TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Pramonininkai priminė Vyriausybei neįvykdytus pažadus

2011 07 04 0:00
Į pramonininkų metinę konferenciją atvykusiems politikams teko išklausyti nemažai kritikos.
Alinos Ožič nuotrauka

Lietuvos pramonininkų konfederacijos metinėje konferencijoje - valdžios kritika bei raginimai rengtis naujai ekonomikos krizės bangai.

Naują krizę sukels valstybių skolos

Užutrakio dvaro rūmų komplekse (Trakų r.) liepos 1 dieną vykusioje Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) metinėje konferencijoje iš Sankt Peterburgo vykusio tarptautinio ekonomikos forumo neseniai grįžęs LPK prezidentas Bronislovas Lubys pasakojo, kad Europos Sąjungos ir Azijos šalių lyderiai garsiai kalba apie neišvengiamai besiartinančią antrąją krizės bangą.

Pasak B.Lubio apie tai Sankt Peterburge nedviprasmiškai perspėjo Ispanijos ministras pirmininkas, Suomijos prezidentė, Kinijos prezidentas. "Krizės data įvardijama labai skirtingai: ne anksčiau kaip 2012-ieji ir ne vėliau kaip 2016 metai. Beveik visi apie tai kalbėjo ir pabrėžė, kad pirmosios krizės priežastys nebuvo žinomos ir iki šiol dar nėra iki galo identifikuotos, o būsimąją krizę lemiantys veiksniai - aiškūs: tai valstybių skolos", - sakė LKP prezidentas.

B.Lubiui pranešus, kad Sankt Peterburgo forume vienas valstybės lyderis pasiūlė įvesti bendrą pasaulio valiutą ir sudaryti vieną pasaulio vyriausybę ir kad tai esąs patikimiausias būdas ateityje išvengti "karo, bado ir maro", Užutrakio konferencijų salėje kilo didžiulis šurmulys. "Peterburge pagyvėjimas buvo dar didesnis", - linksmai reagavo pranešėjas.

Didžiausia rykštė - nedarbas

Apžvelgdamas šalies ūkio padėtį B.Lubys atkreipė dėmesį, kad didžiausia Lietuvos rykštė išlieka didžiulis nedarbas. Be to, moterys Lietuvoje lengviau susiranda darbą nei vyrai, jų nedarbo lygis gerokai didesnis nei moterų. Šiandien kas antras bedarbis Lietuvoje neturi darbo daugiau kaip vienus metus. Per krizę šis rodiklis pašoko 2,5 karto. Tokios padėties pasekmės yra itin skaudžios. "Toks žmogus pradeda priprasti gyventi iš centų, kuriuos gali skirti valstybė. Be to, ilgalaikiai bedarbiai praranda kvalifikacinius sugebėjimus, smunka jų kompetencijos lygis. Paskui jiems priprasti anksti keltis ir vėlai grįžti namo - labai sunku", - kalbėjo pranešėjas.

B.Lubio nuomone, ilgalaikiai bedarbiai praranda ir realybės jausmą - jiems sunku susitaikyti, kad gauna mažesnį, nei norėtų, atlyginimą.

LPK prezidentas pabrėžė, kad Lietuvoje sparčiausiai brangsta būtiniausios prekės, kurioms išleidžiama itin didelė gyventojų lėšų dalis. Maisto prekių kainos per metus šoktelėjo dešimtadaliu; būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras pabrango 6,3 proc.; transporto kainos per metus pašoko 9 procentais. Kartu sudėjus, šioms trims prekių kategorijoms standartinis Lietuvos pirkėjas skiria 51 proc. disponuojamų pajamų. Tokia situacija, pasak LKP prezidento, kelia nemažai nerimo - egzistuoja reali rizika, kad tolesnis spartus kainų augimas gali gerokai sulėtinti vidaus paklausos atsigavimo tempą.

