TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Politinis skersvėjis vėjo jėgainėse

2016 09 14 6:00
„Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka

Du šios Vyriausybės nariai priešingai vertina vėjo energetikos plėtrą šalyje. Valstybinių energijos tiekimo, skirstymo ir gamybos bendrovių akcijas valdančios Finansų ministerijos vadovė mano, jog valstybės investicijų į vėjo parkus naudą pajus visi šalies gyventojai. Tuo metu Energetikos ministerijos, kuriai priklauso valstybinės energetikos infrastruktūros ir prekybos įmonės, vadovas įsitikinęs, jog vėjo energetikos plėtra stumia Lietuvą į priklausomybę nuo Rusijos.

„Lietuvos žinių“ kalbinti mokslo ir verslo atstovai su šypsena vertino šias politikų kalbas. Jų nuomone, vėjo jėgainių Lietuvoje galėtų būti dvigubai daugiau. O perspėjimai, kad vėjo energetikos plėtra neva trukdys prisijungti prie žemyninės Europos elektros tinklų, esą laužti iš piršto. Politikams priimant sprendimus energetikos srityje ekspertai įžvelgia blaškymąsi, o labiausiai pasigenda strateginio mąstymo.

Prieštaringi pareiškimai

Finansų ministrė Rasa Budbergytė ir energetikos ministras Rokas Masiulis beveik vienu metu pažėrė pareiškimų, kurių suderinti, regis, nepajėgtų išradingiausi nacionalinės energetikos strategijos kūrėjai.

R. Budbergytės įsitikinimu, kryptingų, be Europos Sąjungos lėšų daromų „žaliųjų investicijų“ naudą pajus visi šalies gyventojai: pirmiausia dėl kokybiškesnio aprūpinimo elektra, antra – dėl gausesnių į valstybės biudžetą sumokamų dividendų. Tai ji pareiškė, kai Finansų ministerijos valdoma valstybės energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ neseniai oficialiai atidarė pirmąjį savo vėjo jėgainių parką Jurbarko rajone, Rotuliuose. „Vėjo energetika yra neatsiejama ir labai svarbi Lietuvos energetinės nepriklausomybės dalis. Įsigijusi šį vėjo parką „Lietuvos energija“ ne tik išplės atsinaujinančių energijos šaltinių rinką, bet ir padidins bendrovės gaunamą pelną, kuris dividendų pavidalu pagausins ir valstybės biudžetą. Todėl mūsų valstybinių įmonių sėkmė yra ir mūsų visų sėkmė“, – teigė R. Budbergytė.

Visiškai priešingą nuomonę dėl vėjo energetikos plėtros rugpjūčio pabaigoje konservatorių organizuotoje tarptautinėje konferencijoje apie Astravo AE grėsmes viešai paskelbė energetikos ministras R. Masiulis. Jo teigimu, vėjo ir saulės energetikos plėtra Lietuvoje dabartinėmis sąlygomis vis labiau susieja Lietuvos elektros energetikos sistemą su Rusija.

„Europos Sąjunga padengia dalį sąnaudų, vėjo energetika padengiant sąnaudas yra konkurencinga rinka. Bet šiuo metu didžiąją dalį rezervų sisteminių paslaugų gauname iš Baltarusijos, per ją – iš Rusijos. Jei norime sistemines paslaugas perkelti į kitas linijas, turime energetines jungtis stiprinti pirmiausia su Lenkija. Jei manęs paklaustų, koks didžiausias darbas dabar yra energetikoje, tai atsakyčiau, kad antra jungtis su Lenkija ir sinchronizacija su žemynine Europa. Tokiu būdu išsprūstume iš Rusijos glėbio ir jau patys galėtume savo energetiką tvarkyti 100 proc. bei plėtoti žaliąją energetiką, kuri kuo toliau, tuo labiau bus konkurencinga. Bet dabar kiekvienas mūsų pastatytas vėjo malūnas teoriškai didina mūsų priklausomybę nuo Rusijos“, – konferencijoje kalbėjo R. Masiulis.

