TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pramonė dirba intensyviau

2015 06 23 6:00
Lietuvos smėlis ir žvyras šiemet dažniau keliauja į užsienį. LŽ archyvo nuotrauka

Pramonės gamyba Lietuvoje šiemet nuosaikiai auga, tačiau vienos šakos išgyvena pakilimą, o kitos sparčiai ėmė rodyti smukimo ir stagnacijos požymių.

Statistikos departamentas pranešė, kad bendroji pramonės produkcijos vertė, 1,6 mlrd. eurų, šių metų gegužę buvo 2,2 proc. didesnė nei balandį. Palyginti su praėjusių metų geguže, pramonės produkcijos gamyba padidėjo 1,1 procento. Per pirmus penkis šių metų mėnesius pramonė pagamino produkcijos, kurios vertė 7,6 mlrd. eurų. Tai palyginamosiomis kainomis 3,1 proc. daugiau negu per atitinkamą parėjusių metų laikotarpį.

Karjerus smukdo mokesčiai

Palyginti neblogas tendencijas demonstruojančios apdirbamosios pramonės fone balta varna šiemet jaučiasi karjerų eksploatavimo ir kasybos bendrovės. Per penkis šių metų mėnesius jų darbų apimtis sumažėjo 14,2 proc., o šių metų gegužę, palyginti su pernykšte, – 13,5 procento.

„Tokias tendencijas galima aiškinti daugeliu priežasčių, bet svarbiausia – žmonės neskuba skirtis su pinigais“, – LŽ kalbėjo Vilkaviškio rajono kasybos bendrovės „Sūduvos kalva“ vadovė Asta Venskaitytė. Tačiau ji pripažino, kad individuali gyvenamoji statyba nesustoja, o jai reikia ir smėlio, ir žvyro – pagrindinių statybinių medžiagų.

Apie didelį individualiosios statybos mastą pasakojo ir Kretingos bendrovės „Vakarų statyba“ direktorius Laimonas Motijauskas. Jo bendrovė savo veiklą perorientavo nuo kasybos į specialiosios technikos nuomą. Jis pripažino, kad apmirė didžiosios statybos, todėl ir technika nuomojama daugiausia smulkiems projektams. „Didžiosios statybos pajudės tik tada, kai bus pradėtos skirstyti ES lėšos pagal 2014–2020 m. paramos programą. Tada turėtų lengviau atsikvėpti ir karjerai“, – neabejojo pašnekovas.

A. Venskaitytė LŽ teigė, jog bendrovės produkciją perka daugiausia tie, kurie stato netoli karjerų; kartais smėlio ir žvyro nusiperka ir didesnius projektus netoliese vykdančios statybos įmonės, o kiti vežasi iš Lenkijos. „Esame netoli Lenkijos sienos, o ten kasybos produkcija iki dešimties kartų pigesnė. Mat Lenkijoje daug mažesni negu Lietuvoje ir žemės išteklių, ir pridėtinės vertės mokesčiai, kurie pirkėjui ir sudaro didžiąją smėlio ir žvyro kainos dalį“, – aiškino kasybos bendrovės vadovė.

Kasybos bendrovių produkcijos pirkėjams mažesnės transportavimo išlaidos kompensuoja kainų skirtumą tik tada, kai karjerai yra šalia, o pietiniuose Lietuvos rajonuose vežti iš Lenkijos apsimoka labiau.

Stokodamos vietinių klientų, Lietuvos kasybos bendrovės savo produkciją veža į Lenkiją, kur dėl mažesnių mokesčių ši produkcija yra pigesnė pirkėjui, o pardavėjas gali parduoti sau geresne kaina negu Lietuvoje.

Kasybos bendrovės iš kitų Lietuvos pramonės šakų išsiskiria ir eksporto augimu. Pardavimas užsienyje per metus padidėjo 0,2 proc., tačiau užsienyje jau parduodama 44,4 proc. kasybos bendrovių produkcijos, o prieš metus eksportas sudarė 39,8 procento.

Mažėja dėl išorinių veiksnių

Šiemet Lietuvoje 2,5 proc. sumažėjo trumpalaikio vartojimo prekių gamyba, o jų eksportas per metus smuko 12 procentų. Tai daugiausia maisto produktai, kurių nuo 2014 metų rugpjūčio nepriima Rusijos rinka.

Pastaruoju metu šio sektoriaus padėtis ėmė stabilizuotis. Gegužę, palyginti su balandžiu, maisto produktų pagaminta 6,8 proc. daugiau.

Šiemet per penkis mėnesius šiek tiek prastesni nei prieš metus buvo ir vandens tiekimo ir nuotekų valymo bei šilumos įmonių rezultatai – jų gamyba sumažėjo atitinkamai 3,1 ir 1,1 procento. Vien gegužę dėl šiltesnių orų šilumininkų produkcija sumažėjo beveik trečdaliu – šilumos ir garo pagaminta 31,1 proc. mažiau nei balandį.

Gegužės kontrastai

Visa krūtine pavasarinio gegužės oro įkvėpė rafinuotų naftos produktų gamintojai – Mažeikių naftos perdirbimo bendrovė produkcijos pagamino 30,8 proc. daugiau nei balandį. Transporto priemonių ir įrangos gamyba padidėjo 12,1 proc., chemijos produktų – 2,2 procento.

Priešingos nuotaikos gegužę dominavo lietuviškos kompiuterijos, elektronikos, optikos pramonės įmonių padangėje – statistikai nurodo, jog jų produkcijos pagaminta 20,9 proc. mažiau nei balandį. Geru dešimtadaliu per mėnesį smuko tekstilės, mašinų ir įrangos remonto, elektros įrangos gamyba – palyginti su balandžiu, sumažėjo atitinkamai 12,3, 11,5 ir 1,11 procento.

Geresnė žinia yra tai, kad pastarųjų pramonės šakų smukimas tėra epizodiškas. Mat ši pramonė gamina daugiausia ilgalaikio vartojimo prekes, o jų gamyba šiemet per 5 mėnesius buvo 12,4 proc. didesnė nei iki birželio pernai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"