TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Politiniai vištienos maršrutai

2008 09 08 0:00
Šaldytų maisto produktų per I pusmetį Klaipėdos uoste perkrauta 186 tūkst. tonų.
LŽ archyvo nuotrauka

Rusijos sprendimas sumažinti amerikietiškos vištienos importo kiekį gali paveikti krovinių transportavimo kryptis ir atnešti transporto sektoriui permainų, tačiau prie periodiškai besikartojančių ekonominių sukrėtimų verslas mokosi prisitaikyti.

Klaipėdos uosto rusiškų krovinių apyvartoje, kuri nėra didelė, dominuoja strateginių krovinių eksportas: naftos produktai, trąšos ir metalai. Tikimasi, kad Rusijos santykių su Europos Sąjunga ir Amerika atšalimas nebus toks stiprus ar toks ilgas, kad nutrauktų nusistovėjusius Rusijos prekybos ryšius ir srautą pajamų, formuojančių šios valstybės biudžetą. O importo, kai daugiausia kraunama šaldytų mėsos produktų, vežamų per Lietuvą autotransportu ir geležinkeliu, scenarijai prognozuojami įvairūs.

Vištiena tik pradžia?

Kaip žinoma, Rusija nuo rugsėjo 1-os dienos iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vištienos eksportuotojų sąrašo, kuriame buvo daugiau kaip 100 įmonių, išbraukė 19 gamintojų, dar 29 išsiųsti perspėjimai per mėnesį pateikti atsakymus į nepatenkintų mėsos kokybe inspektorių klausimus.

Priežastis, kurią pateikė Rusijos žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir rugpjūčio 28 dieną pakartojo premjeras Vladimiras Putinas, esanti ta, kad patikrintoje importo partijoje neva rasta salmonelių, žarnyno lazdelių ir per dideli arseno kiekiai.

Pastaruoju metu Rusija savo rinkoje, ŽŪM duomenimis, pagamindavo 1,9 mln. tonų vištienos produkcijos - 15 proc. daugiau nei prieš 7 metus, ir buvo padidinusi vištienos importo kvotą trečdaliu iki - 1,2 mln. tonų.

Pripažįstama, kad poreikių augimas buvo užtikrinamas įvežama iš Europos Sąjungos šalių ir JAV produkcija. Todėl Rusijos vyriausybė kuo skubiausiai priėmė sprendimą nuo 2009 metų kasmet skirti po 21 mlrd. rublių (per 2 mlrd. litų) subsidijų paukštienos fermoms plėsti. Esą tokiu būdu bus galima sumažinti paukštienos iš JAV importą šimtais tūkstančių tonų.

Pagrindiniai šaldytos paukštienos importo keliai driekėsi per Rusijos Sankt Peterburgo ir Baltijos valstybių uostus. Kol kas net rusų uostininkai gana skeptiškai vertina savo šalies valdžios sprendimą importinę vištieną kompensuoti vietine, bet uostams tokio krovinių kiekio praradimas nebūtų skausmingas.

Kas kita, kai pasigirsta Rusijos užuominų, kad po vištienos gali būti pereita prie jautienos ir kiaulienos importo ribojimų.

Laivai plaukia

Didžiausios Lietuvos jūrų transporto įmonių grupės "Limarko" prezidentas Vytautas Lygnugaris "Lietuvos žinioms" teigė stebintis Rusijos reakcijas, tačiau šiuo metu sprendimas dėl vištienos iš JAV srauto mažinimo laivyno maršrutams įtakos nedaro. "Limarko" laivininkystės kompanija specializuojasi šaldytų, atšaldytų ir greitai gendančių krovinių pervežimų jūra rinkoje, iš 16 turimų laivų 13 yra refrižeratoriai.

"Dirbame pasaulinėje rinkoje, mūsų verslo geografija plati ir staigių pokyčių nejaučiame. Kur kas labiau mus veikia naftos kainos, bendros prekybos tendencijos ir karo rizikos zonos. "Limarko" laivai gabena daugiau vaisių nei mėsos produktų. Šiuo metu daug vištienos transportuojame į Turkiją, Ukrainą, šiek tiek - į Rusiją. Gal pora metų dirbome ramiai, kaip toliau bus - neaišku. Ko gero, bendras ekonominis efektas jausis, nes Rusija - rimta šaldytų produktų importuotoja, o vištiena visada buvo politizuotas krovinys. Bet nemanau, kad Rusija visiškai nubrauktų importo kvotas, nes jos rinka nepakankamai aprūpinta. Artėjant šventėms nė viena šeimininkė be vištienos ten neišsiverčia. Šiuo metu mes negabename vištienos į Europos Sąjungą, kuri amerikietiškos vištienos neįsileidžia esą dėl to, kad ši apdorojama chloru, tačiau draudimą žadama peržiūrėti. Laivynas - pasaulio ekonomikos indikatorius, bet šiuo metu jokios prekybos krizės jis nerodo", - aiškino V. Lygnugaris.

Uostas apsidraudęs

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkodaros direktorius Artūras Drungilas pastebi, kad Klaipėdos uostą pradeda veikti bendras Europos ekonomikos nuosmukis, o Rusijos importo galimas mažėjimas skaudaus smūgio nesuduos. Klaipėdos uosto apyvartos tempas lėtėja, iki birželio padidėjimas siekė 20 proc., po 8 mėnesių veiklos prieaugis smuktelėjo iki 12,6 procento. Ypač mažėja ro-ro technikos jūrų keltuose.

"Gerai, kad pirmą pusmetį tiek paaugom, jog iki metų pabaigos išlaikysime pliusinį rezultatą. Šaldytų maisto produktų per I pusmetį uoste krauta 186 tūkst. tonų, 5 proc. daugiau nei pernai, bet kiek jų skirta Rusijai, sunku pasakyti. Tranzitinių krovinių informaciją apie gavėją valdo ekspeditoriai. Tarkim, kad per metus Klaipėdos uoste perkraunama 400 tūkst. tonų šaldytų produktų, tarp jų - kokie 100 tūkst. tonų paukštienos Rusijai. Ekspeditoriams, vežėjams ir uosto šaldytuvų ūkiui, žinoma, toks praradimas gali būti reikšmingas", - pripažino uosto atstovas.

Tačiau vienos didžiausių Klaipėdoje ekspedijavimo, krovos ir sandėliavimo bendrovės "VPA Logistics" direktoriaus pavaduotojas Darius Beinortas mano, kad dėl "vištienos krizės" šaldytų krovinių srautas per Klaipėdos uostą nesumažės. "Jau dabar sulaukiame klientų skambučių dėl krovinių peradresavimo į Centrinę Aziją. Amerikietiškos vištienos srautas negali nutrūkti, jis tik turėtų pakeisti kryptį. Mes jau tiek daug kartų visokių krizių išgyvenome, kad atlaikysime ir šią. Tiesiogiai nuo Rusijos esame mažai priklausomi, išskyrus atvejį, jei Rusija ryžtųsi stabdyti kitų šalių tranzitą", - patikino D.Beinortas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"