TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Praktikantai palikti rezervui

2010 03 23 0:00
Nors sunkmetis labiausiai smogė statybų sektoriui, profesinio rengimo specialistai tikina, kad norinčiųjų įgyti statybininko profesiją nemažėja.
LŽ archyvo nuotrauka

Sunkmečiu verslininkai nebemoka praktikantams atlyginimų ir nėra pasiruošę įdarbinti viso kurso santechnikų kaip anksčiau. Verslininkai, nuolat dejavę dėl kvalifikuotų darbininkų trūkumo ir prasto jų rengimo, aprimo.

Įmonių atstovai prisipažįsta, kad dabar su profesinėmis mokyklomis beveik nepalaiko ryšių, mat šiuo metu įmonės nebeieško naujų darbuotojų - beveik neliko jų kaitos, o apie ateitį nemąstoma.

Tuo tarpu profesinėms mokykloms trūksta praktiniams mokymams reikalingų medžiagų bei modernios įrangos, nes verslininkai patys kovoja su krizės padariniais ir ne visi turi finansinių galimybių rūpintis būsimų darbuotojų kvalifikacija.

Faktai:

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, šiais metais profesiniam rengimui skirta per 200 mln. litų. Iš viso šalies profesinėse mokyklose mokosi apie 45 tūkst. mokinių, o per metus paruošiama apie 12 tūkst. kvalifikuotų darbininkų.

Antra tiek perkvalifikuoja ar organizuoja profesinius mokymus šalies darbo biržos.

Antai 2008 metais darbuotojų mokymams buvo skirta 28 mln. litų iš užimtumo fondo ir 10 mln. litų iš Europos Sąjungos paramos fondo. Tuo tarpu 2009 metais skirtų lėšų yra 1,5 karto daugiau. Planuota apmokyti apie 13-15 tūkst. žmonių, neturinčių kvalifikacijos arba norinčių ją pakeisti. Tam skirta 130 mln. litų.

Kepėjais dirba kolegijų auklėtiniai

AB "Vilniaus kailiai" vadybininkė Živilė LŽ pasakojo, kad su profesinėmis mokyklomis įmonė visai nebendradarbiauja, nors darbuotojas, norintis dirbti su kailiais, privalo turėti specifinių žinių bei praktinių įgūdžių. Esą įmonėje dirbančios siuvėjos dirba daug metų, o naujų darbuotojų, ypač sunkmečiu, nėra poreikio priimti.

UAB "Vilniaus duona" gamybos vadovė Diana Braškienė LŽ patikino, kad pastaruoju metu bendrovė įdarbina studentus iš Vilniaus ir Kauno kolegijų, suteikia karjeros perspektyvą. Šiuo metu esą darbuotojų kaita Vilniuje yra minimali ir jau metai įmonėje nebuvo įdarbintas nė vienas naujas darbuotojas, abiejose Vilniaus kepyklose. Anksčiau su profesinėmis mokyklomis "Vilniaus duona" bendravo - iš visų 300 darbuotojų, daugiau nei 50 žmonių buvo priimti iš profesinių mokyklų.

"Į Panevėžio kepyklą praeitų metų pabaigoje priėmėme kepėjų iš darbo rinkos mokymo centro ir turėjome 4 praktikantus, iš jų vienas įsidarbino, o dar du įdarbinsime, kai atsiras laisvų vietų. Praktiškai nėra kas ruošia duonos kepėjus Vilniuje ir Panevėžyje, tad tenka priimti kolegijas baigusius žmones, - dėstė ji. - Antai Vilniuje veikiančiose kepyklose dirbantys visi 9 pamainų vadovai yra baigę kolegijas, nors iš pradžių dirbo tešlos gaminimo operatoriais ar kepėjais. Ypač trūko darbuotojų ekonominio pakilimo metu, tad teko priimti net tinkamos specialybės neturinčius žmones ir juos mokyti."

D.Braškienė pažymėjo, kad iš naujo mokyti reikia net ir tuos naujai priimtus darbuotojus, kurie baigę profesines mokyklas. Jos teigimu, teorinių žinių jiems pakanka, tačiau stinga praktinių įgūdžių dirbti su modernia įranga.

Profesinis išsilavinimas - ne prestižas

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos Mokymų projekto vadovas Saulius Baliukynas LŽ teigė, kad profesinės mokyklos neturi pakankamo finansavimo darbo medžiagoms, priemonėms ar įrangai įsigyti, tad specialistų negali paruošti nepriekaištingai. Jis tikino, kad trūksta elementarių dalykų - staliams medžio, metalo perdirbėjams įrankių ir pan. Šiek tiek profesines mokyklas finansiškai remia verslininkai, tiesa, sunkmečiu gerokai mažiau.

