TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prabangūs restoranai krizės neatlaiko

2011 11 08 8:41

Viešbučiai ir maitinimo įmonės yra labiausiai įsiskolinusios, o jų bankrotų šiemet labai padaugėjo. Labiausiai kenčia prabangūs restoranai - nors kai kurie iš jų po krizės dar laikėsi, šiemet nebeišgyvena.

Viešbučių ir maitinimo įmonių likvidumo rodikliai yra vieni prasčiausių, o įsiskolinimo lygis - vienas didžiausių, palyginti su kitomis verslo šakomis. Tai paskelbė kreditų biuras UAB "Creditinfo Lietuva", kurio skaičiavimais, per šių metų 10 mėnesių šio sektoriaus įmonių areštuoto turto vertė padidėjo 5 mln. litų, o bankroto atvejų padaugėjo 13 procentų.

Iš viso per šių metų 10 mėnesių areštuota turto už 5,5 mlrd. litų, vien tik viešbučių ir maitinimo įstaigų turto - už 170 mln. litų. Pasak Alinos Buemann, šio biuro kredito rizikos vadovės, viešbučių ir maitinimo sektorius yra vienas silpniausių pagal finansinius rodiklius, pradelstų įsipareigojimų ir bankrotų statistiką - jis balansuoja ties mokumo riba.

"Panaši situacija buvo ir praeitais metais, ir užpraeitais. Tai jau senokai varginanti problema. Sunkmetis greičiausiai paliečia šį verslą, nes jis siūlo prabangos prekes ir paslaugas, kurių pirmiausia atsisakoma taupant. Atvykstamasis turizmas sumažėjęs, vietiniai gyventojai rečiau išlaidauja restoranuose. Tuo metu kitose, taip pat nukentėjusiose srityse, pavyzdžiui, statybų, bankrotų šiemet jau sumažėjo 15 proc.", - sakė A.Buemann.

Senas iškabas keičia naujos

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė pataria daugiau bankroto atvejų ieškoti tarp maitinimo įstaigų, nes viešbučiai esą sugebėjo išgyventi krizę akumuliuodami nuostolius savo lėšomis, ir nors šiandien pelnu dar tikrai negali pasigirti, jų nuostoliai jau sumažėjo.

Tiesa, ji pripažįsta, kad daug viešbučių yra parduodami, bet ši informacija neviešinama, kadangi jie visi yra veikiantys. Dažniausiai esą viešbučius perima kiti to paties sektoriaus verslo savininkai arba bankai, tad jie veikia toliau. Bet pasitaiko ir tokių atvejų, kai viešbučiai parduodami kaip patalpos.

Pasak E.Šiškauskienės, šiemet gerokai pasikeitė restoranų žemėlapis - savininkai, turintys patirties, plėtojo savo verslą, o naujai pradedantiesiems veiklą restoranų verslas atrodė paprastas ir patrauklus, tad jie drąsiai į jį žengė.

Viešbučių ir restoranų asociacija vienija 150-200 restoranų, o visoje Lietuvoje jų yra apie 3 tūkstančius. "Už visus kalbėti negaliu. Tačiau bent jau Vilniuje šiemet nemažai pasikeitusių restoranų iškabų", - sakė E.Šiškauskienė. Ji vardijo pasikeitimus: šiemet sostinėje užsidarė jūros gėrybių restoranas "San Marinas", aukštos kategorijos restoranas "Domm", tiesa vietoj pastarojo galbūt atsiras šviežios žuvies restoranas; be to, šiemet sostinėje jau pradėjo dirbti prancūziškas neformalios aplinkos restoranas "Marche de Provence", o vietoj restorano "Pegasas" senamiestyje atsidarė jaunatviškas restoranas "Kitchen" bei restoranas "Grill Brazil" ir t.t. Ir tai - tik sostinėje. Jos žiniomis, regionuose ir kituose miestuose irgi kai kas žlunga, kai kas atsiranda, veikia originalūs nauji barai - antai Druskininkų sniego arenoje dirba ledo baras slidininkams, o panoraminiame restorane galima paragauti daniškos virtuvės patiekalų.

Kokybę išmaino į mažas kainas

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vaclovas Kontrauskas, "Ida Basar" restorano bendraturtis, taip pat sutinka, kad krizė labiausiai smogė prabangiems restoranams.