Ragino kelti atlyginimus

Nesant ryškesnių darbo užmokesčio didėjimo požymių, sparčiai augantis kainų lygis (ir ypač smarkiai brangstančios būtiniausios prekės) gali paskatinti vartotojus vis didesnę dalį savo neaugančių pajamų skirti tik būtiniausių prekių vartojimui, atidedant kitus pirkinius vėlesniam laikui.

B.Lubys atkreipė dėmesį, kad nors pirmąjį šių metų ketvirtį darbo užmokestis didėjo tiek privačiame, tiek viešame sektoriuje, o bendras atlyginimų padidėjimas siekė 2 proc., teigiamas darbo užmokesčio tendencijas numuša sparčiai kylančios kainos, kurios auga greičiau nei darbo užmokestis. Tai reiškia, kad realusis darbo užmokestis tebemažėja, o kartu mažėja ir vartotojų perkamoji galia.

"Negaliu šiuo klausimu sutikti su kai kuriais savo kolegomis, bet, mano nuomone, šiandien mes dar nenorime mokėti tiek, kiek galėtume (nesakau, kad tiek, kiek Vokietijoje). Mes turime šiuos klausimus peržiūrėti, savo balansuose numatyti galimybę kelti algas, - kolegas ragino dalį pelno skirti darbo užmokesčiui didinti B.Lubys. - Turime suprasti, kad, nekeldami atlyginimų, net jei pasikviesime kinų ir kitų imigrantų, nepasieksime to užimtumo lygio, kuris buvo iki krizės."

Vyriausybė žadėjo, A.Sekmokas netesėjo

LPK prezidentas teigė, kad valdžia nevykdo prisiimtų įsipareigojimų. Pavyzdžiui, Vyriausybė savo programoje numatė visokeriopai skatinti ekonomiškesnį pirminių energijos šaltinių vartojimą. Nacionaliniame susitarime prisižadėjo sudaryti palankias sąlygas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrai, skatinti elektros energijos gamybą efektyvios kogeneracijos būdu bei persvarstyti prisijungimo prie elektros tinklų mokesčius. "Neįgyvendinta", - konstatavo B.Lubys.

Vyriausybė neįvykdė ir Nacionaliniame susitarime įtvirtino pažado skatinti bendroves ir fizinius asmenis statyti kogeneracines elektrines, suteikiant finansinę paramą ir užtikrinant atliekinės energijos priėmimą į tinklus. Žadėta neapmokestinti papildomais mokesčiais savoms reikmėms pagamintos ir suvartotos elektros energijos ir nereglamentuoti viešaisiais įsipareigojimais savo reikmėms vartojamos elektros energijos. "Ne tik neįgyvendinta, bet padaryta priešingai", - kritikos negailėjo B.Lubys.

Pasak jo, vietoj minėtų pažadų atsirado energetikos ministro Arvydo Sekmoko įsakymas įpareigoti mokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) energijos vartotojams ir juridiniams asmenims, gaminantiems elektros energiją ir vartojantiems ją savo teritorijoje savo įmonės ūkiniams poreikiams.

"Mes matome ne tiek materialinę, kiek visuomeninę žalą, kai ministras pirmininkas pasirašo Nacionalinį susitarimą, o kas nors kitas jį keičia. Tokiu atveju atsirasti naujam Nacionaliniam susitarimui nebeįmanoma", - pareiškė B.Lubys.

LPK prezidentas pažėrė kritikos ir dėl to, kaip skirstomi VIAP surinkti mokesčiai. "Mes patrankomis šaudome į "Gazpromą", o duodame dotaciją Kauno termofikacinei elektrinei (TE)", - kalbėjo B.Lubys.

Kaip žinoma, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu šiai elektrinei nustatyta lengvatinė pagamintos elektros energijos supirkimo kaina. Nors ir Kauno TE, ir dauguma energetikos ministro į privilegijuotąjį sąrašą įtrauktų įmonių gavo valstybės pagalbą iš struktūrinių finansavimo šaltinių. "Šito suprasti neįmanoma, nes pagal galiojančius teisės aktus efektyvios kogeneracijos principus atitinka tik viena Panevėžio elektrinė. Be to, taikyti lengvatas vieniems, o tuo pat metu apsunkinti kitus - draudžiama", - stebėjosi LKP prezidentas.

