TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pramonė už elektrą mokės brangiau nei pernai

2014 01 06 6:00
P.Ralys: „Esant reikalui, prasminga stabdyti Lietuvos elektrinę, jai šiek tiek primokėti, o šalies vartojimo poreikį tenkinti importine elektra iš visų šalių, kur ji pigesnė.“ Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Kainų šuolius 2013 metais elektros biržoje atlaikę Lietuvos tiekėjai pramonės įmonėms nuo Naujųjų metų padidino fiksuotą elektros kainą 2-3 centais už kilovatvalandę. Šio pabrangimo pramonei nekompensuos ir keliais centais sumažintas vadinamasi VIAP mokestis.

Dėl dirbtinai apriboto elektros energijos importo iš Rusijos 2013 metais Lietuvą purtė elektros kainų šuoliai. Trys nepriklausomi elektros tiekėjai, su klientais sudarę tiekimo fiksuota kaina sutartis ir dėl to patyrę nuostolių, buvo eliminuoti iš rinkos. Didžiausios Baltijos šalių elektros gamintojos „Eesti Energia“ dukterinė įmonė Lietuvoje „Enefit“ rugsėjį paskelbė, kad laikinai nesudarys naujų sutarčių dėl elektros tiekimo už fiksuotą kainą, o kiti tiekėjai nuo Naujųjų metų fiksuotą elektros kainą pramonės įmonėms padidino.

Pramonė nuostolių dar nepatyrė

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas Pijus Ralys dėl elektros biržą purčiusių elektros kainų šuolių priekaištauja politikams, kurie, pasak jo, pro pirštus žiūrėjo į tai, kad šalies elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ su Latvija ir Estija sudarė sutartį, kuria nustatytas naujas elektros perdavimo pralaidumų tarp šalių modelis ir dirbtinai ribotas elektros importas iš trečiųjų šalių. „Lietuvai būtų naudingiau, jei brangias rusiškas gamtines dujas kūrenanti ir nekonkurencingą elektrą gaminanti Lietuvos elektrinė Elektrėnuose nedirbtų, o pigi elektros energija tekėtų iš Baltarusijos pusės“, - „Lietuvos žinioms“ teigė P.Ralys.

- Ar 2013 metais Lietuvos pramonės įmonės patyrė nuostolių dėl elektros biržoje šokinėjusių elektros kainų?

- Pramonės įmonės pernai pirko elektrą pagal ilgalaikes sutartis fiksuotomis kainomis ir dėl to išskirtinių problemų neturėjo. Gal tik tos įmonės, kurios buvo sudariusios trumpalaikes sutartis su smulkiais elektros tiekėjais mažmenininkais ir turėjo dalį elektros pirkti biržos kainomis, patyrė sunkumų. Iš esmės dėl kainų šuolio biržoje nuostolius patyrė tiekėjai.

- Kai kurie tiekėjai rizikavo sudarydami su klientais susitarimus fiksuota kaina, nors patys pirko elektrą rinkos kaina biržoje. Trims iš jų jau sustabdytos elektros tiekimo licencijos. Kaip elgiasi likusieji – ar nutraukia ilgalaikes sutartis fiksuotomis kainomis, ar keičia kainodarą?

- Rinkoje likusieji stambieji elektros tiekėjai, kurie dėl kainų šuolio patyrė nuostolių, 2014 metams sudarydami sutartis su pramonės įmonėmis keletu centų kainą pakėlė. Patirtus nuostolius reikia kompensuoti.

Galbūt tik vienas ar du stambūs tiekėjai, kurie yra užtikrinti, jog turi elektros energijos visiems metams, sugebėjo sudaryti sutartis su vartotojais stabilia kaina. Naujose ar atnaujintose sutartyse elektros kaina yra didesnė nei praėjusiais metais. Įmonės skelbė konkursus dėl elektros tiekimo, tačiau tiekėjai jau siūlė didesnes nei pernykštes kainas.

Kita vertus, tiekėjai mažmenininkai, neturintys garantijos gauti elektros energiją iš konkrečių gamintojų ar iš užsienio, nebesudaro metinių sutarčių pastovia kaina.

VIAP nekompensuos kainų kilimo

- Pernai vadinamasis viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokestis buvo išaugęs iki neregėtų aukštumų - 9,37 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) visiems vartotojams ir 3,11 ct/kWh - gamintojams, vartojantiems pasigamintą elektros energiją savo reikmėms. Šiemet Kainų komisija nustatė atitinkamai 7,14 ct/kWh ir 3,26 ct/kWh VIAP kainą. Ar pramonė pajus šiuos pokyčius?