"Žmonės kur kas dažniau gamina maistą namie. Jie taupo pinigus restoranų, pramogų sąskaita. Dabar dauguma žmonių viską renkasi pagal kainą", - sakė jis. Nors "Ida Basar" išgyvena iš ambasadų, tarptautinių organizacijų ir kompanijų užsakymų, restorano, kuriame vaišinosi 25 šalių prezidentai, šeimininkams taip pat teko pasukti galvą, kaip pritraukti daugiau lankytojų.

"Lankytojams pritraukti savo restorane atidarėme muziejų. Jame yra daugiau kaip 7000 eksponatų, pristatoma senoji 14-18 amžiaus Lietuvos virtuvė, paneigianti mitą, kad Lietuva yra didžkukulių ir kugelio kraštas. Be to, pasiūlėme ir kitą originalią paslaugą - galimybę paragauti patiekalų, kuriais pas mus vaišinosi Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ar Japonijos imperatorius. Darome viską, kad kuo daugiau žmonių galėtų pasinaudoti mūsų paslaugomis, ir tai pasitvirtina", - apie verslo pastangas išgyventi per krizę kalbėjo V.Kontrauskas.

Jis pripažįsta ir apgailestauja, kad nemažai lankytojų nuviliojo pigūs, prastos kokybės restoranai, iš anksto dideliais kiekiais gaminantys ir klientams siūlantys mikrobangų krosnelėse šildomą maistą. "Stebina ir kinų restoranų fenomenas, kurių vien Vilniuje jau yra apie 70. Kyla minčių, kad klientams prisipratinti jie naudoja skonio stipriklį - natrio glutamatą", - svarstė jis.

Taupo antrai krizei

Trečius metus Vilniuje veikiančio vienintelio korėjiečių restorano "Sura" direktorė Aistė Linkienė LŽ sakė, kad verslo požiūriu šie metai yra kur kas blogesni už praėjusius. "Jaučiame, kad šiemet žmonės vėl pradėjo labiau taupyti - jie jau ruošiasi antrai krizės bangai. Kol kas išsilaikome, bet uždirbti tiek, kiek planavome, nebepavyksta", - neslėpė restorano vadovė.

Ji atvirai pasakojo, kad klientams atkakliai taupant itin svarbi ir aštri restoranams tampa konkurencinė kova, be to, verslo sėkmę lemia strategiškai patogi ir tinkama vieta. Antai sostinės prekybos centre "Ozas", kur veikia korėjiečių restoranas, maitinimo įstaigų yra labai daug. Restoranai ir kavinės čia aršiai konkuruoja dėl lankytojų, kurie neabejotinai pirmiausia vertindami kainą pasuka valgyti ten, kur taikomos nuolaidos. Tai žinodami restoranai esą nuolat siūlo kainų akcijas, o patiekalus parduoda vos ne už savikainą. Kai kurie konkurentai savo nuolaidų kuponus mėto tiesiog  į gyventojų pašto dėžutes. "Senamiestyje, gal net nuošalioje vietoje korėjiečių virtuvės restoranas galbūt sulauktų daugiau egzotiško maisto gurmanų", - svarstė "Suros" direktorė.

Svarbu - stabilumas

E.Šiškauskienė pažymi, kad nors restoranų verslas atrodo paprastas, ypač pradedantiems, tačiau yra be galo sudėtingas ir sunkus - jį paprasta pradėti, bet išlaikyti esą pavyksta nedaugeliui. "Kad tik nekiltų nauja krizė ir niekas netrukdytų verslui dirbti. Vienintelis prašymas valdžiai - leisti dirbti ir nekeisti mokesčių kiekvienais metais. Kaip verslas gali planuoti investicijas, kokias kainas siūlyti kitiems metams ir planuoti veiklą, kai iki paskutinės minutės nėra aiškūs mokesčiai? Jei valdžia suteiktų stabilumo, tuomet būtų darbo ne tik viešbučiams, bet ir taksistams, suvenyrų gamintojams ir kitiems", - tikino ji.

Asociacijos prezidentė pasakojo, kad antai Europa šiuo metu mažina PVM mokestį restoranams, siekdama juose sukurti kuo daugiau naujų darbo vietų. Tuo metu Lietuvoje viešbučiams tik gruodžio pradžioje paaiškės, koks PVM tarifas - 9 ar 21 proc. - bus kitąmet. Kaip žinoma, viešbučiai buvo laikinai išsikovoję mažesnį šio mokesčio tarifą ir šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, mokesčių sumokėjo 20,8 proc. daugiau - apie 40 mln. litų ir sukūrė 1600 naujų darbo vietų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"