TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pramonės optimizmas slopsta

2014 01 04 6:00
Pernai daugiau nei užpernai bankrutavo siuvyklų. LŽ archyvo nuotrauka

Praėjusių metų pirmąjį pusmetį demonstravę akivaizdų optimizmą Lietuvos pramonės įmonių vadovai paskutinį metų ketvirtį turėjo pripažinti, kad nei ES, nei Lietuvoje vartojimo įpročiai negerėja taip sparčiai, kaip norėtųsi, todėl artimiausias perspektyvas vertino atsargiau.

Lietuvos statistikos departamento, paskelbusio ekonominių vertinimų rodiklį 2013 metų gruodį, duomenimis, pramonės įmonių vadovai praėjusių metų pabaigoje geriau vertino lietuviškos produkcijos paklausą, tačiau didesnė jų dalis artimiausiu metu numato gamybos ir eksporto mažėjimą. Gruodį gamybos mažėjimą prognozavo 29 proc. apklaustų pramonės įmonių vadovų, o eksporto mažėjimą – 25 proc. jų. Lapkritį ši dalis sudarė atitinkamai 28 ir 31 procentą. Dauguma (80 proc.) apklaustų įmonių vadovų neketino keisti darbuotojų skaičiaus, o 13 proc. žadėjo mažinti.

Tikėjosi geriau

„Pirmąjį pusmetį gamybos įmonių vadovai tikėjosi, kad euro zonai priklausančios valstybės, į kurias orientuojama didžioji dalis Lietuvos bendrovių produkcijos eksporto, atsigaus sparčiau, tačiau faktai nuvylė“, – pramonininkų nuotaikų pokyčius komentavo banko DNB vyriausioji analitikė Jekaterina Rojaka.

Pasak jos, Lietuvos eksportuojančių įmonių problema yra ta, kad bent kol kas euro zonos valstybių atsigavimas yra mažai siejamas su vartojimo didėjimu. Mat Lietuvos įmonių produkcijos eksporto tendencijos yra susijusios pirmiausia su mūsų produkciją importuojančių valstybių gyventojų vartojimo tendencijomis.

Kita vertus, anot analitikės, Lietuvoje aktuali problema tebėra aukštas nedarbo lygis. „Mūsų darbo rinka nėra lanksti, todėl darbdaviai vengia atsakomybės priimti naujus darbuotojus, nors gauna ganėtinai daug užsakymų. Reikia didinti pajėgumą, bet investuoti į naują gamybos įrangą ir darbo jėgą nesiryžtama. Tai stabdo plėtrą“, – sakė J.Rojaka. Ji neabejoja, kad ir ateityje didelė eksporto dalis bus siejama pirmiausia su ES ir Rusijos rinka, tačiau šių regionų perspektyvos kol kas neaiškios, juolab kad ES gyventojų vartojimas auga per lėtai, o Rusija nešykšti protekcionistinių veiksmų, ir tokia didžiosios kaimynės politika, kaip prognozuojama, veikiausiai bus toliau tęsiama.

Jautriausi – maistas ir mediena

J.Rojaka LŽ pabrėžė, kad dėl Rusijos protekcionistinės politikos labiausiai kenčia Lietuvos maisto pramonės bendrovės, ypač tos, kurios gamina pieno ir mėsos produktus, – Rusija gina savo gamintojus. Kita vertus, anot analitikės, kai kurios Lietuvos įmonės iš Rusijos pagrindines eksporto kryptis pasuko į Vidurinės Azijos valstybes, nes šis ganėtinai egzotiškas NVS regionas, kaip ir Rusija, yra gana pelningas. Ekspertė įsitikinusi, kad Lietuvos maisto pramonei sąstingis dar negresia, nes ji tebedemonstruoja nuosaikų augimą.

Bene sparčiausiai Lietuvoje, pasak J.Rojakos, kol kas auga biotechnologijų, vaistų pramonės įmonės. Į jas pastaruosius keletą metų sudėtų investicijų grąža bus jaučiama dar bent porą artimiausių metų.

Liūdnesnės nuotaikos medienos apdirbimo sektoriuje. J.Rojakos nuomone, tai gali būti iš dalies susiję ir su Vakarų medienos grupės pastatyta didžiule gamykla Baltarusijoje, ir su nemažėjančiu rąstinės medienos eksportu į Kiniją.

UAB „Creditreform Lietuva“ analitikas Romualdas Trumpa irgi atkreipia dėmesį į prasidėjusias medienos apdirbimo pramonės bėdas, kurias jis sieja pirmiausia su gamybos sąnaudų didėjimu. „Gamybos sąnaudos – tai žaliavos ir darbo jėga. Pramoninė mediena pabrango, o darbo užmokestis išaugo padidinus minimalią algą“, – pažymėjo analitikas.

Iš sektorių, patiriančių daugiau bėdų, R.Trumpa mini naftos ir chemijos bei siuvimo pramonę. „Tačiau neturėtume užmiršti, kad naftos ir chemijos pramonės įmonės vienintelės rodė puikų augimą 2011 metais - 60 proc., kai kitas verslas dar tik kėlėsi. Nereikėtų tikėtis, kad jos visą laiką augtų. Tiesiog dabartinis ciklas joms nepalankus“, – komentavo R.Trumpa. Panaši padėtis pastaruoju metu, anot jo, yra kompiuterių gamybos sektoriuje, kuris sparčiai augo 2010 metais. O štai smulkių siuvyklų praėjusiais metais daugiau uždaryta dėl padidintos minimalios mėnesio algos.

Mažiau bankrotų

R.Trumpa atkreipia dėmesį, kad beveik visi sektoriai tebedemonstruoja augimą. Tai rodo ir lėtėjanti bankrotų kreivė. Pavyzdžiui, 2013 metais, palyginti su 2012-aisiais, bankrotų buvo 4,5 proc. daugiau, o 2012 metais, palyginti su 2011-aisiais, – jų daugėjo 13,5 procento. Pernai daugiau nei užpernai bankrutavo tik medienos apdirbimo įmonių bei siuvyklų.

Jis mato ir sąstingiui būdingų elementų: naujų darbuotojų nepriimama, pramonės įmonės, išskyrus popieriaus ir poligrafijos šakose, neskuba investuoti. Tai ilgainiui didina gamybos sąnaudas ir produkcija tampa mažiau konkurencinga. „Krizės pradžioje buvome labai konkurencingi, nes buvo daug investuota anksčiau, o gamybos sąnaudos krito dėl smarkiai sumažėjusio darbo užmokesčio ir pigesnių žaliavų, – sakė analitikas. – Dabar konkuruoti užsienio rinkose bus vis sunkiau.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"