TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pramonės statistiką smukdo naftininkai

2014 04 23 6:00
L.Galdikienė: "Dėl skalūnų revoliucijos užsivėrusi JAV rinka sudavė skaudų smūgį Mažeikių naftos perdirbimo įmonei, net pusę eksportuojamos produkcijos gabenančiai jūra." "Swedbank" nuotrauka

Bendrus Lietuvos pramonės rodiklius pastaruoju metu smukdo problemų turinti Mažeikių naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, tačiau ir jos verslo partneriai, ir analitikai nemano, kad šiai bendrovei nuosprendis jau pasirašytas.

Kovą Lietuvos pramonė pagamino produkcijos už 5,3 mlrd. litų, ji, palyginti su pernykščiu kovu, sumažėjo 3,6 proc., tačiau atmetus bendrovės „Orlen Lietuva“ įtaką pramonės produkcijos apimtis buvo 5,7 proc. didesnė. Mat didžiausios veikiančios Lietuvos įmonės gaminamų naftos produktų pardavimas praėjusį mėnesį buvo 51,6 proc. mažesnis nei prieš metus.

Ieško ir atranda

„Pasaulyje išaugus degalų pasiūlai iš Azijos ir Artimųjų Rytų ir dėl to gerokai sumažėjus pelno maržoms, Lietuvos perdirbimo įmonė nebegali konkuruoti su mažesnes kainas siūlančiais degalų gamintojais“, – komplikuotą Mažeikių bendrovės padėtį aiškina „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė. Be to, anot jos, Europoje sparčiai mažėja naftos produktų paklausa. Dėl skalūnų revoliucijos užsivėrusi JAV rinka, kuriai 2013 metais teko apie 9 proc. lietuviškų degalų eksporto, irgi sudavė skaudų smūgį Mažeikių įmonei, net pusę eksportuojamos produkcijos gabenančiai jūra.

Ukrainai, L.Galdikienės žiniomis, tenka daugiau nei 11 proc. lietuviškų mineralinių produktų eksporto, tad ekonominis ir politinis nestabilumas šioje valstybėje irgi neleidžia įmonei atsikvėpti. „Geležinkelio tarifų sumažinimas vargu ar labai padidins šios įmonės konkurencingumą, o planuojamas naftotiekio ir produktotiekio tiesimas užtruks ilgai. Tad kol šie projektai bus baigti, situacija įmonėje gali dar labiau pablogėti“, – svarstė analitikė.

LŽ šaltiniai „Orlen Lietuva“ perspektyvas vertina optimistiškiau. Statybos ir montavimo darbų UAB „Arimetras“ generalinis direktorius Nikolajus Bliščenko LŽ teigė, kad panašių problemų Mažeikių naftos perdirbimo bendrovei, pagrindinei „Arimetro“ partnerei, buvo kilę ir 1998 metais. Tąsyk teko ieškotis partnerių Suomijoje. Tačiau dabar apie sutarčių su „Orlen Lietuva“ nutraukimą ar sustabdymą nekalbama.

Mažeikių naftos bendrovė, LŽ duomenimis, praėjusiais metais buvo pasirašiusi apie 5 tūkst. ilgalaikių ir trumpalaikių partnerystės sutarčių su Lietuvos verslo subjektais. Tai absoliučiai dominuojantis darbdavys Telšių apskrityje.

Į besikeičiančias aplinkybes naftos produktų rinkoje Mažeikių naftos bendrovė, LŽ duomenimis, pradėjo reaguoti gerokai anksčiau, negu pradėta viešai kalbėti apie komplikuotą jos padėtį. Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje bendrovė radikaliai sumažino naftos produktų eksportą laivais į JAV bei kitas nepelningas rinkas ir vis dairosi artimesnėse šalyse. Pavyzdžiui, jau išgabentas vienas tanklaivis „Orlen Lietuva“ produkcijos į Suomiją, kur karaliauja „Neste“ koncernas. LŽ žiniomis, pastaruoju metu Mažeikių bendrovė nemažai vilčių sieja ir su Vokietijos rafinuotų naftos produktų rinka.

Perspektyvos neliūdina

Bendros Lietuvos pramonės tendencijos, anot L.Galdikienės, nuteikia ganėtinai optimistiškai, nors per metus šiek mažėjo trąšų eksportas ir dėl aukštos praėjusių metų palyginamosios bazės smuko javų eksportas – per pirmuosius du šių metų mėnesius bendras lietuviškos kilmės prekių eksportas buvo net 19,4 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. „Tačiau atrodo, kad vėl į viršų besistiebiančios pasaulinės trąšų kainos leis Lietuvos trąšų gamintojams kiek atsipūsti. Ateityje jų konkurencingumas daugiausia priklausys nuo gamtinių dujų kainų, o jos Lietuvoje mažės ilguoju laikotarpiu“, – svarstė „Swedbank“ analitikė.

Ji pažymėjo, kad atmetus minėtas šakas, dauguma Lietuvos pramonės įmonių ir toliau sėkmingai didino savo eksporto apimtį. „Galima teigti, kad joms neiškilo rimtesnių konkurencingumo problemų, – komentavo analitikė ir pridūrė: – Mažai tikėtina, kad dėl problemų Rusijos ekonomikoje Lietuvos gamintojų eksporto dalis, tenkanti šiai rinkai, labai sumažės – net ir pingant rubliui, įmonės turi galimybių mažinti pelno maržas, kurios šioje rinkoje yra gana didelės. Be to, potencialo lietuviškos kilmės eksportui augti yra atsigaunančioje Europos Sąjungos rinkoje.“

Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos ir finansų analitikas Aleksandras Izgorodinas LŽ tvirtino, kad šalies pramonės įmonių vadovų lūkesčiai išlieka optimistiški. Gamybos apimtis šiemet, anot jo, išaugo 11 proc. ir jau 18 proc. viršijo prieškrizinį lygį. „Vertinant ūkio šakas būtų sunku išskirti, kurios atrodo negatyvios ir kurios – labai pašokusios“, – sakė analitikas. Pasak jo, susikomplikavus santykiams su tradiciniais prekybos partneriais Rytuose, Lietuvos pramonininkų žvilgsniai susitelkė į Pietryčių Azijos valstybes.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"