TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pramonė jau investuoja į ateitį

2011 03 14 0:00
Lietuvoje investicijos į pastatus vis dar dvigubai didesnės nei ūkio atsigavimui reikšmingos investicijos į mašinas ir įrenginius.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje į nekilnojamąjį turtą vis dar investuojama dvigubai gausiau nei į gamybos įrenginius, mašinas ir technologijas, nors ūkio atsigavimui pagrindą kloja būtent pastarosios investicijos.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį statistika pagaliau fiksavo investicijų į mašinas, įrenginius, transporto priemones, kurios itin reikšmingos ekonomikos atsigavimui, didėjimą - jos sudarė trečdalį visų šalyje atliktų investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą, kurios per tris paskutinius praėjusių metų mėnesius siekė 4 mlrd. litų.

Palyginti su 2009 metų IV ketvirčiu, investicijų į gamybos priemones apimtis išaugo daugiau nei penktadaliu, tačiau didžiausią investicijų dalį (64 proc.) praėjusių metų paskutinį ketvirtį, kaip ir anksčiau, sudarė investicijos į pastatų ir inžinerinių statinių statybą. Tiesa, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, jų dalis krašto materialiųjų investicijų krepšyje sumenko 11 procentų.

Pozityvios tendencijos

"Investicijų į mašinas ir įrenginius didėjimas yra teigiamas ženklas, nes tokios investicijos didina darbo našumą, produktyvumą, šalies apdirbamosios gamybos konkurencingumą ir gebėjimą konkuruoti tarptautinėse rinkose", - LŽ bendras nuotaikas nusako "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Violeta Klyvienė, banko "Danske Bank" vyresnioji analitikė Baltijos šalims, gera tendencija vadina tai, kad "įmonės jau investuoja į gamybos modernizavimą ir infrastruktūrą, o tai sudaro sąlygas ekonomijos su didesne pridėtine verte atsiradimui". Tačiau, anot jos, tam didžiulį impulsą suteikė valstybė ir panaudota Europos Sąjungos (ES) fondų parama, be kurios vien verslo investicijos būtų gerokai menkesnės.

"Būtinai reikalingos ir investicijos iš privataus sektoriaus, o teigiamos prielaidos tam yra", - įsitikinusi V.Klyvienė. Viena svarbiausių tokių prielaidų - iš nuostolių duobės išlipusių bankų noras gausiau kredituoti į eksportą orientuotus pramonės sektorius, kurie traktuojami kaip mažiausiai rizikingi. Jos vertinimu, eksportuojančioms įmonėms, kurios pernai tapo svarbiausiu Lietuvos ūkio atsigavimo varikliu, išorinė aplinka išliks palanki ir šiemet, nors esama ir šiokios tokios rizikos, rimčiausia - spartus energetinių išteklių brangimas.

Mastai dar kuklūs

Kita vertus, pastebimas ganėtinai spartus investicijų į gamybos priemones augimas toli gražu nereiškia, kad šios investicijos yra didelės ir pakankamos - tiesiog, jas skaičiuojant, rezultatai yra lyginami su pastaruosius dvejus metus nuolat menkusiu jų srautu.

"Nuo 2008-ųjų iki pat praėjusių metų IV ketvirčio investicijų į mašinas ir įrengimus mažėjo. Užpernai ir pernai įmonės investavo labai mažai, tarkime, pirmus tris ketvirčius investicijų lygis buvo panašus kaip 2002-2003 metais", - sako N.Mačiulis.

Kaip LŽ tvirtina rizikos vertinimo ir skolų išieškojimo įmonės "Creditreform Lietuva" direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa, dar 2010 metų III ketvirtį visame ūkyje tebesitęsė investicijų "bado dieta". "Vienintelė išimtis buvo vandens, nuotekų ir atliekų sektorius, kur buvo vykdomi ES lėšomis remiami projektai. Visur kitur, išskyrus kelių transporto sektorių, nebuvo reinvestuojamas net priskaičiuotas nusidėvėjimas", - nurodo R.Trumpa.

Jis primena, kad pastarųjų metų investicijų "dugnas" buvo pasiektas pirmąjį 2010 metų ketvirtį (Statistikos departamento duomenimis, tada šalies subjektai į ilgalaikį materialųjį turtą investavo vos 1,4 mlrd. litų, kurių kone 60 proc. atiteko investicijoms į nekilnojamąjį turtą).

R.Trumpa pateikia pavyzdžius: tarkime, per praėjusius metus pramonėje buvo skaičiuotas 1,9 mlrd. litų nusidėvėjimas, o buvo investuota vos apie 920 mln. litų - vadinasi, reinvestuota tik pusė nusidėvėjusio turto vertės. Investicijos nusidėvėjimo nepadengė ir transporto sektoriuje (investicijos siekė apie 1 mlrd., o nusidėvėjimas - 1,4 mlrd. litų).

"Pati investavimo masto didėjimo tendencija sveikintina, tačiau poslinkiai kol kas kuklūs. Per metus investicijų į gamybos įrengimus ir transporto priemones pagausėjo tik dešimtadaliu, palyginti su kone prasčiausiu laikotarpiu. Negana to, paskutinį praėjusių metų ketvirtį tempą prarado valstybinės investicijos, kurios atliekamos daugiausia iš ES lėšų", - aiškina R.Trumpa.