Energetikos ministro žodžius pasigavęs Seimo opozicijos lyderis, ekspremjeras Andrius Kubilius paaiškino, kad šie ministro žodžiai reiškia, jog vėjo energetikos plėtra Lietuvą vis labiau klampina į priklausomybę nuo Rusijos ir mažina galimybes atsijungti nuo BRELL sistemos. „Norint prisijungti prie europinės sistemos, pirmiausia reikia įrodyti, kad besijungiantieji yra pajėgūs tam tikrą laiką veikti savarankiškai. Kuo daugiau Lietuva plėtos vėjo energetiką, tuo sunkiau jai bus išpildyti šią sąlygą, ir galimybės atsijungti nuo BRELL bei persijungti prie vakarietiškos sistemos bus vis sunkiau realizuojamos“, – tvirtino A. Kubilius.

Perka, kur pigiau

UAB „4energia“ vadovas Lietuvoje Tadas Navickas mano, kad ministro R. Masiulio žodžiai buvo ištraukti iš konteksto. „Taip, vėjo energetiką reikia balansuoti. Bet balansuoti reikia ir vartotojų naudojamą energiją, pavyzdžiui, vakarais, kai dauguma gyventojų įsijungia televizorius, ir dieną – kai jie juos išjungia. Tai tinklų operatoriaus „Litgrid“ darbas. Balansuoti galime pasirinkdami skirtingus šaltinius: pirkti elektrą iš Rusijos, Latvijos, Švedijos, Lenkijos ar iš vietinių šaltinių. „Litgrid“ tai daro kiekvieną valandą ir kiekvieną minutę. Operatorius renkasi Rusiją, o ne kitus šaltinius, nes tai yra pigiau. Tai pragmatiškas pasirinkimas. Bet šiuo atveju nėra jokios priklausomybės, nes elektrą balansavimui galime pirkti ir iš kitų šaltinių“, – dėstė T. Navickas.

Verslininko nuomone, yra priešingai. Kadangi labai daug elektros iš Rusijos importuojame, kiekviena vėjo jėgainių pagaminta kilovatvalandė priklausomybę nuo Rusijos mažina. „Nemanau, kad ministro pasakymą reikia suprasti tiesiogiai. Nes tokiu atveju ir „Orlen Lietuva“ didina Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos, nes naftą perkame iš Rusijos. Tai, mano galva, nerimtas pasakymas. Šiandien Rusija yra viena iš paslaugų teikėjų, bet turime visus svertus jos paslaugomis nesinaudoti“, – kalbėjo T. Navickas.

Kol nėra politinio sprendimo, ar Lietuvai reikia nuosavų balansavimo šaltinių, pašnekovo nuomone, bus balansuojama pigiausiu būdu, nes tai priimtiniausia ir pramonei, ir gyventojams. „Kai bus politiniai sprendimai, pavyzdžiui, didinti vietinę generaciją, verslas – ne tik privatus, bet ir valstybinis, manau, prisitaikys“, – svarstė jis.

T. Navickas nesutinka ir su pareiškimais, kad didesnė vėjo parkų plėtra sutrukdytų Lietuvai prisijungti prie žemyninės Europos energetikos tinklų. „Nematau pagrindo tokiai baimei. Dabar vienu metu vyksta du procesai. Viena vertus, „Litgrid“ mokosi balansuoti didėjantį atsinaujinančios energetikos kiekį, kita vertus, tobulėja technologijos, matome, kad vėjo gaminama elektra palaipsniui pinga“, – sakė jis.

Verslininko nuomone, naudingiausia būtų vėjo parkų plėtrą vykdyti žingsnis po žingsnio. Iš pradžių vėjo jėgainių galią padidinti nuo dabartinių 500 megavatų (MW) iki 850 megavatų. Per tą laiką prie naujų sąlygų prisitaikytų plėtotojai, tinklo operatorius, kiti rinkos dalyviai. „Nereikėtų manipuliuoti skaičiais, kiek vėjo parkų galėtų būti, ar galia vienas, du ar penki tūkstančiai megavatų. Geriau didinti pajėgumą pamažu: žengei žingsnį – apsidairei, kas dedasi pasaulyje, vėl žingsnis ir taip toliau“, – svarstė T. Navickas.

