TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Politikų kaprizai išvarė žvejus

Žvejyba Atlante užkliuvo žmogaus teisių gynėjams. Europos Parlamentui (EP) balsavus prieš licencijų pirkimą iš Vakarų Sacharą okupavusio Maroko, žvejų laivai staiga buvo išprašyti iš Afrikos pakrantės.

Europos Sąjungos (ES) Žuvininkystės direktoratui metų pradžia labai įtempta. Artimiausiomis savaitėmis numatomi koordinacinės tarybos pasitarimai ieškant išeities dėl konfliktinės situacijos, kilusios Maroko žvejybos rajone. Iš jo prieš tris savaites išvaryti ES laivai glaudžiasi Ispanijos Las Palmo uoste ir laukia politinio sprendimo.

Lietuvos žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius tikina, jog mūsų šalies atstovai Europos Komisijoje (EK) stengsis padaryti viską, kas įmanoma, kad tik padėtų bendrovei "Baltlanta" ir išlaikytų jos laivus nacionaliniame registre.

Nors lietuvių įmonių prie Afrikos krantų dirba galbūt ir daugiau, su Lietuvos vėliava Atlante plaukioja tik 10 "Baltlantos" laivų. Šiuo metu tai didžiausias okeaninis žvejybos laivynas Baltijos valstybėse.

Europos Parlamentas - prieš

Po 2011 metų gruodžio 14 dienos, kai EP nepritarė žvejybos partnerystės susitarimo tarp ES ir Maroko Karalystės sudarymui, Lietuvos, kaip ir kitų ES narių, laivams buvo nurodyta nedelsiant palikti šios valstybės ekonominės zonos vandenis.

Maroko pakrantėje žvejojama nuo 2004 metų, o žuvų sugavimas sudaro penktadalį viso šalies laivų sugaunamo kiekio. Iš pradžių 4 Lietuvos traleriai ten žvejojo pagal privačius susitarimus. Vėliau ES ir Maroko Karalystė pasirašė 4 metų Žvejybos partnerystės susitarimą su galimybe jį pratęsti. Protokole numatytos žvejybos galimybės, sąlygos ir už tai Marokui mokama finansinė parama. Lietuva esą labai suinteresuota licencijomis žvejoti pelagines žuvis - paviršiniuose vandenyse gyvenančias skumbres, sardinėles, staurides.

Pasak D.Nieniaus, kiekviena Afrikos valstybė turi savo tvarką ir jai naudinga parduoti kuo daugiau komercinių licencijų, o ES pasisako už tvarią žuvininkystę ir išteklių tausojimą. Visiems žvejybos laivams ES licencijų neužtenka, tačiau Lietuva yra įsipareigojusi laikytis tokios tvarkos stodama į ES.

EP ir EK esą neatsižvelgė į daug kartų Lietuvos bei kitų valstybių reikštus prašymus pratęsti susitarimą su Maroku. Politikams, D.Nieniaus manymu, nepakankamai aiškiai buvo perteikta situacija ir šie balsavo prieš. O nesant oficialaus susitarimo, ES teisės aktai neleidžia valstybių narių laivams žvejoti privačių komercinių licencijų pagrindu.

"Tokiu būdu ES institucijos žlugdo bet kokią Europos žvejų iniciatyvą ir atima iš jų galimybę užsiimti daug metų Maroko Karalystės vandenyse plėtota veikla", - skelbia ŽŪM.

Nerimaujama, kad jei sąlygos liks nepakitusios, žvejai bus priversti trauktis iš gyvybiškai svarbios Lietuvos žvejybos pramonei zonos.

Kol kas žūklauja

"Baltlantos" atstovas Michailas Larionovas, nuolat dirbantis Las Palme, LŽ patikslino, kad 4 įmonės laivai Maroko zoną paliko dar likus kelioms dienoms iki konflikto.

Atsitiktinai sutapo žūklės toje zonoje pabaiga ir laivai išplaukė į Mauritanijos vandenis. Ten jie galės žvejoti dar pusmetį. O ką reikės daryti vėliau - neapsispręsta.

Gruodžio 11-15 dienomis Mauritanijoje vyko 5-asis derybų dėl ES ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos partnerystės raundas. Per jį EK delegacija nesugebėjo pasiekti esminio susitarimo, tačiau sutiko su Mauritanijos iškeltomis ypač nepalankiomis Lietuvos ir visos ES žvejams sąlygomis.

