TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pragyvenimui neužsidirba

2014 02 08 6:00
Dažniausiai už minimalų atlygį ieškomi darbuotojai - pardavėjai ir padavėjai. Lž archyvo nuotrauka

Net 29 tūkst. dirbančių žmonių Lietuvoje pernai negalėjo pragyventi iš jiems įmonėse mokamo uždarbio ir gavo valstybės paramą. Ši problema ryškiausia rajonuose, kur verslas nepajėgia savo darbuotojams mokėti tiek, kad turėdami darbą jie pragyventų be socialinių pašalpų.

Savivaldybių duomenimis, praėjusiais metais apie 29 tūkst. dirbančių žmonių gavo socialines pašalpas. Įvairiose įmonėse už mažą atlyginimą dirbančių žmonių išlaikymas mokesčių mokėtojams pernai kainavo apie 78 mln. litų – tiek lėšų skirta socialinėms pašalpoms jiems išmokėti.

Socialinės pašalpos dirbantiems žmonėms mokamos tuomet, kai, pavyzdžiui, šeimoje yra vienas dirbantis asmuo, gaunantis minimalią mėnesio algą (MMA), ir išlaiko 3 vaikus.

MMA gaunančių šalies gyventojų skaičius didžiulis. Statistikos departamento duomenimis, 2012 metų spalį, kai MMA siekė 850 litų, dirbančių visą ir ne visą darbo laiką bei gaunančių MMA bei mažesnį atlyginimą žmonių šalies ūkyje buvo 195 tūkst. (18,5 proc. visų darbuotojų), o dirbančių visą darbo laiką – 81,7 tūkst. (8,9 proc.). Tokią informaciją pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė.

Skaičiuojama, kad daugiausia – 24,4 proc. - darbuotojų, dirbančių visą darbo laiką ir gaunančių MMA, buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje. Kitose aptarnavimo veiklose jie sudarė 19,9 proc. visų darbuotojų, o didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, remontuojant variklines transporto priemones ir motociklus – 12,9 procento.

Valdo Sutkaus teigimu, situacija, kai darbuotojaii nepragyvena iš savo atlyginimo ir prašo valstybės paramos, pagerėtų padidinus minimalų mėnesinį atlyginimą./Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Darbdavių pranašumas derybose

Specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atstovas Povilas Kytra pažymėjo, kad dažniausiai už minimalų atlygį darbuotojų ieško prekybos ir aptarnavimo bendrovės, paprastai - dirbti pardavėjais bei padavėjais.

„Šių sričių darbdaviai darbo pasiūlymuose paprastai nurodo reikalavimus, kuriuos gali atitikti labai platus darbuotojų ratas. Kandidatų į tokias pozicijas dažnai būna daug, nes čia dirbti pageidauja tiek studentai, tiek negalintieji dirbti visu etatu, tiek ir "savęs neradę" ir gyvenime besiblaškantys žmonės, o tokių yra itin daug. Kai pasirinkimas didelis, darbdaviai turi dideles galimybes derybose spausti dėl mažo atlyginimo", - paaiškino jis.

Toks darbas sunkus tiek fiziškai, tiek psichologiškai, tačiau apmokamas gana menkai, todėl šiose srityse, kaip teigė P.Kytra, yra labai didelė darbuotojų kaita. Būtent dėl sparčios kadrų kaitos, o ne įmonių plėtros, gausu šio darbo pasiūlymų. „Pavyzdžiui, vieno žinomo prekybos tinklo metinė darbuotojų kaita sudaro 100 procentų. Tai nereiškia, kad pasikeičia kiekvieno etato darbuotojai, tačiau yra etatų, kur personalas per metus pasikeičia ne vieną ir ne du kartus“, - sakė pašnekovas.

Problema regioninė

P.Kytra pabrėžė, kad minimalų atlyginimą dažnai siūlo regionuose veikiančios bendrovės. Ten, kur darbo vietų pasiūla nėra didelė, darbdaviai dažniau naudojasi galimybėmis mokėti mažesnius atlyginimus, nes potencialūs darbuotojai tiesiog neturi pasirinkimo.

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arturas Mackevičius tikino, kad įmonės savo darbuotojams minimalią algą moka veikiau dėl per didelių mokesčių ir nepalankios demografinės padėties nei piktnaudžiavimo padėtimi. Tam tikrose vietovėse, ypač kaimo, kur didelė emigracija, verslui esą sudėtinga pasiūlyti geriau apmokamų darbo vietų. „Tokiose vietovėse didžiąją dalį gyventojų sudaro pensinio amžiaus žmonės, todėl verslas susiduria ir su darbo jėgos trūkumu bei prasta darbų kokybe, ir su silpna perkamąja galia. Ten verslas nėra ir nebus pajėgus mokėti daugiau“, - sakė jis.

