TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pramonininkai nepamirš valdžios pažadų

2009 10 17 0:00
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu naujai kadencijai išrinktas B.Lubys valdžiai žadėjo priminti jos pažadus.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Vakar Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu naujai kadencijai išrinktas verslininkas Bronislovas Lubys žadėjo valdžiai priminti jos pažadus. Premjeras Andrius Kubilius ragino verslą veržtis ir prasiveržti.

Vakar vykusiame Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) VII suvažiavime jos prezidentu ketverių metų kadencijai perrinktas dabartinis vadovas B.Lubys. Jis vadovauja LPK nuo 1993 metų.

Pastarųjų metų ekonominė ir socialinė padėtis, verslo sąlygos šalyje - labiausiai pramonininkus ir verslininkus jaudinančios temos. Kokias šalies ūkio problemas ir ekonomikos ateitį mato atsakingi valstybės asmenys - dar labiau dėmesį kaustantys klausimai. Verslininkai, per Pramonininkų konfederacijos suvažiavimą išklausę optimistinius premjero A.Kubiliaus ir finansų ministrės Ingridos Šimonytės pranešimus, dar kartą įsitikino, kad jie ir valdžia tebemąsto skirtingai.

Ragino prasiveržti

"Pramonininkų konfederacija - aktyvus socialinis veikėjas, svarbus valdžios ir visuomenės partneris, ieškantis sprendimų ir nevengiantis atsakomybės už šalies ateitį. Mes klausomės ir suprantame, kas rūpi pramonininkams, jie supranta mus, prisiėmusius atsakomybę už dabartinius veiksmus. Vertinu pramonininkų dalyvavimą rengiant Nacionalinį susitarimą. Esu įsitikinęs, kad jis reikalingas visai Lietuvai", - kalbėjo premjeras. Pasak jo, šalies verslui ir pramonei sunkmečiu tenka įgyvendinti itin svarbią užduotį - likti stabiliems, o pagrindiniai Nacionalinio susitarimo uždaviniai padės verslui atsilaikyti ir išsaugoti darbo vietas, garantuos finansinį stabilumą, išsaugos socialinę rimtį.

"Esu tikras, kad Nacionalinis susitarimas yra tik įžanga. Dabar kai kurios verslui aktualios temos paliestos glaustai, neišplėstos, o tai pagrindas plėtoti tolesnį verslo padėties gerinimą. Esu tikras, kad mes kartu formuluosime ekonominę politiką ne tik vieniems metams, bet ir dešimtmečiui į priekį. Suvaldę per šį laikotarpį pačius skaudžiausius krizės reiškinius, turime rasti savyje jėgų pažvelgti į tolesnę perspektyvą. Laiko iššūkiai skatina ieškoti nestandartinių sprendimų", - dėstė A.Kubilius. Pasak jo, šalies finansų deficitą sumažinus 8 proc. kol kas esame gyvi, o tuo metu "kurioje nors kitoje valstybėje dar nežinia, kiek streikų ir išdaužytų langų būtume matę".

"Turime veržtis ir prasiveržti, tokia yra Nacionalinio susitarimo vizija. Stabilumas - dabarties siekis, prasiveržimas - ateities vizija. Būkite ir toliau Lietuvos ekonomikos druska", - linkėjo pramonininkams premjeras.

Atsigavimo nežada

Finansų ministrė I.Šimonytė kalbėdama apie ateities ekonomikos gaires pažymėjo, kad kitąmet šalies ūkio atsigavimo dar neverta tikėtis. "2011-ieji yra tie metai, kada matysime ekonomikos pagyvėjimą, kai bus galima tikėtis 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo. Ūkio restruktūrizavimas toliau didins darbo jėgos pasiūlą, tačiau darbo užmokestis mažės dar 9 procentais", - prognozavo ministrė.

Jos įsitikinimu, norint išbristi iš didelio ekonominio sunkmečio, Lietuvai reikalingos išorinės ir vidinės prielaidos. "Išorinės prielaidos - tai pirmiausia mūsų eksporto partnerių ekonominė situacija. Eksporto partnerių atsigavimas yra esminė sąlyga, bet būtinos ir vidinės prielaidos. Valdžia, žinoma, turi laikytis fiskalinės drausmės ir įgyvendinti tas ekonomikos skatinimo priemones, kurias yra užsibrėžusi. Verslas turi imtis racionalios kainodaros, kurią ne visada pastebėdavome anksčiau. Manau, tai ir buvo viena priežasčių, kodėl verslas dabar turi problemų", - kalbėjo I.Šimonytė.

Ministrė informavo pramonininkus, kad kitų metų biudžetas yra dar mažesnis negu šiemet, kad dėl mažėjančių surenkamų mokesčių atitinkamai mažinamos ir išlaidos, tačiau yra eilučių, kurios didėja.

