TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pramonės iššūkis – didelės energijos kainos

2013 07 29 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos ekonomika, auganti sparčiau negu kaimynių Latvijos ir Estijos, kol kas nesusiduria su rimtesniais iššūkiais dėl euro zonos recesijos ar lėtėjančios Rusijos ir Lenkijos ekonomikos. Tačiau įmonių konkurencingumą gerokai mažina didelės energijos išteklių kainos.

Eurostato duomenimis, dujų kaina industriniams vartotojams Lietuvoje yra 21 proc. didesnė negu Latvijoje, 22 proc. didesnė nei ES vidurkis ir 35 proc. didesnė negu Estijoje. Elektra pramonės vartotojams Lietuvoje kainuoja 2,7 proc. daugiau nei Latvijoje, 18 proc. daugiau negu yra ES vidurkis ir net 67 proc. daugiau nei Estijoje. Tai didžiausios kainos per visą nepriklausomybės laikotarpį.

Tačiau, nepaisant to, pramonės produkcijos gamyba ir pardavimas Lietuvoje šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2012-ųjų laikotarpiu, padidėjo beveik 8 proc., iki 35,869 mlrd. litų. Labiausiai pramonės gamybą šiemet kėlė sėkmingas maisto pramonės ir tekstilės prekių eksportas.

Lėmė eksportas į Rytus

Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikas, tvirtina, kad pramonės gamyba (be naftos produktų) per penkis pirmuosius šių metų mėnesius padidėjo 6 proc. ir jau dešimtadaliu viršija prieškrizinį 2008-ųjų lygį. „Tas augimas pirmiausia pasiektas eksporto sąskaita. Per penkis šių metų mėnesius eksportas padidėjo 15 proc. ir jau 44 proc. viršija prieškrizinį lygį. Džiugina tai, kad eksporto augimas antrus metus iš eilės beveik nelėtėja“, - teigia jis.

Lietuvos pramonė eksportuoja kone 62 proc. savo produkcijos - ji sudaro apie 83 proc. viso šalies eksporto. „Iš esmės galime dėti lygybės ženklą tarp Lietuvos eksporto ir pramonės rodiklių“, - priduria LPK analitikas.

A.Izgorodinas pažymi, kad pagrindinis eksporto lokomotyvas išlieka Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) rinka. Lietuvos eksportas į ją šiemet padidėjo 24 proc., tuo metu į Europos Sąjungą (ES) - vis labiau lėtėja. Pernai augimas siekė 7,6 proc., o šiais metais - jau tik 6,3 procento. Tiesa, į Latviją ir Estiją šiemet, palyginti su 2012 metų pradžia, eksportuojama 8 proc. daugiau.

Pasak A.Izgorodino, labiausiai per penkis šių metų mėnesius augo maisto produktų eksportas. Jei lygintume su praėjusiais metais, jis padidėjo 26 procentais. Gerai sekėsi ir tekstilės prekėms: 2012-aisiais lietuviškos tekstilės eksportas augo 5,5 proc., o vien per 5 šių metų mėnesius - 38 procentais. „Daugiausia tekstilės gaminių išvežta į Rusiją. Eksportas į šią šalį per metus padidėjo beveik du kartus. Rusijoje pripažįstamas lietuviškų drabužių prekės ženklas, tačiau įmonės įžvelgia ir problemų. Visų pirma - logistikos infrastruktūros trūkumą ir sudėtingas muitinės procedūras“, - vardija LPK analitikas.

Neblogų rezultatų šiemet pasiekė ir kiti sektoriai: chemijos produktų (be mineralinio kuro) eksportas didėjo 9,5 proc., metalų, mašinų ir įrenginių – 9,2 proc., medienos ir baldų – 8,5 procento.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis gerokai spartesnį negu pernai pramonės augimą sieja ne tik su eksportu, bet iš dalies ir su vadinamuoju žemos palyginamosios bazės efektu. „Pernai gegužės mėnesį penkias savaites nedirbo naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“, kurios gamyba sudaro maždaug penktadalį visos Lietuvos pramonės. Iš dalies dėl to pirmąjį praėjusių metų pusmetį buvo pagaminta mažiau produkcijos negu antrąjį“, - aiškina ekonomistas.