- Porą centų sumažintą VIAP pajus tik gyventojai - jiems kaina sumažėjo, tačiau pramonei elektra nepigs. Pramonė moka papildomą patvirtiną VIAP mokestį nepriklausomai nuo to, iš kurio elektros tiekėjo ir kokia kaina energiją perka – ar už 19 centų ar už 20 ct/kWh.

Kadangi elektros energijos kaina šiemet didėja, sumažėjęs VIAP padėtį ne daug sušvelnins. Tarkime, pernai pramonė galėjo iš tiekėjo nusipirkti elektros energijos už 15 ct/kWh ir primokėjo 9,37 ct/kWh - kaip VIAP, o šiemet pramonės vartotojas, nusipirkdamas elektros energiją už 18 ct/kWh, dar papildomai primokės 7,14 ct/kWh VIAP mokesčio.

Koks bus galutinis rezultatas, pamatysime metų pabaigoje. Tačiau bet kuriuo atveju pramonė elektros energiją pirks brangiau nei gyventojai.

Ragina nustoti kvailiojus

- Kokios priežastys, Jūsų nuomone, lėmė elektros energijos kainos Lietuvos biržoje augimą – importo iš Rusijos ribojimas ar kitkas?

- Mes manome, kad turime patys pasigaminti elektros energiją. Lietuvos elektrinės Elektrėnuose gaminamos elektros kaina siekė 50,3 ct/kWh, o kainos struktūroje dujų kaina sudarė 37 centus. Tai darykime išvadas: ar mes norime remti koncerną „Gazprom“, deginti brangias dujas ir patys gaminti elektrą, ar turime ieškoti pigesnės elektros?

Trijų Baltijos šalių perdavimo operatorių susitarimas, kai skiriami maksimalūs pralaidumai prekybai tarp Baltijos šalių bei elektros importui iš Estijos ir Skandinavijos ir tik tai, kas lieka po to - importui iš trečiųjų šalių, yra negatyvus.

Lietuva, sukūrusi elektros biržą, tokiam variantui nėra pasirengusi. Jeigu toks modelis bus taikomas ir ateityje, Lietuva ir jos pramonė labai smarkiai nukentės.

- Kas konkrečiai netenkina Lietuvos interesų?

- Negali būti nustatomos 50 proc. ES ir 50 proc. - trečiųjų šalių ar kitokios proporcijos. Kaliningrado sritis turi būti visada aprūpinama elektros energija, kadangi ji neturi jungties su Rusija. Jeigu Kaliningrado elektrinės dėl remonto ar kitų priežasčių sustoja, sritis turi būti aprūpinta elektros energija per jungtį su Lietuva. Tokiu atveju nebeužtenka jungties tarp Latvijos ir Estijos pralaidumo. Dėl to Lietuvos biržoje elektros energija labai brangsta, nors Kaliningrado sritis tokios kainos nemoka.

Padėtis tokia, kad pagal dabartinę schemą Lietuvos vartotojas priverstas primokėti latviams ir estams, o reikalui prispyrus, aprūpinti elektra Kaliningrado sritį.

- Kokią išeitį mato pramonininkai – ar statyti modernius elektros gamybos įrenginius, ar visiškai atleisti importo varžtus?

- Pirmiausia reikia baigti kvailioti. Nepasirašinėti sutarčių, prieš tai neapsvarsčius jų pasekmių ir neištyrus, ar rinka gali pagal tokia sutartis normaliai funkcionuoti.

Iš Baltarusijos pusės turi būti tokie pralaidumai, kad į Lietuvą patektų maksimalus kiekis pigios rusiškos elektros. Tiekimas iš trečiųjų šalių neturi būti ribojamas. Esant reikalui prasmingiau stabdyti Lietuvos elektrinę, jai šiek tiek primokėti, o šalies vartojimo poreikį tenkinti importine elektra iš visų pusių, kur ji pigesnė.

- Kas trukdo tokius planus įgyvendinti?

- Tai politika. Jeigu „Litgrid“ buvo leista tokią sutartį pasirašyti, ir iki šiol ji nepakeista, kažkam tai naudinga. Kas valdo energetiką mūsų šalyje?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"