TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pramonė pradeda ketvirtąją revoliuciją

2016 05 21 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Vokietija skelbia pramonės ketvirtosios revoliucijos pradžią, dar nė nesibaigus prieš porą dešimčių prasidėjusiai trečiajai revoliucijai, – apie tai kalbėta konferencijoje Vilniuje.

Vokietijos ir Baltijos valstybių prekybos rūmų bei asociacijos LINPRA organizuotoje konferencijoje „Industrie 4.0“ buvo diskutuojama apie skaitmeninių technologijų svarbą didinant gamybos ir paslaugų efektyvumą.

Vokietijos Fraunhoferio mokslinių tyrimų instituto darbuotojas Christianas Blobneris šios valstybės pramonėje sparčiai plintančias skaitmenines technologijas pavadino ketvirtąja pramonės revoliucija. Jis priminė, kad pirmoji revoliucija prasidėjo sukūrus garo variklį, antroji – atsiradus elektrai, o trečioji prasidėjo dvidešimto amžiaus paskutinį dešimtmetį, gamybos ir paslaugų sferoje ėmus taikyti informacines technologijas bei naujas komunikacijų priemones.

Dar daug sričių ir įmonių, kuriose apie informacines technologijas (IT) kalbama nedrąsiai. Batsiuvys, siuvėjas, stalius arba kirpėjas dar gali išsiversti ir be kompiuterio arba interneto, tačiau Vokietijos pramonininkai ir kartu su jais dirbantys mokslininkai tariasi jau pereiną į naują lygį, kurį vadina ketvirtąja pramonės revoliucija.

Viskas viename

„Ketvirtoji pramonės revoliucija – tai integruotas IT pritaikymas, darbas centralizuotų skaitmeninių sistemų tinkle, kibernetika“, – vardijo Ch. Blobneris. Jis aiškino, kad pramonė susideda iš daugybės tarpusavyje suderintų sistemų. Svarbu yra sistemų gebėjimas realiu laiku analizuoti informaciją ir analizės rezultatus tuoj pat pritaikyti. „Kompiuteris jau gali priimti gausybę informacijos ir ją apdoroti, prie kompiuterio ir prie interneto galima prijungti daug prietaisų. Robotai jau gali bendrauti su žmogumi“, – dėstė prelegentas.

Pasak jo, skaitmeninis pasaulis iš esmės atsirado šio amžiaus priešaušriu. Priminsime, jog ir Lietuvoje nuo 1995-ųjų prireikė vos poros metų, kad skaitmeninis mobilusis ryšys iš didelės rinkos dalies išstumtų analoginį. „Skaitmeninį pasaulį jau galima susieti su realiu pasauliu. Tai sukuria naują vertės paradigmą įmonei“, – teigė mokslininkas. Jis pabrėžė, kad iš tikrųjų šiame vertės kūrimo procese gamybai ilgainiui teks tik menka dalis, o naujus uždavinius kuria ir sprendžia informacinės technologijos bei gamybos automatizavimas ir robotizavimas.

Žmogaus ištekliams, anot jo, tenka tik tai, kad pramonėje rankų darbo bus vis mažiau, o darbuotojai privalės tik mokėti dirbti su informacinėmis skaitmeninėmis technologijomis. „Tam reikia mokytis bei organizuoti mokymus, ir tai jau vyksta“, – kalbėjo Ch. Blobneris. Jo teigimu, naujajai pramonei jau dabar reikia pirmiausia inžinierių, matematikų, su skaitmeninėmis sistemomis mokančių dirbti programuotojų. Neatsitiktinai ir iš darbo imigrantų Vokietija priima šių sričių specialistus.

Siekiai lyderystės

Ch. Blobneris aiškino, jog ketvirtoji pramonės revoliucija prasideda būtent Vokietijoje todėl, kad čia yra daug gamybos įmonių, nuo jų priklauso valstybės gerovė ir yra daug kvalifikuotų specialistų.