Konkurencingumą mažina energetika

2013 metų pirmąjį pusmetį pasaulyje žaliavų indeksas sumažėjo 10,5 procento. O kai kurių metalų kainos dėl susitraukusios paklausos Kinijos rinkoje krito net 20 procentų. Analitikų nuomone, tai irgi turėjo įtakos Lietuvos pramonės augimui.

„Mūsų valstybei, kuri šių išteklių neišgauna, o tik importuoja, tai labai naudinga, nes pigesnė nafta, metalai ir kitos prekės padeda išlaikyti įmonių konkurencingumą. Dėl to galima arba sumažinti galutinės produkcijos kainą, arba gauti didesnę investicijų grąžą“, - pažymi N.Mačiulis.

A.Izgorodinas taip pat įžvelgia pigesnių žaliavų naudą mūsų pramonei ir įmonių konkurencingumui. Tačiau kartu jis atkreipia dėmesį, kad tą konkurencingumą gerokai mažina energijos išteklių kainos.

Pralenkė Latviją ir Estiją

N.Mačiulio teigimu, Lietuvos pramonė šių metų pradžioje augo sparčiau negu kaimynių Latvijos ir Estijos. Mat Estijos ekonomika pirmąjį ketvirtį iš viso neaugo, ir daugiausia dėl to, kad valstybė labai sumažino investicijų apimtį. O Latvijos pramonė susiduria su didelėmis problemomis, nes jos didžiausia metalo apdirbimo gamykla „Liepajas Metalurgs“ turi rimtų finansinių sunkumų, be to, mažėja produkcijos paklausa. „Šiame kontekste Lietuva išsiskiria tuo, kad auga sparčiau negu Baltijos kaimynės. Kol kas nesusidūrėme su rimtesniais iššūkiais, kuriuos mums mestų euro zonos recesija ar lėtėjanti Rusijos ir Lenkijos ekonomika“, - mano N.Mačius.

Vis dėlto ekonomistas neabejoja, kad antrąjį šių metų pusmetį pramonės augimas tiek dėl aukštesnės palyginamosios bazės, tiek dėl kitų veiksnių sulėtės. Pasak N.Mačiulio, konkurencinį pranašumą Lietuvos pramonei galėtų suteikti tik investicijos į technologijas ir nuolatinės inovacijos gamybos bei paslaugų teikimo sektoriuose. Tačiau pastaraisiais metais įmonės į plėtrą ir naujų gamybinių pajėgumų kūrimą investavo gana nedaug. „Siekiant išlaikyti pramonės augimo tempus ir užimti naujas rinkas, reikėtų pradėti nuo investicijų, o jų kol kas trūksta“, - sako ekonomistas.

Didžiausias neapibrėžtumas - Rusijoje

A.Izgorodino nuomone, Lietuvos pramonės ateities tendencijas daugiausia lems padėtis euro zonoje ir Rusijoje. „Euro zonoje išlieka recesija, tačiau didelio pablogėjimo irgi nematyti. Kita vertus, krizė euro zonoje - ilgiausia istorijoje, trunka jau šešis ketvirčius iš eilės. Bet kol kas ji labai nedidelė. Per šį laiką euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo tik 1,5 procento. Gera žinia ta, kad makroekonominiai rodikliai pradeda stabilizuotis, tad yra tikimybė, jog trečiąjį ketvirtį euro zona ims grįžti prie labai nuosaikaus augimo. Taigi stebuklingų Lietuvos eksporto rezultatų į ES tikėtis neverta“, - prognozuoja LPK analitikas.

Kur kas didesnio neapibrėžtumo, anot jo, esama Rusijoje. Čia BVP augimas per 5 mėnesius padidėjo tik 1,8 proc., arba perpus mažiau negu pernai tuo pačiu metu. „Rusijos valdžia neskuba skatinti ekonomikos, nors rezervų fonde turi 87 mlrd. dolerių, arba 4 proc. BVP. Kadangi infliacija Rusijoje šiuo metu siekia apie 7 proc., valdžia bijo ją dar labiau paskatinti išleisdama į apyvartą papildomų pinigų“, - sudėtingą padėtį vienoje pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų apibūdina A.Izgorodinas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"