M.Larionovas teigė, jog tas sąlygas apžvelgusi "Baltlanta" siūlys Lietuvos atstovams nepritarti tokiai sutarčiai. "Derybininkai nuolat nuolaidžiavo Mauritanijos atstovams, todėl paskutiniame raunde šie iškėlė naują reikalavimą išplėsti draudimą žvejoti nuo 12 iki 20 jūrmylių zonos. Ten, kur beveik nėra žuvų. Svarstome, ar ne geriau mums pirkti komercines licencijas, nors tai kainuotų brangiau", - kalbėjo "Baltlantos" atstovas.

Iki vasario pabaigos laivai "Irvinga" ir "Kovas" dar žvejos Senegalo vandenyse. Dvi trumpalaikes licencijas iš šios valstybės "Baltlanta" pirko privačiai, kad turėtų darbo, nors tokios praktikos ES netoleruoja.

Pastaraisiais metais "Baltlanta" supjaustė į metalo laužą 4 laivus, šiuo metu vieną stato. Iš dabar turimų 10 laivų - 6 žvejybiniai, 4 transportiniai. Laivyno mažėjimą atspindi ir įmonės veiklos rezultatai. 2010-aisiais buvo sugauta 93,6 tūkst. tonų žuvų, o pastarųjų 10 metų vidurkis viršijo 100 tūkst. tonų. Galutinių 2011 metų duomenų dar neturima, tačiau manoma, kad sužvejotų žuvų kiekis bus panašus kaip 2010-aisiais.

Jei Lietuvos laivynas netektų Maroko ir Mauritanijos žvejybos rajonų, šiemet jo sugavimas sumažėtų trečdaliu. "Baltlantos" generalinis direktorius Bronius Bikulčius LŽ patikino, kad Lietuvos žuvų fabrikai dėl to nenukentėtų, nes Atlante įmonės sugautos žuvys parduodamos kitų šalių rinkoms ir Lietuvos nepasiekia. Tačiau verslas, be abejo, sunkumų patirtų, nes privačiai perkamos licencijos kainuoja penktadaliu brangiau.

Vakarų Afrikos teisės

Verslininkai nekritikuoja Maroko valdžios dėl gruodį staiga išvarytų ES laivų - esą tai buvę atsakomieji veiksmai, nors daugeliui ir netikėti. 2011-ųjų vasarį parafuotas protokolas numatė, kad ankstesnio protokolo galiojimas truks metus, iki 2012 metų vasario pabaigos.

Maroką supykdė EP pozicija, esą ši valstybė neturi teisių į 1975 metais aneksuotos Vakarų Sacharos ekonominės zonos plotą. Kaip teigiama interneto portale Fishelsewhere.eu, pagal ankstesnį susitarimą ES kasmet skirdavo Marokui 36 mln. eurų kompensaciją. Tačiau buvo prieita prie nuomonės, jog tai pažeidžia tautos žmonių teises. Politikai kritikavo 2006 metų ES susitarimą su Maroku, vadino jį ES užsienio politikos gėdos dėme ir ragino daugiau nebetęsti.

Tąkart prieš sutartį pasisakė tik Švedija, o šįkart - jau dauguma. ES žuvininkystės komisarė Marija Damanaki sakė gerbianti tokį EP sprendimą, bet nežinanti, ar įmanomas kitoks susitarimas su Maroku.

EK duomenimis, pagal buvusį susitarimą su Maroku 74 proc. ES laivų žvejoja Vakarų Sacharos vandenyse. Todėl toks dokumentas pažeidžia tarptautinę teisę, nes Vakarų Sachara nėra Maroko dalis, ji turi teisę į savo kompensacijos dalį.

Pateiktame laivų "pažeidėjų" sąraše atsidūrė ir 6 "Baltlantos" laivai. Daugiausia ten žvejojo Ispanijos (172), Portugalijos (22), Prancūzijos (11) ir Olandijos (7) laivų. Kitų šalių laivų mažiau negu Lietuvos: su Airijos ir Latvijos vėliavomis - po 5, Lenkijos ir Vokietijos - po 3.

"Baltlantos" atstovas tvirtino dar negirdėjęs diskusijų, ar bus kompensuojami nuostoliai verslui, jei laivybos bendrovėms būtų leista pirkti licencijas privačiai. ES kompensacijos - tiek Marokui, tiek Mauritanijai - sudaro maždaug apie 20 proc. žvejybos išlaidų. Kitą dalį verslininkai moka patys už leidimus ir valstybės ekonominėje zonoje sugautą kiekį žuvų.

Kol kas niekas neužsimena ir apie tai, kad ES žvejybos įmonėms prieš akis gali iškilti ir kitokia verslo alternatyva - išregistruoti laivus iš nacionalinių registrų. Nes, pavyzdžiui, Marokas turi dvišalę sutartį su Rusija, o jos laivai Maroko pakrantėje žvejoja be jokios konkurencijos ar apribojimų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"