TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Politikų apmokestinta netektis

2015 06 05 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Kol politikai nesutaria, kas, jų požiūriu, gali būti laikoma šeima, o kas - ne, jų sukaltos įstatymų normos žeidžia ir skriaudžia piliečius. Artimą giminaitį ar savo gyvenimo partnerį laidojantis žmogus dėl įstatymų pinklių gali likti be pašalpos, kuri reikalinga laidojimo išlaidoms padengti. Dar keisčiau, kai ši pašalpa apmokestinama pajamų mokesčiu.

Artimojo netekęs dirbantis žmogus gali gauti valstybės antausį: pagal įstatymą politikai jo nelaiko mirusios sesers, brolio ar savo partnerio šeimos nariu. Todėl įstatymuose nustatyta, kad darbdavio mokama materialinė pašalpa laidotuvių išlaidoms padengti jam nepriklauso arba yra apmokestinta pajamų mokesčiu.

Dėl įstatymų painiavos keblioje padėtyje atsidūrusi dienraščio skaitytoja Sonata M. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) apgailestavo, kad išgyvenančią skaudžią sesers netektį ją dar labiau skaudino valstybės abejingumas.

Moteris buvo vienintelė šeimos narė, galinti pasirūpinti į penktąją dešimtį įžengusios vienišos sesers laidotuvėmis, mat mirusioji sutuoktinio neturėjo, o pensininkė ligota jų motina, žinoma, nepajėgė rūpintis laidotuvėmis. Tačiau net ir tokios šeimos aplinkybės Sonatai M. nesuteikė teisės gauti šeimos nariams mirus darbdavio mokamą materialinę pašalpą. Vidutinę algą gaunanti pašnekovė sakė kitaip laidotuvių išlaidų nebūtų pakėlusi.

„Maža to, kad reikėjo paimti save į rankas dėl netikėtos netekties, dar teko pajusti abejingumą valstybės, kurioje gyvenu ir kuriai mokesčius moku aš ir kol dirbo, mokėjo mano sesuo. Paaiškėjo, kad pagal Lietuvos įstatymą nesu laikoma mirusios sesers šeimos nare, tad paramos "neverta". Mano darbdavys žinojo, kokia sunki mano padėtis, todėl geranoriškai skyrė man pašalpą sesers laidotuvėms, bet dalį jos teko sumokėti valstybei - buvo atskaičiuoti mokesčiai. Ar galima sveiku protu suvokti, kad valstybė, užuot parėmusi savo pilietį sunkiu metu, pasipelno iš netekties?“ – politikų sukurptais įstatymais piktinosi dienraščio skaitytoja.

Jos įsitikinimu, būtų daug teisingiau nustatyti vienodas visiems šeimos nariams bei artimiesiems pašalpos gavimo sąlygas - juk niekas laidojimo pašalpos šiaip sau neprašo. O kas gali būti artimesnis už brolius ir seseris? Kas kitas gali pasirūpinti vienišų žmonių amžinuoju poilsiu, jeigu ne jų broliai, ypač kai visi jau yra pasiekę vyresnį amžių ir tėvų nebėra, arba jų pačių globa reikia rūpintis.

Be to, įstatymas neturėtų ignoruoti ir nesusituokusių asmenų. „Kol politikai springsta ginčais, ar įstatymuose pripažinti šeimos nariais nesusituokusius gyvenimo partnerius, tai gal jie sugeba be Konstitucinio Teismo sprendimo bent brolius ir seseris suvokti kaip artimiausius asmenis - tiek tereikia, kad jiems būtų sudarytos sąlygos garbingai palaidoti mirusįjį. Skaudžiu metu mažiausiai norisi galvoti apie pinigus, deja, laidotuvių išlaidos, kaip visi žinome, yra milžiniškos, ir būtent atstumtas valstybės pilietis netenka galimybės ramiai gedėti, nes tenka sukti galvą, kaip tuoj pat apmokėti sąskaitas“, - guodėsi pašnekovė.

"Visiems arba niekam"

Pagal dabartinę tvarką mirus darbuotojo šeimos nariui, biudžetinių įstaigų ir organizacijų vadovams leidžiama savo darbuotojui skirti iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinę pašalpą iš įstaigos lėšų. Tai nusako Vyriausybės nutarimas dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo.

Tačiau šeimos nariu šiame nutarime įvardijamas tik sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina, tėvas (įmotė, įtėvis). Vadinasi, nesusituokusiems partneriams, taip pat broliams ir seserims jokia pašalpa netekties atveju nepriklauso.

Nebiudžetinės įmonės taip pat gali skirti įvairias materialines pašalpas darbuotojams, tačiau gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos tik tos, kurios išmokamos mirus šeimos nariui pagal tą patį apibrėžimą.