Investicijų proveržis - šiemet

Tačiau pastaruoju metu fiksuojamos tendencijos žadina viltis, kad Lietuvos verslas jau yra naujo investicijų ciklo pradžioje. "Investuotojų apklausos rodo, kad 2011-ųjų verslo investiciniai planai yra kone rimčiausi per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Daugiau investuoti į gamybos priemones buvo planuojama tik 2006 metais", - nurodo N.Mačiulis. Anot jo, remiantis apklausos duomenimis, maždaug trečdalį visų investicijų verslas planuoja skirti gamybos pajėgumų plėtrai, kiek daugiau nei trečdalį - nusidėvėjusiems gamybos pajėgumams atnaujinti. Dar apie 20 proc. įmonių planuojamų investicijų turėtų būti skirta inovacijoms diegti.

Aleksandro Izgorodino, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitiko, vertinimais, šiemet laukiama nemenko verslo investicijų atsigavimo. "Prognozuojame, kad šiemet pramonėje investicijos didės 12-15 proc., palyginti su 2010-aisiais, kai jos dar stagnavo. Tai prisidės ir prie BVP augimo", - LŽ sako A.Izgorodinas. Anot jo, verslo investicijas į gamybą didins toliau stiprėsiantis eksportas. Šiuo metu per 70 proc. Lietuvos pramonės produkcijos keliauja į užsienio rinkas, o kai kurios įmonės jau ir šiandien galėtų eksportuoti daugiau, jei netrūktų gamybos pajėgumų.

Poreikį investuoti į gamybą taip pat turėtų skatinti nebemenkstantis vidaus vartojimas, kurio nuosaikaus atsigavimo tikimasi jau šiemet. Investicijas skatins ir pagerėjusios kreditavimo sąlygos.

"Manome, kad šiemet kreditavimo rinka pajudės iš mirties taško ir įmonėms kreditiniai ištekliai taps labiau prieinami. Didėjant konkurencijai tarp bankų, šie lanksčiau vertina verslo projektus", - aiškina A.Izgorodinas.

Tiesa, be ES fondų paramos investavimo atsigavimo Lietuvoje dar reikėtų ilgokai laukti. "Šalies įmonės pakankamai savų lėšų didelėms investicijoms vis dar neturi, nes dėl augančių sąnaudų, brangstant kurui ir žaliavoms, įmonių pelnas didėja neženkliai, nors apyvarta ir auga", - aiškino analitikas.

Teberūpi pastatai

"Ekonomikai yra geriausia, kai investuoja privatus sektorius, ir investuoja ne į pastatus, o į gamybos priemones, kurios leidžia sukurti daugiau pridėtinės vertės", - paprastą tiesą primena N.Mačiulis. Tačiau statistika rodo, kad į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje vis dar investuojama dvigubai daugiau nei į gamybai reikalingą įrangą ir priemones. Tiesa, lyginant praėjusių ir užpraeitų metų IV ketvirčio rezultatus, matyti, kad investicijų į pastatus sumažėjo 11 procentų. "Seniau dauguma verslininkų investuodavo į nekilnojamąjį turtą, o tai lėmė ekonomikos disbalansą ir buvo viena iš ekonomikos krizės priežasčių, bet dabar ši tendencija ne tokia ryški", - teigia V.Klyvienė.

Tačiau A.Izgorodinas įsitikinęs kad įmonių investicijos į nekilnojamąjį turtą tebėra nepamatuotai didelės. "Lietuvoje investicijos į pastatus dvigubai didesnės nei ūkio atsigavimui reikšmingos investicijos į mašinas ir įrenginius, o palyginti su kitomis šalimis šis santykis yra vienas prasčiausių. Pastatai produkcijos negamina, ją gamina įranga, todėl gerėjančių ekonominių tendencijų poveikis bus lėtesnis, nei galėtų būti", - LŽ nurodo A.Izgorodinas.

Anot jo, tai gali iš dalies būti nulemta ir ES paramos skirstymo prioritetų, nes nemaža dalis ES lėšų yra numatyta skirti investicijoms į nekilnojamąjį turtą.

Daugiau pridedamosios vertės

"Tvarų ekonomikos augimą užtikrins tik svaresnė eksporto dalis, ir ypač didelės pridėtinės vertės eksporto", - įsitikinusi V.Klyvienė. Kaip sektiną pavyzdį ji pateikia Estiją, kurios sparčiausiai auganti eksporto sritis yra elektronika, o bendras šalies eksporto augimo tempas, anot analitikės, yra fantastinis - paskutinį praėjusių metų ketvirtį Estijos eksportas augo apie 50 procentų.

N.Mačiulio vertinimu, investicijos į technologijas, įrenginius bei gamybos priemones turi itin svarbią reikšmę gerinant ekonomikos kokybę, nes suteikia instrumentus didesnės pridėtinės vertės produkcijai gaminti.

"Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, siekiant palypėti ant aukštesnės pridėtinės vertės laiptelio, persiorientuoti nuo ekonomikos, kuri perka technologijas, prie ekonomikos, kuri technologijas eksportuoja, net ir gausių investicijų į gamybos priemones nebeužteks. Reikėtų investuoti į žmones, o tai jau reikštų visos švietimo sistemos pertvarkymą, formalų ir neformalų kompetencijų ugdymą darbo vietose, kūrybiškumo ir verslumo ugdymą nuo mažų dienų", - aiškina jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"