TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pramonę brangina energetinis šokas

2010 04 13 0:00
Statistikos departamento duomenimis, kovo mėnesį iš maisto produktų Lietuvoje labiausiai atpigo grūdų malimo produktai.
LŽ archyvo nuotrauka

Statistų skaičiavimu, Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, kovą infliacija buvo mažiausia. Tuo metu kylančios gamintojų produkcijos kainos rodo ne pramonės augimą, o šalyje kilusią sąnaudų infliaciją.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų kovą, palyginti su vasario mėnesiu, gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 3,1 procento.

Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą, Lietuvoje kovą siekė 2 proc., tai, pasak analitikų, rodo, kad šalyje kilo kol kas nedidelė sąnaudų infliacija.

Tiesa, vartojimo prekių ir paslaugų kainos kovą šoktelėjo visose trijose Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, infliacija Lietuvoje siekė 0,3 proc., Latvijoje - 0,5 proc., Estijoje ji padidėjo daugiausia - 1,3 procento.

Analitikų teigimu, tai labiausiai lėmė energetiniai veiksniai -elektros ir naftos brangimas, kurį iš karto pajutome ne tik pagal gamintojų kainas, bet ir vartotojų kainų indeksą. Antai namų ūkiai, kurie vartoja ir benziną, ir elektrą, iš karto pirmieji pajuto kainų pokytį. Anot analitikų, vėliau gali kilti ir antrinių šios infliacijos efektų, kurie juntami pagal gamintojų kainas.

Auga sąnaudų infliacija

Kaip skelbia Statistikos departamentas, per metus visos parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 9,5 proc., o neįskaitant rafinuotų naftos produktų - sumažėjo 1,8 procento. Iš visos parduotos pramonės produkcijos daugiausia pabrango rafinuoti naftos produktai - 60,8 proc., naftos žaliava - 60,2 proc., atliekų surinkimo, tvarkymo ir šalinimo, medžiagų atgavimo produkcija - 14,1 procento. Tuo tarpu atpigo elektros įranga - 14,7 proc., variklinės transporto priemonės, priekabos ir puspriekabės - 9,3 procento.

Kaip LŽ teigė "Danske" banko vyriausioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė, augančios pramonės produkcijos kainos rodo, kad Lietuvoje kilo sąnaudų infliacija, o tai dabartinėmis sąlygomis nėra gerai. Ji aiškino, kad šį brangimą lėmė patirtas didelis energetinis šokas.

"Nuo metų pradžios brango elektra, jau kurį laiką brangsta nafta, tad šiuos efektus ir matome gamintojų kainų indeksuose. Po tam tikro laiko ši infliacija padarys įtaką ir vartojimo kainoms, kiekvienam produktui vis kitaip, atitinkamai paveiks ir visą vartotojų kainų infliaciją", - dėstė analitikė. Anot V.Klyvienės, šiek tiek esama rizikos, kad pamatysime dar aktyvesnę sąnaudų infliaciją.

Užsieniui pardavė brangiau

Lietuvos gamintojų prekės šalies ir užsienio rinkose brango nevienodai. Antai Lietuvoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 1,1 proc., o užsienyje - 5,1 procento.

Didžiausią įtaką, kad tiek šalies, tiek užsienio rinkose didėjo parduodamos produkcijos kainos, turėjo 6-8 proc. brangę rafinuoti naftos produktai. Statistikai skaičiuoja, kad Lietuvoje iš maisto produktų labiausiai atpigo grūdų malimo produktai - 4,5 proc., mėsos ir paukštienos produktai - 4,2 proc., o pabrango duona ir švieži konditerijos kepiniai - 3,7 proc., perdirbti ir konservuoti vaisiai bei daržovės - 2,7 procento. Neįskaitant rafinuotų naftos produktų, Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 0,4 procento.

Pasak V.Klyvienės, tai, kad ne Lietuvos rinkoje gamintojų produkcija parduodama brangiau, rodo, kaip šalis priima eksporto kainą, tačiau, anot analitikės, ne mažiau svarbu stebėti ir pačią šalies eksporto struktūrą. "Iš tiesų nemažai išvežame naftos produktų ir kitų produktų, kuriems gaminti naudojama nafta. Tačiau gamintojai nemažai importuoja tam tikrų žaliavų, vėliau sukuria pridėtinę vertę ir produkciją vėl išveža. Be to, tam tikrą spaudimą branginti produktus daro ir pasaulinės jų kainos", - kalbėjo ji. Anot V.Klyvienės, eksporto struktūroje nafta sudaro reikšmingą dalį, vadinasi, kylant pasaulinei naftos kainai, atitinkamai ir pas mus didėja eksportuojamų kainų indeksai.

Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 0,5 procento. Iš Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos daugiausia pabrango naftos žaliava - 66,3 proc., rafinuoti naftos produktai - 46,1 proc., atliekų surinkimo, tvarkymo ir šalinimo, medžiagų atgavimo produkcija - 21,8 procento. Atpigo elektros įranga - 24 proc., variklinės transporto priemonės, priekabos ir puspriekabės - 19,3 proc., chemikalai ir chemijos produktai - 15,4 procento.

Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 19,4 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"