A.Mackevičius įsitikinęs, kad Lietuvoje maži ir vidutiniai atlyginimai yra per daug apmokestinami, esą visa mokesčių našta užkraunama mažas pajamas gaunantiems asmenims. Šiuo metu žmogus, į rankas gaunantis minimalų 845 litų atlyginimą, darbdaviui iš tiesų kainuoja 466 litais daugiau - iš viso per 1300 litų. Situacijos negelbėja ir neseniai iki 570 litų pakeltas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) - žmogus į rankas dabar gauna vos 21 litu daugiau.

„Tokia situacija susidariusi dėl to, kad Lietuvą valdo stambus kapitalas. Dabartinę mokesčių sistemą vadinu jungtine stambaus kapitalo ir biurokratijos diktatūra“, - sakė pašnekovas.

Iliustruodamas savo teiginį jis rėmėsi 2008 metų tyrimu, kuris parodė, jog smulkus verslas, kurio metinė apyvarta siekia nuo 100 tūkst. litų iki 1 mln. litų, mokesčiams atiduoda daugiausia - iki 43 proc. apyvartos. Verslas, kurio apyvarta per metus yra nuo 1 mln. litų iki 10 mln. litų, mokesčiams skiria 41 proc. apyvartos. Tuo tarpu stambesnis verslas, kurio apyvarta siekia nuo 10 mln. litų iki 100 mln. litų, mokesčiams atiduoda vos 25 proc. apyvartos, o apyvartai viršijant 1 mlrd. litų – tik 22,5 procento.

Algą suryja būstas

A.Mackevičius pridūrė, kad dirbantys žmonės nesugeba sudurti galo su galu ir dėl brangios energetikos, vargsta daug pajamų atiduodami už būsto šildymą, elektrą, vandenį. Be to, net ketvirtadalį savo pajamų lietuviai išleidžia brangiam maistui, o štai vokiečiai tam skiria vos 11 proc. gaunamų pajamų.

Bendrovės „Viena sąskaita“ duomenys rodo, kad namų ūkiai periodiniams mokesčiams pernai rudenį kas mėnesį vidutiniškai skyrė 354 litus. Jeigu tokios išlaidos tektų minimumą uždirbančiam ir išlaikančiam būstą gyventojui, jos sudarytų net 41 proc. jo gaunamų pajamų.

Statistika rodo, kad didžiausią uždarbio dalį būstui išlaikyti 2013 metų rudenį skyrė Šiaulių gyventojai - periodiniams mokesčiams kas mėnesį jie skirdavo 22 proc. atlyginimo, apie 353 litus. Kauno ir Vilniaus gyventojai - apie 20 proc., atitinkamai apie 412 litų ir 347 litus. Mažiausiai išlaikyti būstą 2013 metų rudenį kainavo Klaipėdoje - periodiniai mokesčiai sudarė 19 proc. atlyginimo, t. y. 364 litus.

Ką išspręstų didesnis MMA

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus įsitikinęs, kad dabartinę situaciją teigiamai paveiktų MMA didinimas. Tačiau jis priminė, kad socialiai remtinų darbuotojų problema būdingiausia regionams, todėl kelti MMA reikėtų nuosekliai ir atsižvelgiant į regiono ekonominę situaciją. Pašnekovo manymu, minimalų atlyginimą reikėtų „pririšti“ prie vidutinio, tačiau probleminiuose regionuose ir provincijoje jį didinti mažiau nei ekonomiškai stipresniuose miestuose.

Tuo tarpu A.Mackevičius teigė, kad gerinti padėtį reikėtų ne priverstinai didinant MMA, o kuriant palankesnes sąlygas verslui. Juo labiau kad diferencijuoti MMA didinimą pagal skirtingus regionus būtų pernelyg sudėtinga. "Bet koks MMA tempimas per jėgą prie vidutinės algos būtų kaip po krizės suklupusio ekonomikos arklio kėlimas už uodegos, kad šis dirbtų. Iš tikrųjų arkliui reikia palei nosį paduoti šieno, kad jis keltų galvą ir stotųsi priekinėmis kojomis – reikia keisti mokesčių sistemą, keisti ES lėšų paskirstymo netolygumus, stengtis, kad žmonės iš šalies pakraščių neemigruotų ir pan.“, - sakė jis.

Pašnekovo manymu, MMA didinimas tik sumažintų darbo vietų skaičių, nes daug įmonių nesugebėtų išsilaikyti, ir valstybė vis tiek turėtų mokėti socialines pašalpas bedarbiams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"