"Beveik kiekviena profesinė mokykla turi savo socialinius partnerius, kurie ne tik paremia pinigais, bet ir sudaro galimybę mokiniams pas juos atlikti praktiką ar likti dirbti", - sakė jis.

Anot S.Baliukyno, profesinių mokyklų menkas prestižas. "Didžioji dalis mokinių yra raginami tėvų įgyti vidurinį išsilavinimą ir stoti į aukštąją mokyklą, bet retai - į profesinę mokyklą. Nors ekonominio pakilimo metu paprastų darbininkų atlyginimai buvo gerokai didesni nei specialistų su aukštuoju išsilavinimu, - dėstė jis. - Buvo laikas, kad net ir bendrovėje praktiką atliekantys mokiniai gaudavo didesnį atlyginimą nei praktikos vadovas. Dabar to nebėra - reta kuri įmonė moka atlyginimus praktikantams."

S.Baliukynas patikino, kad buvo laikas, kai stigo tam tikrų specialybių darbininkų, pavyzdžiui, santechnikų, tad darbdaviai įdarbindavo visą profesinės mokyklos kursą iš karto. Nors dabar darbuotojų paklausa yra gerokai mažesnė, tačiau mokiniams stojant į profesines mokyklas tarp populiariausių specialybių išlieka statybų sektorius.

Muziką užsako verslas

ŠMM Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktoriaus pavaduotojas Romualdas Pusvaškis LŽ teigė, kad verslininkai aktyviai dalyvauja tiek kuriant naujas specialybes, tiek koreguojant rengimą jau esamų. Jo teigimu, nemažai verslininkų dalyvauja profesinių mokyklų valdyme, siekia kuo glaudesnio bendradarbiavimo, nes pageidauja, kad baigę profesines mokyklas būsimieji darbuotojai kuo labiau atitiktų įmonės poreikius bei gebėtų dirbti su taikomomis moderniomis technologijomis.

"Prieš porą metų darbdaviai įdarbindavo mokinius, dar nespėjusius įgyti specialybės, ir nesakyčiau, kad labai kritikavo jų parengimą. Buvo nuspręsta profesinio mokymo įstaigas pertvarkyti į viešąsias, kad jų valdyme galėtų dalyvauti verslininkai", - sakė jis.

R.Pusvaškio teigimu, šiuo metu yra 13 profesinio rengimo įstaigų, kurių valdyme norą dalyvauti yra pareiškusios stiprios, inovatyvios įmonės. Pašnekovas pasakojo, kad profesinio rengimo strateginius klausimus sprendžia Lietuvos profesinio mokymo taryba, sudaryta trišaliu principu, t. y. iš darbdavių, profesijų rengėjų bei valstybės atstovų. Dėl mokymo turinio sprendžia mokslo šakų ekspertų grupės, sudarytos iš verslo atstovų. O pasiektą rezultatą, kitaip tariant, įgytą kvalifikaciją vertina Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmai. "Vadinasi, užsakymą formuoja verslas, pačiam rengimo proceso organizavimui vadovauja verslas ir rezultatą įvertina tas pats verslas", - konstatavo jis.

Anot R.Pusvaškio, ekonominio pakilimo metu verslininkai iš užsienio atveždavo mokykloms reikiamos mokymams įrangos, kuri kainuodavo milijonus litų ir tokiu būdu tapdavo viešosios įstaigos dalininkais.

"Krizė pakoregavo verslininkų galimybes, tai pajuto ir profesinės mokyklos. Tačiau pastaruoju metu verslininkų susidomėjimas jomis vėl ryškėja. Buvo laikas, kai buvome išsigandę, kad absolventams reikės žygiuoti į darbo biržą, tačiau tai tikrai nevyksta", - pabrėžė jis.

R.Pusvaškio teigimu, kvalifikuotų darbininkų paklausa yra išlikusi ir sunkmečiu.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, vasarį daugiausia darbo pasiūlymų buvo pardavėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių, lengvųjų automobilių ir taksi vairuotojams, pardavimo vadybininkams, virėjams, pardavimo agentams. Šiuo metu darbo biržos duomenų bazėje užregistruota beveik 299,5 tūkst. bedarbių. Vasarį į profesinius mokymus nusiųsta 1,1 tūkst. darbo netekusių žmonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"