TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pramonė nusiteikusi didinti atlyginimus darbuotojams

2015 07 14 13:47
Net 44,8 proc. įmonių įdarbintų papildomų darbuotojų, jeigu palengvėtų terminuotųjų sutarčių sąlygos. LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos pramonės įmonės ateitį vertina atsargiai, tačiau vis dar tikisi nedidelės plėtros.

Didžiausią įtaką apdirbamosios pramonės sumažėjusiems lūkesčiams darė medienos ir baldų pramonės lūkesčio indekso staigus kritimas bei chemijos pramonei vis dar nepalanki trąšų prekyba tarptautinėje rinkoje.

Tokį vertinimą pateikė Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), atlikusi aukščiausio lygio 150 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausą.

Sumažėjo vidaus vartojimas

Šiandien pristatytoje pramonės lūkesčių indekso (PLI) ataskaitoje teigiama, kad lyginant su pirmuoju metų ketvirčiu, pramonės lūkesčiai nukrito 10 punktų, tačiau vis dar auga bei siekia 63 punktus.

Tačiau staiga nuo 89 iki 67 punktų krito medienos ir baldų pramonės indeksas. Be to, didelį spaudimą patiria chemijos pramonės dėl nepalankių kainų pasaulio rinkose.

„Nors lūkesčių rodiklis išlieka teigiamas ir stabilus, vidaus vartojimo prognozės yra neigiamos ir siekia tik 45 punktus. Tam įtakos turėjo ženkliai pablogėję Lietuvos vartotojų lūkesčiai, o taip pat nepagerėjusi darbo rinkos perspektyva. Tikėtina, kad vidaus vartojimo plėtrą artimiausiu metu labiausiai palaikys didėjanti gyventojų perkamoji galia dėl augančių atlyginimų ir mažėjančio nedarbo“, - teigiama LPK ataskaitoje.

Darbuotojų užimtumo indeksas 61 punktą. Toks rezultatas, pasak pramonininkų, liudija apie atsargų įmonių nusiteikimą kurti naujas darbo vietas. Tačiau įmonės ketina didinti atlyginimus esamiems darbuotojams.

Skolinimosi rodiklis 2015 metų trečiąjį ketvirtį siekė 52 punktus ir vis didėja, tačiau rodo verslas skolintis nesiryžta. „Tokį įmonių vadovų nusiteikimą galime pateisinti išliekančiu neapibrėžtumu dėl susiklosčiusios padėties kaimyninėse rinkose ir neaiškumu dėl užsitęsusių politiniams ir finansinių nesutarimams pačioje Europoje. Kita vertus, skolinimosi paklausą ateityje gali padidinti įmonių ketinimai plėstis į naujas užsienio rinkas ir naujojo ES struktūrinės paramos laikotarpio pradžia“, - teigiama LPK pranešime.

Planuoja plėsti eksportą

Nepaisant įtemptos padėties išorės rinkose, kas antras gamintojas 2015 metais planavo eksporto plėtrą. Statistikų duomenimis, plėtra į NVS rinką šių metų pirmąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, mažėjo 41,1 proc., o eksportas į kitas rinkas sparčiai augo. Antai, į Pietų Ameriką eksportas per metus didėjo 107,49 proc., į Aziją – 76,19 proc.

Trečiojo ketvirčio pramonės eksporto indeksas taip pat patvirtino eksporto augimo prognozes. PLI eksporto indeksas augo nuo 58 iki 65 punktų.

Itin pozityviai naujų eksporto rinkų atžvilgiu nusiteikę maisto ir gėrimų bei tekstilės ir drabužių pramonės įmonės (atitinkamai 80 ir 75 lūkesčių indekso punktai). Chemijos pramonės eksporto indeksas pakilo 14 punktų.

Už darbo santykių lankstumą

LPK taip pat atliko tyrimą dėl Lietuvos gamintojų požiūrio į Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinį administracinį modelio bei absolventų įsidarbinimo galimybių.

Šis tyrimas parodė, kad net 44,8 proc. įmonių įdarbintų papildomų darbuotojų, jeigu palengvėtų terminuotųjų sutarčių sąlygos. Likusi respondentų dalis (55,2 proc.) nurodė, jog įdarbinimui tokie pokyčiai įtakos nedarytų. 47,9 proc. įmonių vadovų teigė, jog didesnis atleidimų iš darbo reguliavimo lankstumas skatintų darbdavius sukurti daugiau darbo vietų įmonėse.

Į klausimą dėl įmonių požiūrio į kolektyvines sutartis ir ar mažesnės garantijos darbuotojams paskatintų įmonėse pasirašyti tokias sutartis, 18,8 proc. respondentų nurodė, kad yra tiesiogiai suinteresuoti savo darbuotojų gerove ir tai paskatintų pasirašyti kolektyvines sutartis.

Pramonininkai pabrėžia, kad jaunimo (nuo 15 iki 24 metų) nedarbo lygis Lietuvoje vis dar išlieka aukštas. Šių metų gegužės mėnesį jis siekė apie 17 proc. Tuo metu 23,7 proc. respondentų teigė, jog svarbiausi darbuotojo įgūdžiai – geros profesinės žinios, tačiau net 28,6 proc. atsakė, kad jaunieji specialistai būtent šių įgūdžių neturi.

Darbdavių nuomone, jauniesiems darbuotojams labiausiai trūksta projektų valdymo (13,7 proc.), inovacijų valdymo (12,1 proc.), darbo su kompiuteriu įgūdžių (10,5 proc.).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"