„Mūsų tikslas – išlaikyti savo pramonės pozicijas pasaulyje, – neslėpė mokslininkas ir pridūrė: – Esame priversti konkuruoti su mažų atlyginimų šalimis kurdami naują kokybę, ir skaitmeninių technologijų naudojimas gamyboje yra priemonė įveikti iššūkius.“

Pasak jo, skaitmeninės technologijos suteikia galimybių minimaliomis sąnaudomis mažoje teritorijoje sparčiai gaminti aukščiausios kokybės produktus.

Skaitmeniniai dvyniai

Vienu iš svarbiausių naujosios pramonės sistemos uždavinių mokslininkas laiko skaitmeninių dvynių kūrimą. Pavyzdžiui, įmonė, sugalvojusi naują produktą, prašo sukurti automatus, kurie jį pagamintų. Pirmiausia mašina sukuriama virtualiai, iškart pradedamas gaminti ir pats virtualus produktas. Jo prototipas pradedamas gaminti kompiuteryje, dar prieš įsukant pirmąjį varžtą į tikrą mašiną. Vėliau remiamasi duomenimis, gautais naudojant realų modelį. Taip iki smulkmenų sukuriama kompiuterinė gamybos kontrolės sistema, jungiant visus modulius.

Kai centriniame kompiuteryje nuolat kaupiama ir apdorojama informacija iš visų gamybos mazgų, nesunku fiksuoti netgi smulkiausius gedimus ir iškart juos pašalinti. Gedimus galima fiksuoti ne tik mašinoje, bet ir visoje gamybos grandinėje, kurioje naudojami įvairūs išmanieji prietaisai. Todėl ir kuriama duomenų erdvė, susiejama tvirtomis jungtimis. Taip galima sujungti daug įmonių, kurios kiekviena prisideda prie to paties produkto kūrimo ir gamybos.

Laukia iššūkiai

„Stambios kompanijos gamybos skaitmenizavimo reikšmę suvokia ir pasitelkusios mokslo įstaigas, ketvirtosios revoliucijos kontekste jau dirba, – kalbėjo mokslininkas. – Vidutinės ir ypač smulkiosios įmonės dar nemato, kad jau netolimoje ateityje skaitmeninės technologijos turės būti jų išlikimo ir augimo strategija. Jau po kelerių metų nebus nė vieno neskaitmenizuoto sandorio. Smulkiosios ir vidutinės įmonės sudaro didelę Vokietijos ūkio dalį, ir pirmasis iššūkis yra joms tai įrodyti bei išmokyti.“

Tam reikia lėšų. Pasak prelegento, apskaičiuota, kad vien įdiegiant automatizuotus procesus galima pasiekti 150 mlrd. eurų efektą. Tačiau pirmiausia pramonei skiriamos vyriausybės lėšos. Į gamybos proceso valdymą jau numatyta investuoti 250 mlrd. eurų.

Kitas iššūkis – visuotinis standartizavimas. Norint jungti visus modulius ir mokslo pajėgas reikia tų pačių standartų. Vokietijoje yra 67 tyrimų institutai, o 8 iš jų nagrinėja vien gamybos procesų valdymą ketvirtosios revoliucijos kontekste. Šių institutų centras yra Magdeburge.

Ch. Blobneris pripažįsta, kad nėra nė vienos kompanijos, kuri praneštų: dabar imu ir pastatau pačią moderniausią gamyklą, kurioje bus visapusiškai naudojamos skaitmeninės technologijos. „Tai ateis laipsniškai, prireiks kelių dešimtmečių, bet nekyla abejonių – pasaulis jau eina šia linkme, ir, be abejo, laimės pirmieji“, – tvirtino mokslininkas.

Panašų projektą, pavadintą BIM, jau nebe pirmi metai Lietuvoje inicijuoja bei kuria projektavimo ir statybos organizacijos. Šio skaitmeninės statybos projekto esmė – atsižvelgiant į aplinką, visas įmanomas aplinkybes, objektus iki mažiausių smulkmenų projektuoti bent trimačiu formatu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"