TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pramonė prašo efektyvesnės paramos

2010 04 02 0:00
Premjeras A.Kubilius (iš kairės) ir Seimo narys Jurgis Razma stebėjosi darbuotojų planuojamais streikais esant 13 proc. nedarbui šalyje, o B.Lubys ragino liberalizuoti darbo santykius.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Pramonininkai sveikina valdžią apsisprendus statyti gamtinių dujų importo terminalą, tačiau kritikuoja vėluojantį atominės elektrinės statybos projektą.

Pramonės atstovai kritiškai vertina valdančiųjų pastangas mažinti nedarbą. Tokios priemonės, kaip įmokų "Sodrai" sumažinimas jauniems žmonėms, neduos didelės naudos kuriant naujas darbo vietas. Nevertėtų tikėtis, kad darbdavys puls atleidinėti gerai dirbančius žmones ir juos keis jaunais vien dėl to, kad galėtų mažiau mokėti įmokų "Sodrai".

Taip per Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovybės susitikimą su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Seime kalbėjo LPK prezidentas dr. Bronislovas Lubys. Jo nuomone, daug efektyvesnė pagalba verslui, o kartu ir skatinimas kurti naujas darbo vietas, būtų gamtinių dujų kainų sumažinimas.

Aptarti šalies pramonei ir verslui aktualiausių problemų su konservatorių frakcijos nariais bei LPK atstovais trečiadienį į Seimą buvo pakviesti premjeras Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė, ūkio ministras Dainius Kreivys ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Mažas terminalas problemos neišspręs

Vieni svarbiausių posėdyje svarstytų klausimų buvo Nacionalinės energetikos strategijos, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų, skatinančių atsinaujinančią energetiką, įgyvendinimas bei suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo statybos perspektyvos.

B.Lubys teigiamai įvertino Vyriausybės sprendimą statyti dujų importo terminalą. Jo nuomone, geriausia vieta tokiam terminalui - Būtingė, tačiau ji pareikalautų papildomų investicijų į netinkamą jūros krantą, tad čia pastatytas terminalas būtų brangiausias. Tokiam projektui įgyvendinti tiktų ir Klaipėda. Bet svarbiausia pagaliau apsispręsti dėl požeminės dujų saugyklos vietos ir ją kuo greičiau įrengti.

B.Lubio manymu, mažo pajėgumo SGD importo terminalas, pavyzdžiui, tenkinantis tik apie 50 proc. šalies dujų poreikio, kaip siūlo energetikos ministras, nebus pakankamas svertas sprendžiant gamtinių dujų kainų klausimą derybose su monopoliniu Rusijos tiekėju. "Lietuva sunaudoja daugiau nei 3 mlrd. kub. metrų gamtinių dujų, o esant tam tikroms sąlygoms gali būti sunaudojama 4-4,5 mlrd. kub. metrų. Jeigu turėtume galimybę jūra atsivežti tik 1 mlrd. kub. metrų dujų, būtų nedidelė tikimybė, kad mums bus rimčiau sumažinta kaina", - dėstė jis. B.Lubio žiniomis, kaimynės Baltijos šalys planuoja statyti didesnius šiuos objektus. "Estai pradės statyti 14,5 mlrd. kub. metrų dujų importo terminalą. Taip pat ir vokiečiai prie Hamburgo pradeda statyti 10 mlrd. kub. metrų pajėgumo objektą. Terminalo statymas dėl terminalo mūsų problemos neišspręs", - sakė jis.

Pasak LPK prezidento, terminalą galima statyti ne iš karto, o dviem etapais, didinant jo pajėgumą, tačiau būtina kuo greičiau išspręsti požeminės dujų saugyklos įrengimo klausimą. Mat jos neturint tektų dujotiekiais tiekti tik tiek dujų, kiek jų yra suvartojama, būtų neįmanoma jų iškrauti iš laivų, nes nebūtų kur sukaupti. O tai labai padidintų išlaidas, nes vieno laivo su dujomis stovėjimo uoste paros kaina siekia 50 tūkst. JAV dolerių. Vadinasi, vietoj lauktų pigių gamtinių dujų gautume jas labai brangias.

