TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pramonė demonstruoja sveikatą

2013 03 27 6:04
Oresto Gurevičiaus ir LŽ archyvo nuotraukos/Pasak R.Trumpos, gamybos bendrovės, nors bendroje ūkio struktūroje sudaro vos apie 8 proc. įmonių, sukuria apie ketvirtadalį valstybės bendrojo vidaus produkto.

Statistikos departamentas praėjusių metų pabaigoje "atpažino" beveik 140 gaminančių bendrovių. Jos sudaro 7 proc. visų pradėjusių realią veiklą įmonių ir įstaigų.

Daugiau nei pusė į Statistikos departamento apskaitą patekusių gamybos bendrovių verčiasi medienos ir metalo apdirbimu, o trys ketvirtadaliai visų pradėjusių veiklą įmonių yra registruotos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse.

"Statistikos departamentas įmonės veiklą pripažįsta tik tada, kai ji iš tikrųjų veikia, realiai uždirba pinigus ir įsteigta ne tam, kad būtų perparduota", - LŽ sakė UAB "Creditreform Lietuva" direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa.

Pradėti sunkiau

Pasak šio analitiko, gamybos bendrovės ūkio struktūroje sudaro vos apie 8 proc. įmonių, o sukuria apie ketvirtadalį valstybės bendrojo vidaus produkto, todėl naujų pramonės įmonių atsiradimas visada sveikintinas. Kita vertus, anot jo, natūralu, kad gamybos įmonių kūrimas Lietuvoje nedominuoja. "Pramonė nėra ta šaka, kurioje gali būti aktyviai steigiamos įmonės, nes čia reikia daugiau pradinio kapitalo, tenka prisiimti žaliavų, atsargų, kainų svyravimo rizikas, - sakė R.Trumpa. - Antai steigdamas transporto įmonę verslininkas gali planuoti pirkti dešimt automobilių, o pasikeitus aplinkybėms jam užteks ir penkių, bet gamyklą reikia pastatyti visą nepaisant situacijos, nes pusė gamyklos nepradės veikti."

Tradicija ir patirtis

Pasak R.Trumpos, neturėtų stebinti, kad tarp veiklą pradėjusių gamybininkų dominuoja medienos ir metalo apdirbimo įmonės. "Medienos perdirbėjai, baldininkai visada buvo tarp aktyviausiai besisteigiančiųjų, nes turime užtektinai ir savos žaliavos, ir kvalifikuotų darbuotojų. Be to, šioje rinkoje visada buvo vietos ir smulkiesiems, juolab kad jie gali būti subrangovai", - aiškino analitikas. Anot jo, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šios pramonės aktyvumas nesuderinamas su naujos gyvenamosios statybos, baldų pramonei paprastai pateikiančios didelę dalį užsakymų, smukimu. Pernai bendra statybos apimtis tesiekė maždaug pusę ikikrizinio lygio, tačiau individuali statyba grįžo į 2007 metų lygį ir tik 15-20 proc. atsilieka nuo rekordinių 2008-ųjų, tad iš dalies užtikrina užsakymus smulkesnėms baldų bei medžio apdirbimo įmonėms.

Panašiai galima aiškinti kai kurių smulkių metalo apdirbimo bendrovių atsiradimą. "Atliekame įvairiausius užsakymus - nuo durų rankenos, metalinės taburetės iki vartų ir įmantrių ornamentuotų atraminių kolonų gamybos", - LŽ pasakojo Raudondvaryje (Kauno r.) įsikūrusios UAB "Romeza" direktorius Domas Gudelevičius. Ši bendrovė anksčiau vertėsi vien transportavimo paslaugomis, o pernai nusprendė pradėti ir kalvystės verslą. Vidutinis bendrovėje dirbančių kalvių amžius - 45-50 metai.

Tokie pavyzdžiai patvirtina R.Trumpos prielaidą, kad dabar metalo apdirbimas jaučia pakilimą. "Apie 1990-uosius buvo uždaryta daug mašinų gamybos ir metalo apdirbimo gamyklų, anuometiniai trisdešimtmečiai šaltkalviai ir kalviai liko be darbo, o dabar šie jau patyrę meistrai grįžta į rinką, ir darbo jiems užteks dar bent 10-15 metų, kol neateis laikas į pensiją", - sakė R.Trumpa.

