TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prabangiam būstui sunku rasti pirkėją

2012 08 13 7:55
Oresto Gurevičiaus nuotrauka/Vilniuje atsigavo nekilnojamojo turto rinka: dabar sostinėje statoma daugiau kaip 20 daugiabučių namų projektų.

Lietuviai domisi nedideliais ekonominės klasės butais, tačiau daugiausia šiuo metu statoma vidutinės klasės ir brangaus būsto.

Šiuo metu ypač suaktyvėjusios naujų daugiabučių statybos - daugiausia sostinėje. Kaune ir Klaipėdoje šiuo metu statomi ne daugiau kaip po 5 projektus. O Vilniuje - daugiau negu 20 skirtingų daugiabučių namų projektų. Pernai jų buvo apie 10, o piko metu 2005-2006 metais - 30-40. Taigi,statybų apimtys beveik du kartus mažesnės nei prieš krizę, tačiau kelis kartus didesnės nei prieš kelerius metus.

Nerimas dėl statybų

"Statybos auga taip aktyviai, jog jaučiame šiokį tokį nerimą, kad sandorių kiekis neauga taip sparčiai kaip dygsta daugiabučiai", - LŽ teigė nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

NT specialistus šiek tiek stebina tai, kad daugiausia šiuo metu statoma vidutinės klasės ir brangaus būsto, nors didžiausia yra ekonominės klasės butų paklausa. "Tai kelia šiokį tokį nerimą, nes įperkamiausias būstas - pigiausias. Nebėra taip, kad nupirks viską, kad ir ką pastatytum", - mano S.Vagonis.

Pasak jo, daugiausia tęsiamos anksčiau pradėtos statybos arba projektai vystomi tose vietose, kur investicinės bendrovės buvo įsigijusios sklypus. Dažniausiai jie yra "brangesnėse" vietose, tad vystytojai esą taip pat neturi didesnės manevro laisvės, nors rinkoje ir dominuoja pigesnių butų poreikis.

Ekonominės klasės būsto kvadratinis metras šiuo metu kainuoja iki 4 tūkst. litų, o vidutinės - 4-6 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Kainos nuo 2010 metų vasaros iki 2012 metų vasaros beveik nekito.

"Butų šiemet perkama šiek tiek daugiau, tačiau tai kainoms įtakos nedaro. Kai kuriuose miestuose jos netgi po truputį mažėja - vienu procentu per metus ar kiek daugiau", - teigė S.Vagonis.

Tačiau skiriasi butų kainos atskiruose miestuose. Pasak S.Vagonio, Vilniuje jos aukštesnės 20-30 procentų negu Kaune ir Klaipėdoje. O Šiauliuose ir Panevėžyje ar mažesniuose miesteliuose butų kainos nuo sostinės skiriasi ne procentais, o keliais kartais. Vidutinė senos ir naujos statybos dviejų kambarių buto Vilniuje kaina svyruoja tarp 100 ir 200 tūkst. litų. Mažesniuose miesteliuose tokio buto kaina retai sieks 100 tūkstančių.

"Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje tendencijos nesikeičia - populiaresni mažesni 1-2 kambarių butai. Gal žmonėms norisi gyventi geriau ir erdviau, tačiau jų norams išsipildyti trukdo ribotos pajamos. Tad pirkėjo pasirinkimą lemia ne norai, o realios galimybės: kiek jis gali pasiskolinti ar turi sukaupęs pinigų. Potencialiam pirkėjui pinigų erdvesniam būstui nelabai lieka, todėl didžioji dauguma perka pigesnius 1-2 kambarių butus", - teigė S.Vagonis.

Brangiausi butai - Vilniuje

Daugiausia butų šiuo metu perkama Vilniuje. "Reikia pripažinti, kad Vilniuje - didžiausios gyventojų pajamos, gyvena daugiausia žmonių ir yra aukščiausias pragyvenimo lygis. Sostinės gyventojai turi daugiausia pinigų ir bankai jiems lengviausiai skolina. Apskritai didmiesčių gyventojus bankininkai vertina palankiau nei mažesnių miestelių klientus. Bet ir nekilnojamojo turto kainos Vilniuje aukščiausios", - mano S.Vagonis.