Bet ministras A.Sekmokas įsitikinęs, kad Lietuvai pakanka pasistatyti nedidelį gamtinių dujų terminalą, kurio statybos užtruktų ne ilgiau kaip 2-3 metus ir suteiktų mažutę alternatyvą dujų tiekimui iš Rusijos. Pasak jo, kol kas nėra aišku, kaip būtų naudojamos dujos, todėl neverta kurti didelių planų. "Terminalo dydis priklausytų ir nuo "Achemos" bei kitų didelių įmonių ilgalaikių įsipareigojimų pirkti gamtines dujas iš šio SGD terminalo. Kuo didesnis įsipareigojimas, tuo terminalas galėtų būti didesnis", - dėstė energetikos ministras.

Atominės sulauksime per vėlai

LPK prezidentas B.Lubys taip pat kritikavo valdžios planus dėl naujos atominės elektrinės statybos. Jo nuomone, per tą laiką, kol bus pastatyta nauja atominė elektrinė, atsiras modernių mažų 10 MW galios atominių stočių, o Lietuva tuo metu turės brangią ir moraliai pasenusią atominę elektrinę. Bet A.Sekmokas tikino, kad šiuo metu yra vos keletas mažų reaktorių, kurie naudojami povandeniniuose laivuose, o nauji mažieji reaktoriai, pasak energetikos ministro, neturėtų atsirasti anksčiau nei 2025-2030 metais.

Taip pat buvo svarstomi ir atsinaujinančios energetikos klausimai. B.Lubys pabrėžė, kad Lietuvoje vis dar neišsprendžiamos vėjo energetikos plėtros problemos, taip pat per menkai skatinamas geoterminės energijos panaudojimas pastatams šildyti - jos naudojimas 4 kartus padidina energetinį efektyvumą. Bet valdžia didžiausią dėmesį skiria tik namų renovacijai.

A.Sekmokas teigė, kad šalyje pastatytų vėjo elektrinių bendra galia turėtų būti ne didesnė negu 500 MW, mat esant didesniam bendram galingumui ši energija taps labai brangi.

Trūksta logistikos centrų koordinavimo

Įvairių transporto rūšių tranzito bei logistikos centrų veiklos koordinavimo, vizų problemas politikams išdėstė ir krovinių vežėjai. Anot "Linavos" viceprezidento Jono Grybausko, kalbant apie transporto, logistikos, krovinių tranzito sektorių, labiausiai trūksta koordinavimo tarp jūrų, geležinkelio ir kelių transporto. Jo nuomone, tam, kad "judėtų" transportas, būtina mūsų valdžiai aktyviau dalyvauti sprendžiant lankstesnius vizų klausimus su gretimomis šalimis. "Reikalinga ir atitinkama infrastruktūra. Jeigu mes neturėsime sandėliavimo ar perkrovimo centrų - neturėsime ir krovinių", - pabrėžė jis. Anot J.Grybausko, projektas "Rail Baltica" suteikia galimybę arba rekonstruoti esamą geležinkelių sistemą, arba statyti naują europinę vėžę. Tačiau šios galimybės reikalauja didelių lėšų, kurių dabar Lietuvoje nėra. "Pagrindinis europinės vėžės geležinkelio trūkumas yra tas, kad jis taps savotišku koridoriumi iš Lenkijos į Latvija, bet nebus susietas su visa Lietuva. Todėl būtų tikslingiau rekonstruoti esamą geležinkelio sistemą, kuri jungia visą Lietuvą ir vienas galimas panaudoti mazgas yra Lenkijos-Lietuvos pasienyje", - samprotavo jis.

Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas pažymėjo, kad ministerija turės atlikti nemažai darbų gerindama skirtingų transporto rūšių veiklos koordinavimą ir apkrovimą. Anot jo, šiuo metu projekto "Rail Baltica" klausimas įtemptai svarstomas, tad esą anksti plačiau komentuoti.

Streikai žlugdys įmones

Posėdyje taip pat kelti klausimai dėl mokestinės naštos mažinimo ir verslo skatinimo priemonių efektyvumo. LPK generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Aleliūnas atkreipė valdžios dėmesį į siūlymą leisti darbuotojams streikuoti, kai surenkama trečdalis visų darbuotojų parašų. Esą dar blogiau, jeigu būtų leista streikuoti įmonės patalpose. "Įsivaizduokite, Kauno stiklo fabrike sustreikuoja baro, kuriame yra stiklo degimo krosnis, darbuotojai. Sustojusi krosnis po pusantros streiko paros yra nesuremontuojama. Tuomet teks pirkti naują, kuri kainuoja apie 15 mln. litų. Ir tas fabrikas bankrutuos", - piktinosi jis.

Tuo tarpu premjeras A.Kubilius stebėjosi, kaip gali būti organizuojami streikai įmonėse, kai šalyje yra 13 proc. nedarbo lygis. LPK viceprezidentas Jonas Guzavičius priminė valdantiesiems didėjančio nedarbo problemą. Jis pažymėjo, kad vertėtų bedarbiams siūlyti viešuosius darbus, taip kartu būtų išspręsta ir nelegaliai dirbančių bedarbių problema. Esą jie viešųjų darbų dirbti nenorės, nes turi neoficialius darbus, ir taip išsiduos.

Pramonininkai priminė valdžiai, kad turėtų būti sudaryta paprastesnio įdarbinimo galimybė, įteisinant terminuotas darbo sutartis. Mat dabar darbdaviai bijo legaliai įdarbinti žmones, nes yra problema vėliau juos atleisti ir reikia mokėti išeitines pašalpas.

Tiek posėdyje dalyvavę politikai, tiek verslininkai sutiko, kad išjudintas įstrigęs daugiabučių namų renovacijos procesas padėtų sukurti tūkstančius naujų darbo vietų. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas pabrėžė, kad 1 mlrd. litų, skirtų statybų darbams, sukuria apie 10 tūkst. naujų darbo vietų, todėl daugiabučių renovacijos programa yra labai reikšminga statybų sektoriui.

Minėtos ir viešųjų konkursų problemos: esą sutartyse vis dar nurodomas ilgas kelių mėnesių atsiskaitymo su tiekėjais laikotarpis. Tuo tarpu ūkio ministras D.Kreivys patikino, kad maksimalus lėšų pervedimo laikotarpis sutartyse nurodomas tik teoriškai, mat pinigai konkursą laimėjusioms įmonėms pervedami per 5 dienas.

Premjeras A.Kubilius taip pat pripažino, kad daugiabučių renovacija stringa ir ypač svarbu skatinti gyventojų teigiamą požiūrį ir norą dalyvauti šioje programoje.

Nenori mažinti PVM viešbučiams

Lietuvos viešbučių asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė prašė valdžios atsižvelgti į Latvijos Seimo priimtą sprendimą pridėtinės vertės mokestį (PVM) apgyvendinimo įstaigoms sumažinti iki 10 procentų. Ji pabrėžė, kad nuo šiol mūsų šalies viešbučiai su 21 proc. PVM palikti "niekur". Bet, finansų ministrės I.Šimonytės nuomone, PVM sumažinimas nepadidins viešbučių apgyvendinimo srautų. Kaip pavyzdį ji pateikė dyzelino akcizų sumažinimą, kuris, pasak ministrės, neturėjo tokio poveikio, kokio tikėtasi. Ji sutiko, kad šalies rinkodarai yra skiriama mažai lėšų, tačiau pabrėžė esanti įsitikinusi, kad problemos PVM lengvata neišspręs.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"