TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pramonė į Lietuvą importuoja makulatūrą

2007 07 24 0:00
Iš gyventojų makulatūros surenkama itin mažai ir ji dažnai būna sugadinta kitomis buitinėmis atliekomis.
LŽ archyvo nuotrauka

Šalyje veikiantys popieriaus fabrikai stiprina pajėgumą, tad didėja makulatūros poreikis perdirbimo pramonėje. Tačiau Lietuvoje taip prastai veikia antrinių žaliavų surinkimo sistema, kad mūsų popieriaus atliekos pūsta sąvartynuose, o gamintojai makulatūrą į Lietuvą importuoja iš kitų šalių.

Šį mėnesį "Klaipėdos kartonas" paleido naują gamybos liniją, "maitinamą" makulatūra. Dar vieną mašiną, kuriai reikės antra tiek makulatūros, kiek sunaudojama dabar, paleisti ketina ir bendrovė "Grigiškės". Makulatūros poreikį šalies rinkoje didina ir Kaune atsidariusi gamykla "Baltpaper".

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2005 metais popieriaus ir kartono pakuočių Lietuvoje buvo surinkta 42,6 tūkst. tonos, makulatūros - per 36 tūkst. tonų. Negalutiniais duomenimis, 2006 metais makulatūros surinkta 4 proc., o popieriaus ir kartono pakuočių - 7 proc. daugiau.

Popieriaus atliekų atsiveža iš kaimynų

Nors makulatūros kasmet surenkama po truputį daugiau, popieriaus gamintojai neišsiverčia be jos importo.

Anot "Grigiškių" generalinio direktoriaus Gintauto Pangonio, jo vadovaujama įmonė makulatūrą daugiausia importuoja iš Latvijos ir Estijos.

"Šiandien makulatūros turime pakankamai. Dabar "Grigiškėms" per mėnesį reikia 2,5 tūkst. tonų šios žaliavos. Pastačius naują mašiną reikės dvigubai didesnio kiekio. Tačiau ir tuomet makulatūros nepristigsime. Didesnė jos dalis bus surenkama Lietuvoje, kitą dalį importuosime", - kalba G.Pangonis. Pasak jo, importuotos ir Lietuvoje surinktos makulatūros kaina beveik nesiskiria.

Be importuotos makulatūros neišsiverčia ir "Klaipėdos kartonas". Įmonės pirkimų vadovas Juozas Čičiūnas sako, kad įmonės pajėgumas toks, kad jos makulatūros poreikio nepatenkintų nei dvi, nei trys tokios valstybės kaip Lietuva. Įmonei reikia 350 tonų makulatūros per parą, tad jos importas neišvengiamas.

Veža, kur geriau moka

"Rinka yra rinka. Makulatūros kainas vidaus rinkoje lemia kainų pasikeitimai Vakarų rinkoje. Būna tokių atvejų, kai Kinijos popieriaus fabrikai už pristatytą makulatūrą pasiūlo dideles sumas. Tuomet daugelis įmonių makulatūrą veža būtent į Kiniją. Atsiranda makulatūros stygius. Tarkime, jos pristinga Vokietijoje. Lietuviai nepajėgia už makulatūrą mokėti tiek, kiek Vokietijos popieriaus gamintojai, tad dalį makulatūros išvežame į šią valstybę. Tuomet lietuviams tenka ją importuoti", - kalba Deimantas Šalna, "VSA Vilnius" generalinis direktorius.

"Ecoservice" vadovas Saulius Budrevičius sako, kad aukštesnės kokybės makulatūrą tenka išvežti, nes ji Lietuvoje neranda pirkėjo.

Iš gyventojų rinkti per brangu

Ieškoti didesnių makulatūros supirkimo kainų jos surinkėjams reikia ir dėl to, kad kylant transporto eksploatacijos, kuro ir darbo jėgos išlaidoms popieriaus perdirbėjų už surinktą makulatūrą siūloma kaina keletą metų nesikeičia.

Dėl to mažėja superkamos makulatūros kiekis. Be to, dažnas gyventojas dėl nedidelio kiekio makulatūros, už kurios kilogramą mokama 6-8 centai, nesivargina jos pristatyti makulatūros rinkėjams.

Tiesa, anot "Ecoservice" generalinio direktoriaus D.Šalnos, antrinių žaliavų konteineriuose makulatūros surenkama vis daugiau - pirmą šių metų pusmetį įmonė surinko dukart daugiau makulatūros nei per antrą 2006 metų pusmetį.

Tačiau į antrinių žaliavų konteinerius surenkama makulatūra sudarė vos apie 2 proc. bendro surinktos makulatūros kiekio.

Mažas žaliavos kiekis bei maža makulatūros realizacijos kaina - dalis priežasčių, dėl ko, S.Budrevičiaus teigimu, makulatūros rinkimas į antrinių žaliavų konteinerius yra nuostolingas.

Jam pritaria "VSA Vilnius" generalinis direktorius D.Šalna. Jo teigimu, antrines žaliavas renkančios įmonės patirtų mažiau nuostolių ir popieriaus gamintojams galėtų pateikti daugiau makulatūros, jei jos nesugadintų gyventojai.

"Jei tik žmonės randa kokią skylę ar blogai užsidarantį konteinerį, gali būti tikras, kad kas antrame jų rasi ne tik makulatūros, bet ir buitinių atliekų. O makulatūros rūšiavimas didina sąnaudas. Kai kurių konteinerių turinio net rūšiuoti neverta", - kalba D.Šalna.

Netvarka savivaldoje

Pasak D.Šalnos, surinkti iš gyventojų daugiau makulatūros būtų galima, jei savivaldybė patvirtintų vietas, kur gali stovėti tam skirti konteineriai. Kol tai nepadaryta, nežinia, kiek konteinerių įmonė galėtų pastatyti, tad ir užsisakyti konteinerių iš gamintojų - pernelyg rizikinga.

Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio departamento direktoriaus Rimgaudo Špoko žiniomis, antai užpernai net 17 savivaldybių nebuvo žinomi už antrinių žaliavų surinkimą atsakingi asmenys.

"Kažin, ar šiandien situacija stipriai pasikeitusi. Tai - dar viena priežasčių, kodėl makulatūros surenkama mažiau, nei galėtų būti, - sako R.Špokas. - Mano žiniomis, tik Pasvalio savivaldybė su popieriaus gamintojais yra sutarusi, kad šie kompensuotų makulatūros surinkimo sąnaudas."

Pašnekovo teigimu, iki ateinančių metų kiekvienam gyventojui turi būti sudarytos sąlygos rūšiuoti antrines žaliavas. Kai kurie miestai - Panevėžys, Alytus ir Druskininkai - šį planą baigė įgyvendinti. O Raseinių, Šilutės ir Zarasų savivaldybėms reikia labai pasitempti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"