Pasak NT rinkos specialisto, pastaruoju metu vis daugiau butų perkama nuosavomis lėšomis. "Skolon žmonės aktyviausiai pirko būstą tuomet, kai bankai lengvabūdiškai dalijo pinigus. Pats aktyviausias tokio pirkimo laikotarpis buvo 2005-2008 metais. Atėjus krizei patys žmonės suprato, kad paskolas reikės grąžinti, o bankai prarado norą skolinti, nes susikaupė nemažas nemokių klientų skaičius", - prisimena S.Vagonis.

Dabartiniai pirkėjai reikiamą sumą nebūtinai sutaupė per savo visą gyvenimą ar kelerius metus, praleistus emigracijoje. Anot LŽ pašnekovo, labai dažnai žmonės tiesiog parduoda turimą nekilnojamąjį turtą ir jį keičia į geresnį.

S.Vagonis pripažįsta, kad šiek tiek pagyvėjusi ir individualių namų pardavimo rinka, tačiau jai dar toli iki prekybos butais. "Per paskutinius porą metų žemės sklypai atpigo daugiau kaip du kartus, tad galimybė pastatyti namą žymiai realesnė nei prieš 5-6 metus, juolab kad nukrito ir statybininkų įkainiai. Žmonių noras turėti nuosavą namą niekada nebuvo pradingęs, tad ši rinka šiek tiek atsigauna. Bet kad namai užima butų rinkos nišą, tikrai negalėčiau teigti", - LŽ sakė S.Vagonis.

Tikisi išsaugoti pajamų šaltinį

Bankų nuomone, gyventojai drąsiau priima sprendimą skolintis būstui, nes jaučiasi saugesni dėl savo pajamų šaltinio, turi sukaupę piniginį rezervą įnašui nuosavomis lėšomis, kuris pagal patvirtintas Lietuvos banko gaires yra privalomas.

"Atsakingas skolinimasis yra ir banko veiklos prioritetas, nes būsto paskola yra ilgalaikis įsipareigojimas, ir bankui svarbu, jog kliento įsipareigojimai bankui neturėtų neigiamo poveikio kliento gyvenimo kokybei", - LŽ teigė "Swedbank" atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

"Swedbank" per pirmąjį šių metų pusmetį naujų būsto paskolų sutarčių pasirašė už 192 mln. litų, tai yra 26 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

SEB bankas per šių metų pirmą pusmetį suteikė kiek daugiau nei 1,5 tūkst. naujų būsto paskolų. Tai yra beveik 10 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2011-aisiais.

"Šiuo metu dažniausia būsto paskolomis domisi stabilias pajamas turintys gyventojai, gyvenantys didžiuosiuose miestuose, kurie dairosi pagrindinio šeimos būsto, tai yra būsto, kuriame patys ar su šeima gyventų. Taip pat pastebime, kad auga susidomėjimas vartojimo paskolomis, kurių pastaruoju metu suteikiame daugiau. Savo klientams rekomenduojame skolintis tokią pinigų sumą, kuri jiems yra iš tiesų reikalinga. Ketinantiems imti paskolą patariame atidžiai įvertinti ne tik dabartines savo finansines galimybes, bet ir ateities perspektyvas", - LŽ teigė SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.

Lietuvos bankų skolinimo gyventojams politika šiuo metu itin sugriežtėjusi, nes bankai nuo praėjusių metų lapkričio 1 d. įpareigoti laikytis Lietuvos banko parengtų atsakingo skolinimosi reikalavimų. Dabar bankai rekomenduoja, kad kliento finansinių įsipareigojimų mėnesio įmoka neviršytų 40 proc. šeimos grynųjų mėnesio pajamų, o mažesnes pajamas gaunantiems - 30 proc. nuo bendrųjų namų ūkio pajamų. Imant būsto paskolą svarbu turėti sukauptą pradinį įnašą, kuris negali būti mažesnis nei 15 proc. kredito sumos.

Faktai

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje buvo sudaryti 14 tūkst. 336 būsto (butų ir individualių namų) pirkimo - pardavimo sandoriai. Palyginus su pirmuoju 2011-ųjų pusmečiu, kai buvo parduota ir nupirkta 13 tūkst. 517 būstų, gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas ūgtelėjo 6 procentais.

Šaltinis: Registrų centras

Skaičiai

Šių metų sausio 1 d. šalies bankuose buvo paimta būsto paskolų už 19 mlrd. 555,1 mln. litų. Liepos 1 d. ši suma siekė 19 mlrd. 368,3 mln. litų. Per pusmetį būsto paskolų portfelis susitraukė 1 proc.

Šaltinis: LB

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"