"Liūdna žinia, jog didėja skolų administravimo išlaidos, sveikatos apsaugai užtikrinti būtinos išlaidos, ES lėšų panaudojimo bendrasis finansavimas. Kaip žinoma, didžioji dalis biudžeto lėšų - ES pinigai, todėl šaliai labai svarbu prisidėti. Ne viską galime dengti biudžeto lėšomis, tad pagal susitarimą su bankais dėl finansavimo garantavimo paskolas bus galima perskolinti įmonėms. Taigi vienintelė verslo skatinimo finansinė priemonė - ES lėšos, nes tradicinis fiskalinis stimulas negali būti taikomas", - pažymėjo ministrė. Pasak jos, pagrindiniais darbais tampa operatyvus ES lėšų perskirstymas tarp sektorių, išskiriant prioritetus, kuriems reikia labiau, o kiti dar gali palaukti.

Stabdys - korupcija

Penktai kadencijai išrinkto LPK prezidento B.Lubio kalboje optimizmo buvo mažai. "Mes dažniau vaikštome žeme nei koks ministras ar ministrė, kurių nusileidimas į apačią būna trumpalaikis - tai jaučiame kasdien jų klausydamiesi ir juos matydami. Lietuvos ekonomikos kritimas iki labai pesimistinės ribos, kai daugelis ekonomikos komponentų vis dar smunka, kelia didelį susirūpinimą. 2010 metų valstybės pajamų lygis, be ES paramos, smuks iki 2006-ųjų lygio, su ES lėšomis - iki 2007 metų, tuo metu išlaidos sieks rekordinį Lietuvos istorijoje 2008 metų lygį", - priekaištavo jis.

B.Lubys pabrėžė, kad energetikos klausimai sustojo strateginėse linijose. "Buvo sukurta bendra verslo kompanija su Vyriausybe - suskystintų dujų terminalo įmonė. Dujų terminalo statybos klausimas buvo įtrauktas į konservatorių rinkimų kampaniją. Deja, problema tebėra pačioje vietoje. Patikėkite, artėja jūsų Vyriausybės veiklos metinės ir mes šį klausimą jums priminsime. Mes skaitome, prisimename, ką pažadėjote tautai", - žiūrėdamas premjerui į akis dėstė pramonininkų vadovas.

B.Lubys čia pat priminė vieną skaudžiausių gyventojams ir verslui klausimų, kuriam išspręsti nei šalies valdžia, nei diplomatinis korpusas nežengė nė žingsnio: šiuo metu JAV už tūkstantį kubinių metrų gamtinių dujų moka 65 dolerius, Europa vasarą dujas pirko už 114 JAV dolerių, o Lietuvai toks pat kiekis dabar kainuoja 218 JAV dolerių. Negana to, metų pabaigoje dujų kaina gali pakilti net iki 280 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų.

"Deja, mūsų valstybė vis dar neturi alternatyvos, kai tuo metu kitos aplinkinės šalys rūpinasi savo energetine nepriklausomybe", - susirūpinęs kalbėjo B.Lubys. Jo teigimu, dujų terminalo statyba turi būti strateginis klausimas. "Mes Lietuvoje manome, kad to daryti nereikia, o latviai jau juda į priekį. Ir daug geresnėmis sąlygomis. Suskystintų dujų terminalas yra būtinas, ir Europa tai supranta, o mes - ne", - sakė B.Lubys.

Jis taip pat pabrėžė, jog šalyje netrūksta korupcijos atvejų, kurie stabdo daugelio svarbių ir strateginių klausimų sprendimus. B.Lubys žadėjo premjerui, kad LPK pasirašys Nacionalinį susitarimą, bet su tam tikromis išlygomis. "Kadangi Vyriausybė atsižvelgė į daugybę mūsų pastabų, tikime, jog net ir įsisenėję klausimai bus peržiūrėti. Mes negalime jam nepritarti, kai Finansų ministerija žada po 2011 metų grįžti prie 18 proc. PVM tarifo", - kalbėjo jis. B.Lubys labai pozityviai vertino pažadą iki 15 proc. sumažinti pelno mokestį. Tačiau priminė, kad šiemet pelno mokesčio surinkimas smunka: pernai, anot statistikos, buvo surinkta 2,8 mlrd. litų, šiemet - gerokai mažiau.

"Per nepriklausomybės laikotarpį šio mokesčio tarifas didintas ir mažintas du kartus. Vos tik jis būdavo sumažinamas, iš karto pagerėdavo biudžeto surinkimas. Todėl toks sprendimas rodo realų požiūrį į mokestinę bazę", - mano LPK prezidentas. B.Lubys teigiamai įvertino premjero siūlymą pasirašyti Nacionalinį susitarimą ir iki 2020 metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"