksmų ir nustatė privalomas tokių mokesčių ribas.

Paprastai per visas diskusijas susitelkiama į vadinamuosius tarpbankinius mokesčius. Tarpbankinis mokestis - tai nedidelis mokestis, kurį moka prekybininko (gaunantis) bankas kortelės savininko (išduodančiam) bankui, kaip tam tikrą elektroninės mokėjimo kortelės sandorio dalį. Šio mokesčio paskirtis - subalansuoti elektroninių atsiskaitymų skirtumus ir užtikrinti, kad kiekvienas sandorio dalyvis sumokės atitinkamą dalį išlaidų, susijusių su mokėjimo kortelės sandorio apdorojimu ir apsauga.

Tarpbankinis mokestis įskaičiuojamas į tą mokestį, kurį prekybininkas turi sumokėti savo (gaunančiam) bankui. Todėl suprantama, kad kai kuriems jis nepatinka. Prekybininkai norėtų, jog būtų nustatyta viršutinė šio mokesčio riba arba kad jis būtų apribotas, gal net uždraustas. Be to, nemažai politikų teigia, jog vartotojams tokie veiksmai taip pat esą duos naudos, nes, pavyzdžiui, sumažės jų perkamų prekių kaina.

Tačiau reikia labiau įsigilinti ir plačiau pažvelgti į susiklosčiusią padėtį. Viena šalių, kurioje buvo priimtas įstatymas dėl mažesnių tarpbankinių mokesčių, yra mano gimtoji Ispanija. Ekonomistai iš Madrido nepriklausomo Rey Juano Carloso universiteto, taip pat iš UNED universiteto atliko tyrimą ir aiškinosi, kaip tai paveikė rinką.

Per penkerius metus, nuo 2006-ųjų iki 2010-ųjų, tarpbankiniai mokesčiai Ispanijoje buvo sumažinti daugiau kaip 57 procentais. Regis, mano šalies vartotojams šis įstatymas nedavė jokios naudos, o štai prekybininkams buvo neabejotinai naudingas: per penkerius metus sumažinti mokesčiai jiems padėjo sutaupyti beveik 2,75 mlrd. eurų.

Dar įdomiau, kad vartotojų išlaidos (daugiausia - dėl pakilusių metinių kortelių mokesčių, kuriuos žmonės moka savo bankui) per tą patį laikotarpį padidėjo net 50 procentų. Tai papildoma 2,35 mln. eurų našta, tenkanti gyventojams vien už tai, kad jie naudojasi mokėjimo kortelėmis. Ir tai dar ne viskas.

Padidėjo ir kiti mokesčiai, pavyzdžiui, tie, kuriuos klientas moka viršijęs savo kredito limitą. O atlygis ir įvairios skatinimo priemonės, paprastai siejamos su mokėjimo kortelėmis, buvo sumažintos arba visiškai panaikintos.

Nesunku suprasti, kodėl pakilo mokesčiai vartotojams. Sumažėjus tarpbankiniam mokesčiui korteles išduodantys bankai prarado daug pajamų, o išlaidos, susijusios su kortelių tvarkymo paslaugomis, nepakito arba net padidėjo. Tas sumažėjusias pajamas reikėjo kaip nors kompensuoti, kad sistema toliau sklandžiai veiktų. Todėl galiausiai už prekybininkus teko sumokėti pirkėjams.

Maža to, atlikus tyrimą nerasta jokių įrodymų, kad bent menka sutaupytų lėšų dalis kokia nors forma būtų atitekusi Ispanijos vartotojams. Kitaip sakant, nebuvo sumažintos nei prekių, nei paslaugų kainos, nors tokį argumentą dažnai pasitelkia mažesnių tarpbankinių mokesčių šalininkai, norėdami pateisinti reguliavimo institucijų kišimąsi. Tai rodo, jog prekybininkai tiesiog pasididino pelno maržą.

Remdamasis gimtosios šalies pavyzdžiu raginu EP narius, kad jie, prieš priimdami galutinį sprendimą dėl to, ar tikrai reikia privaloma tvarka mažinti tarpbankinį mokestį, neskubėtų ir atidžiai išnagrinėtų tokio teisės akto poveikį visiems rinkos dalyviams ir valstybėms. Europarlamentarai turėtų sąžiningai pažvelgti į problemą, įsigilinti į ankstesnę patirtį, pavyzdžiui, nuodugniau patyrinėti Ispanijos atvejį, ir atsižvelgti į visus mokėjimo sistemos mokesčius (tiek paslėptus, tiek tiesioginius), ypač tuos, kuriuos tenka mokėti gyventojams. Tai būtų ne pirmas kartas, kai vartotojų pečius užgriūva visiškai nelaukta našta.

Europos mokėjimų rinka tikrai nėra tobula, bet ir ne tokia bloga, kad reguliavimo institucijoms reikėtų kištis, nustatyti kainas, iki galo neišsiaiškinus, kokių pasekmių tai galbūt turėtų visiems rinkos dalyviams ir kiek papildomų priemonių tektų imtis. Kai kurių veiksmų neabejotinai derėtų vengti, kitus - labai gerai reglamentuoti, bet svarbiausia - būtina užtikrinti, kad nenukentės nė vienas šios rinkos dalyvis. Galbūt reikėtų griebtis kokių nors naujų priemonių, kurios padėtų apginti vartotojų interesus.

Turime pasimokyti iš kitų patirties, pavyzdžiui, iš Ispanijos, ir vengti neveiksmingų, neišbaigtų ir netinkamų priemonių, nes jos galutiniams vartotojams pridarys daugiau žalos, negu duos naudos.

FAKTAI

Enrique Calvet yra EESRK narys ir įvairių Europos politikos, verslo institucijų konsultantas, tarptautinių ir institucinių santykių, vadybos, socialinio dialogo, makroekonomikos bei politikos ekspertas.

1957 metais įsteigtas EESRK yra ES patariamasis organas, konsultuojantis didžiąsias Bendrijos institucijas: Europos Komisiją, ES Tarybą ir EP.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"