Pasigenda strateginio mąstymo

Kauno technologijos universiteto Energetikos technologijų instituto direktorius profesorius Jonas Gylys pabrėžė, kad plėtojant vėjo energetiką reikėtų statyti ir nuosavus elektros gamybos pajėgumus, kurie galėtų gaminti pigią elektrą, kai vėjas nepučia. Pavyzdžiui, išplėsti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę ar pastatyti naują dujinę jėgainę.

Profesoriaus nuomone, nėra gerai, kad Europos Sąjungoje esame vienintelė šalis, kuri iš esmės gyvena tik iš elektros energijos importo (importuojame apie 80 proc. suvartojamos elektros energijos – red.).

Mokslininko manymu, prieštaringiems finansų ir energetikos ministrų pareiškimams trūksta logikos. „Kai susimaišo verslas ir politika, logikos ieškoti turbūt neverta. Logiška būtų elektros šaltinius diversifikuoti – tiek importo, tiek nuosavos gamybos. Deja, mūsų šalyje šito nėra. Kadaise Ignalinos AE galėjo patenkinti 100 proc. elektros poreikio. Dabar nuklydome į kitą pusę – elektros beveik nebegaminame. O turėtų būti bent trys skirtingi šaltinių paketai: vienas – vėjo, saulės, biokuro, antras – dujų, trečias – importo. Jeigu vienas paketas sutriktų, kiti užpildytų atsiradusią nišą. Pas mus visi kiaušiniai sudėti į vieną krepšį. Dabar lyg ir bandome tuos kiaušinius perdėti į kitą krepšį – visas dėmesys atsinaujinančiai energetikai“, – kalbėjo profesorius. Politikams priimant energetikos sprendimus jis labiausiai pasigenda strateginio mąstymo, o pastebi tik blaškymąsi.

Galėtų plėstis dvigubai

Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas Rymantas Juozaitis mano, kad energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių yra itin perspektyvi. „Vėjo jėgainių pagamintos elektros kaina ateityje tik mažės. Sudėtingiau yra dėl balansavimo. Tačiau problema būtų išspręsta pastačius lankstesnį Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės penktąjį bloką. Kol kas problemų nėra, nes dirbame didelėse sistemose ir balansavimas sureguliuotas“, – sakė jis.

R. Juozaičio nuomone, Lietuva lengvai susidorotų padidinusi vėjo parkų galią dar 250 MW, net 1000 MW bendra galia nesudarytų didelių problemų. O pareiškimai, kad vėjo jėgainių plėtra gali sutrukdyti Lietuvai prisijungti prie žemyninės Europos tinklų, jam kelia šypseną. Elektros energijai balansuoti ateityje, pasak R. Juozaičio, reikėtų numatyti nedidelės ir lanksčios apie 100 MW dujų elektrinės statybą.

. . .

Skaičiai

*“Litgrid“ duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį elektros energijos iš vėjo gamyba Lietuvoje, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 53,5 proc., o palyginti su 2014 metų pirmuoju pusmečiu, – 70 procentų.

*Iki šių metų liepos 1 d. Lietuvos vėjo elektrinėse pagaminta elektros energija sudarė beveik pusę (49,5 proc.) visos šalyje pagamintos elektros. 2015 metais vėjo elektrinės gamino penktadalį (19 proc.) šalyje suvartotos elektros energijos.

*Šiais arba kitais metais bus pasiekta maksimali įstatymų leidžiama vėjo jėgainių galia – 500 MW. Energetikos ministerija siūlo ją didinti dar 250 MW , iki 750 megavatų.

*Lietuva pasigamina tik apie penktadalį visos suvartojamos elektros energijos, o didžiąją dalį (70–80 proc.) importuoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"