TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prabilo apie mažesnius VIAP tarifus pramonei

2016 03 23 17:13
Šiemet pramonės įmonių VIAP mokestis savo pasigamintai elektrai išaugo net 82 procentais. Arvydo Jockaus nuotrauka

Energetikos ministras Rokas Masiulis pareiškė, kad svarstytų galimybę nustatyti mažesnį tarifą už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) didžiausiems elektros vartotojams, jeigu tai paskatintų pramonės konkurencingumą.

Apie tai ministras kalbėjo trečiadienį susitikęs su didžiausių elektros vartotojų ir verslo asociacijų atstovais. Susitikime aptartos galimybės padidinti pramonės įmonių konkurencingumą.

Pažadėjo įvertinti galimybes

„Energetika turi tarnauti valstybės interesams. Jei energetikos sprendimai padėtų padidinti įmonių konkurencingumą, tai duotų naudos visai valstybei: verslas daugiau investuotų į plėtrą, sukurtų naujų darbo vietų. Todėl norime išgirsti pramonės įmonių nuomonę, kaip būtų galima padidinti jų konkurencingumą“, – Energetikos ministerijos pranešime cituojamas ministras R. Masiulis.

Pranešime teigiama, kad viena iš susitikime paminėtų galimybių – nustatyti mažesnį tarifą už VIAP didžiausiems elektros vartotojams. „Panašiu būdu yra skatinamos didžiosios pramonės įmonės Vokietijoje“, – pripažino Energetikos ministerija.

Ministras susitikime su pramonininkais esą pabrėžė, kad prieš priimant kokius nors sprendimus būtina įvertinti jų pasekmes. Pavyzdžiui, jeigu būtų svarstomi palankesni elektros tarifai pramonei, reikėtų įvertinti makroekonominį efektą: kiek dėl mažesnių tarifų padidėtų gamyba, kiek būtų investuota į plėtrą ar sukurta naujų darbo vietų.

„Susitikimo dalyvių paprašyta per dvi savaites pateikti savo vertinimus, kaip įmones paveiktų mažesni tarifai ir kokius sprendimus jos tuomet priimtų. Gavusi atsakymus, Energetikos ministerija vertins, kokios galimybės ateityje diferencijuoti tarifus elektros sektoriuje“, – teigiama energetikos ministro patarėjo Manto Dubausko išplatintame pranešime.

„Lietuvos žinias“ jis informavo, kad susitikime su ministru dalyvavo AB „Achema“, UAB „Danpower Baltic“, AB „Grigeo Grigiškės“, UAB „IKEA Industry Lietuva“, UAB „Lietpak“, AB „Lifosa“, AB „Modus Energija“, AB „Orlen Lietuva“, UAB „Retal Lithuania“, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos energijos gamintojų asociacijos, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos, Lietuvos saulės energetikos asociacijos ir Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto atstovai.

Dideli tarifai žlugdo pramonę

„Lietuvos žinios“ primena, kad trąšų, cemento, stiklo, chemijos produktų gamybos ir kitos Lietuvos pramonės įmonės, naudojančios daug energijos, patiria dideles netiesiogines išlaidas dėl nuolat keliamų energijos kainų, mat šalies energijos tiekėjai dažnai elgiasi kaip monopolininkai. Jau tapo norma, kad metų pabaigoje kelis kartus didinami energetikos tarifai.

Antai 2015 metų pabaigoje elektros energijos perdavimo tarifas Lietuvoje padidintas 3,8 karto, o VIAP mokestis įmonėms, kurios pačios savo reikmėms pasigamina elektros energiją, išaugo net 82 procentais.

Beveik visos Lietuvos chemijos pramonės įmonės dalyvauja tarptautinėje konkurencijoje, nes didžiąją dalį produkcijos eksportuoja. O energijos ištekliai Lietuvoje yra brangesni negu Europoje ir pasaulyje. Didesnę jų kainą didžiąja dalimi lemia politikų priimti sprendimai.

Investuotojai kartais net nesupranta, kad Lietuvoje energijos perdavimo kainoje yra paslėptas VIAP mokestis. Kitose šalyse to nėra. Užsienio ir Lietuvos verslininkams visiškai nesuprantama, kad VIAP mokesčiais apmokestinama ir energija, kurią įmonės pasigamina ir suvartoja pačios.

Šių metų sausio mėnesį įvykusiame susitikime su energetikos ministru R. Masiuliu koncerno „Achemos grupė“ vadovybė išreiškė susirūpinimą dėl toliau vykdomos stambiajai pramonei itin nepalankios energetikos politikos. „Achema“ vien tik per 2015 metus sumokėjo 30,2 mln. eurų suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGDT) išlaikymo mokesčio ir tai sudarė net 57 proc. viso SGDT biudžeto.

„Nors viešai deklaruojama, kad mums SGDT išlaikymo našta mažės, iki šiol nežinome, kiek iš tikrųjų sumažės mūsų sąnaudos, nes vis dar negauname duomenų, kaip tie mokesčiai bus skaičiuojami. Energetikos infrastruktūros mokestinė našta mūsų bendrovei kasmet tik didėja“, – sakė „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.