Nemaža dalis veiklą pradėjusių metalo apdirbimo bendrovių gamina produkciją eksportui arba dirba kaip stambių gamintojų, dažniausiai užsienio kapitalo įmonių, padaliniai. Pirmiausia tuo aiškintinas faktas, kad 9 iš 13 šį verslą pradėjusių bendrovių yra įregistruotos kaip užsienio kapitalo įmonės.

"Tačiau vadinamųjų plyno lauko investicijų Lietuvoje nėra daug, - tęsė R.Trumpa - Kai užsienio investicijos buvo neigiamos, tai reiškė tik tiek, kad užsienio kapitalo įmonės dirbo nuostolingai, o kai jos dirba pelningai ir nemoka dividendų, tai laikoma reinvesticijomis. O juk iš esmės niekas nepakito, išskyrus kelis plačiai žinomus naujų užsienio investicijų atvejus."

Anot jo, ūkio struktūra Lietuvoje mažai keičiasi. Populiariausia tarp naujų įmonių buvo ir yra konsultacinė veikla, buhalterinė apskaita, informacinės technologijos, automobilių transportas, statyba, maitinimas.

R.Trumpa/Oresto Gurevi2iaus nuotrauka

Įsteigta prieš dvidešimtmetį

Dauguma praėjusių metų pabaigoje komercinę veiklą pradėjusių gamybos bendrovių buvo įsteigtos 2011-2012 metais, bet yra ir tokių, kurios buvo ilgam sustabdžiusios veiklą ir nusprendė ją atnaujinti arba keisti profilį.

Sąrašo "rekordininkė" šiuo požiūriu yra Babtuose (Kauno r.) įsikūrusi UAB "Paslaugos žemdirbiams", įsteigta 1993 metų kovo 15 dieną. Keletą metų ūkininkams teikdama įvairias paslaugas ilgai neišgyveno, tačiau prieš pusantrų metų nuspręsta jos veiklą atnaujinti bendradarbiaujant su Babtų daržininkystės ir sodininkystės institutu, visiškai keičiant profilį. "Verslo paramos agentūra patvirtino ES paramą 2000 kv. m ploto instituto laboratorijai statyti ir produkcijos iš lietuviškų vaisių, uogų ir daržovių gamybos linijai įsigyti. Laboratorijoje skiriamos 120 kv. m patalpos gamybos cechui", - pasakojo "Paslaugų žemdirbiams" direktorė Nijolė Karpavičienė. Pagal laboratorijoje sukurtą receptūrą jau pradėta eksperimentinė nektarų, sulčių mišinių, tyrelių gamyba, produkciją planuojama gaminti prekybos tinklams.

Maisto pramonė yra trečia pagal ūkio šaka, kurioje veiklą pradėjo daugiausia įmonių, tačiau, R.Trumpos nuomone, čia itin jaučiamas stambių bendrovių dominavimas - "didieji suvalgo mažiukus". Ši tendencija itin ryški duonos, pieno, mėsos produktų rinkoje. "Naujų mėsininkų artimiausioje ateityje kažin ar bus, ir tai rodo šios pramonės likvidumo mažėjimas. Bet baldų ir medienos pramonėje noras steigtis nėra išnykęs", - pažymėjo analitikas.

800 darbo vietų

Vien gamybos įmonėse, kurias 2012 metų IV ketvirtį "atpažino" Statistikos departamentas, iki metų pabaigos buvo sukurta per 800 naujų darbo vietų. Be minėtų sektorių, prie to daug prisidėjo įrangos remonto bei statybos medžiagų gamybos bendrovės. Tačiau tarp komercinę veiklą pradėjusių naujų bendrovių dominuoja smulkiosios, kuriose dirba po 3-6 žmones.

Apskritai gamybos sektoriuje, anot R.Trumpos, vyrauja sveikos naujų įmonių kūrimo tendencijos. Bendroje Lietuvos ūkio struktūroje iš 87 tūkst. veikiančių įmonių 6,8 tūkst., arba apie 8 proc., atstovauja pramonei. Maždaug tokią dalį sudaro ir naujosios gamybos bendrovės.

Kritiškesnė padėtis gali susidaryti transporto ir kai kuriuose kituose paslaugų sektoriuose. Pavyzdžiui, transporto bendrovės sudaro 7 proc. visų šiuo metu veikiančių įmonių, o veiklą pradėjusios naujos šios šakos bendrovės sudaro apie 10 proc. visų beveik 2000 realiai pradėjusių veikti naujų įmonių. "Kai naujos transporto įmonės sudarys 15 proc. naujokų, šis sektorius dėl neribotos konkurencijos turės didelių bėdų", - perspėjo ekspertas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"