Paklaustas, ar teisinga, kad vieniems asmenims šios pašalpos yra apmokestinamos, o kitiems - ne, Seimo narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas teigė pasisakąs už bendrą sistemą. „Neturėtų būti išimčių: vienam duodam, o kitam neduodam. Gal tada niekam neduokim, bet leiskim žmonėms daugiau užsidirbti, kad jie patys tvarkytųsi su savo pinigais? Kai šalyje neturime normalaus atlyginimo, tuomet bandome prie jo prisidurti visokių išmokų“, - svarstė politikas.

Jis sutiko, kad teisinė bazė, numatanti pašalpų mokėjimą, yra įvairi. Tačiau nebuvo linkęs kategoriškai teigti, ar tai blogai, ar gerai. Esą tvarkos pagrįstumas priklauso nuo požiūrio taško. „Privačiose įmonėse kai kuriems žmonėms pašalpos apmokestinamos tam, kad nebūtų piktnaudžiavimų. Mes gi gudri tauta. Niekas netikrina mirties liudijimų – parašai prašymą gauti materialinę pašalpą ir gauni. Kai kas iš to pelnosi. Taip vienas sukčiavimo atvejis gali nubraukti žmogiškąjį veiksnį šiuose klausimuose“, - svarstė A. Sysas.

Pašnekovo manymu, šį klausimą reikėtų spręsti vadovaujantis Vakarų patirtimi – kolektyvinėmis sutartimis, kuriose būtų aiškiai nustatyta, kokio dydžio išmoką ir kokio artimojo mirties atveju darbuotojas galėtų gauti. Tai leistų darbdaviui paremti ir brolio bei sesers, taip pat partnerio netekusius darbuotojus. „Tuomet būtų kur kas mažiau interpretacijų ir nenutiktų taip, kad vienam pašalpą moka, o kitam - ne, nes juk darbdavys turi ir tokią teisę. Be to, galima numatyti mechanizmus, leidžiančius patikrinti, ar darbuotojas nepiktnaudžiauja. Juk tai yra bendras visų, o ne tik dviejų asmenų - viršininko ir pavaldinio – reikalas“, - samprotavo politikas.

Tvarkos nekeis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) LŽ nurodė, kad grupės asmenų, už kuriuos mokamos pašalpos neapmokestinamos socialinio draudimo įmokomis, plėsti neketina.

SADM Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas nurodė, kad darbdavys yra laisvas pasirinkti, kokio dydžio materialinę pašalpą ir kuriems šeimos nariams arba už kuriuos šeimos narius mokėti. Socialinio draudimo įstatymu, anot jo, tik nustatoma maksimali suma, nuo kurios socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos, bei artimiausi šeimos nariai.

Jis pažymėjo, kad tuo atveju, jei apdraustajam darbdavys išmoka materialinę pašalpą už kitus mirusius asmenis, nei numato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos nuo minėtos pašalpos tiesiog padidina apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas.

Pašnekovas priminė, kad, be darbdavio išmokos už mirusį asmenį, taip pat savivaldybė moka laidojimo pašalpą. O mirus pensijos gavėjui, jį laidojusiam asmeniui, nepriklausomai nuo giminystės ryšio, išmokama vieno mėnesio pensijos dydžio išmoka ir pensija už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta. Šios pensijos neapmokestinamos.

Teisės aktuose - sumaištis

Nevienoda šeimos narių samprata, nugulusi į teisės aktus, kelia sumaištį. Minėtame Vyriausybės nutarime, kaip nurodė bendrovės “Justicija” direktorius teisininkas Vaidas Šalaševičius, pateikiamas gana siauras šeimos narių sąrašas, nors LR gyventojų pajamų mokesčio įstatyme jis dar siauresnis. Pastarajame įstatyme šeimos nariu įvardijamas tik sutuoktinis ir vaikas (įvaikis).

Šeimos narių sąvokos samprata taip pat yra apibrėžiama LR baudžiamajame kodekse, LR civiliniame kodekse, LR įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties. Tačiau minėtuose įstatymuose į šeimos narių sąrašą patenka ir partneriai, taip pat broliai, seserys bei jų sutuoktiniai.

„Šie pavyzdžiai leidžia daryti išvadą, kad teisės aktuose nėra bendros šeimos, kaip ir šeimos narių, sąvokos, kuria būtų galima remtis vertinant teisės aktuose iš šeimos santykių kylančias asmens teises ir pareigas“, - pažymėjo teisininkas.

Jis priminė, kad 2011 metų rugsėjo pabaigoje Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatas, kuriomis šeima siejama tik su santuokos sudarymu. Teismas taip pat konstatavo, kad turi būti ieškoma platesnio šios sąvokos apibrėžimo, tačiau šis tikslas, anot V. Šalaševičiaus, iki šiol nėra pasiektas – vis dar nesutariama, kas gali būti laikoma šeima.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"