Ministrui priminta, kad šiemet pramonės įmonių VIAP mokestis savo pasigamintai elektrai išaugo net 82 procentais. „Įstatymai ir teisės aktai energetikos srityje keičiami neatsižvelgiant į jokią ekonominę logiką, ir tampa sudėtinga planuoti investicijas bei efektyvią veiklą“, – pabrėžė R. Miliauskas.

Jo teigimu, pramonės atstovai niekaip nesupranta, kodėl nuo 2016 metų sausio 1-osios didesnis VIAP mokestis yra nustatytas tiems, kurie elektros energiją gamina patys, nei tiems, kurie ją perka.

AB „ORLEN Lietuva“ atstovas spaudai Mindaugas Linkaitis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad pramonės įmonių jau kurį laiką keliamos problemos Energetikos ministerijai yra žinomos. „Situacija, kai elektros energijos gamintojai, patys suvartojantys pasigamintą energiją, turi mokėti VIAP, yra nesąžininga. Tokios naštos panaikinimas padidintų gamintojų, ypač energijai imlių, kokia kad ir yra „ORLEN Lietuva“, konkurencingumą. Energijos gamybos pajėgumus galėtume panaudoti daug geriau be tokių reguliavimo kliūčių“, – sakė M. Linkaitis.

Vokietija padeda savo pramonei

„Lietuvos žinios“ jau ne kartą rašė, jog kai kurios Vakarų Europos šalys gana smarkiai remia savo pramonę. Pavyzdžiui, Vokietija didžiausioms eksportuotojoms kasmet netiesiogiai suteikia apie 300 mln. eurų paramos per mažesnius energijos tarifus.

Antai Vokietijoje yra apie 2 tūkst. įmonių, kurios labai intensyviai naudoja elektros energiją. Jos moka sumažintą tarifą. Tuo metu įmonės, kurios elektros energiją gaminasi pačios ir ją sunaudoja savo reikmėms, tarifo iš viso nemoka arba moka sumažintą mokestį. Apie tai kalbėjo pernai Vilniuje Lietuvos pramonininkų konfederacijos kvietimu viešėjęs Vokietijos pramonės asociacijos (BDI) Energetikos ir klimato politikos skyriaus vadovas Dennisas Rendschmidtas. Pasak jo, Vokietijoje analogiškas lietuviškajam VIAP tarifas yra tuo didesnis, kuo pramonės įmonių jėgainės yra neefektyvesnės, ir priešingai.

D. Rendschmidto teigimu, Europos Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas gaudavo nusiskundimų dėl tokio Vokietijos elgesio. Esą, jeigu Vokietija mažina tarifus kai kuriems subjektams, tai gali būti traktuojama kaip draustina valstybės pagalba. Tačiau Vokietija sugebėjo įrodyti Briuseliui, kad tokia interpretacija neteisinga. „Pirma, parama nėra iš valstybės biudžeto. Antra, mes tik mažiname papildomą naštą subjektams, kurie intensyviai vartoja elektros energiją“, – teigė D. Rendschmidtas.

Vokietijoje iš 46 tūkst. pramonės įmonių 96 proc. moka visą tarifą ir 4 proc. – sumažintą. Tačiau tie 4 proc. įmonių, kurios moka sumažintą tarifą, suvartoja 41 proc. elektros energijos, o mokančios visą tarifą – 43 procentus. 19 proc. elektros energijos vartoja įmonės, kurios pačios gamina elektros energiją.

„Vokietijos politikai ėmėsi žingsnių Briuselyje, nes suprato: nesumažinus mokesčių naštos, šios daug eksportuojančios įmonės išsikels į kitas šalis, kur elektros kaina bus mažesnė. Šis argumentas įtikino Briuselį patvirtinti naują tvarką“, – pasakojo vokiečių energetikas.

Daugiausia elektros naudojančios ir mažesnį tarifą mokančios Vokietijos įmonės dirba maisto, plastiko, chemijos produktų gamybos, metalo apdirbimo, naftos perdirbimo pramonėje.

Reforma lėmė, kad šios įmonės neišsikėlė į kitas šalis, bet pritraukė naujų investicijų. „Pramonės politika turi būti tinkama. Norime pramonę išlaikyti Europoje, todėl negalime sudaryti tokių sąlygų, kad jos būtų priverstos išsikelti į kitus pasaulio regionus“, – teigė svečias iš Vokietijos.

Jis rekomendavo Lietuvai remtis Vokietijos patirtimi, o politikus ragino suvokti, kad intensyviai elektros energiją naudojančios įmonės negali mokėti tiek pat, kiek kiti ūkio subjektai. „Stebėkite padėtį, neskatinkite pramonės investuoti į kitus pasaulio regionus“, – patarė Vokietijos pramonininkų atstovas.

Deja, Lietuvos valdžia tokiems raginimams yra kurčia. Praėjusių metų pabaigoje energijos tarifai pramonei ir vėl padidinti be jokio išankstinio perspėjimo. Didžiausi Lietuvos eksportuotojai apie kelis kartus išaugusius tarifus sužinojo iš spaudos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"