Politikai mąsto apie rinkimus

Pramonininkų pasveikinti atvykęs gausus politikų būrys, ne vieno jų pačių prisipažinimu, rodo, kad ne už kalnų nauji Seimo rinkimai. Renginyje dalyvavo ūkio ministras Rimantas Žilys, socialinių reikalų ir darbo ministras Donatas Jankauskas, Seimo komitetų pirmininkai bei valdančiajai koalicijai ir opozicijai priklausančių frakcijų seniūnai.

Partijų vadovai iš tribūnos ragino šalies pramonės lyderius "protingai galvoti" apie naują valdžią, kuri ateis po metų ir 5 mėnesių. Net kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai nuolankiai atsiprašinėjo už naktinės mokesčių reformos pasekmes bei žadėjo ateityje labiau paisyti verslo interesų.

Į LPK prezidento B.Lubio pastabą, kad pramonininkai nedrįsta prašytis vizito pas naująjį ūkio ministrą Rimantą Žilių, nes "saugo jį nuo galimų įtarimų", karštai reagavo Seimo pirmininko pavaduotojas Algis Čaplikas. "Viešai prašausi kitą savaitę į priėmimą pas Pramonininkų konfederacijos prezidentą ir šito nebijau", - pareiškė Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pavaduotojas.

Net didžiausios Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma, kuriam LKP konferencijoje teko išklausyti nemažai kritikos dėl valdančiosios koalicijos sprendimų, žadėjo, kad atostogų LKP konferencijos išvakarėse išsiskirstęs Seimas rudenį grįš prie skaudžių pramonininkams klausimų ir net taisys kai kurias klaidas. "Tenka priimti kritiką dėl skubotai ir neobjektyviai išspręsto VIAP'o, ypač apsunkinančio tuos, kurie turi savo elektros energetikos pajėgumus. Tikiuosi, kad rudenį mes energingai įstatymų lygiu tą klausimą išspręsime, kad ministrui nebeliktų erdvės daryti tokius sprendimus. Taip pat reikia peržiūrėti sąrašą termofikacinių elektrinių, kurios gauna garantuotą gerą elektros kainą", - žadėjo J.Razma.

Eksporto ir verslo lyderiai

45 verslo asociacijas vienijančios LPK vadovai Užutrakyje ne tik aptarė svarbiausias krašto ūkio aktualijas, bet ir apdovanojo praėjusiais metais geriausių rezultatų pasiekusius įmonių vadovus. Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis specialius prizus įteikė 17 geriausiems Lietuvos 2010 metų eksportuotojams mažų, vidutinių ir didelių įmonių grupėse.

Kaip teigė nominacijos komisijos pirmininkas Saulius Džiugelis, Lietuvos eksportuotojai pernai parodė didesnį veržlumą, nei buvo prognozuota. Palyginti su "juodaisiais" 2009 metais, šalies eksportas šoktelėjo 32,7 procento. "Eksporto apimtys pasiekė ir sėkmingai viršijo ikikrizinį lygį, nes mūsų įmonės greičiau sugebėjo prisitaikyti prie rinkos sąlygų ir lanksčiau įgyvendinti užsakymus užsienyje atsigaunant vartojimui", - sakė S.Džiugelis.

Eksporto atsigavimui įtakos turėjo ir sėkmingos naujų eksporto partnerių bei naujų eksporto rinkų paieškos. Eksporto atsigavimas buvo varomasis laipsniško Lietuvos ūkio atsitiesimo veiksnys - nuo 2009 metų antrojo pusmečio didėjantys eksporto mastai teigiamai veikė įmonių investicijų bei namų ūkių vartojimo rodiklius. Pernai eksportas Lietuvos BVP dalyje padidėjo 1,3 procento.

Lietuvos metų eksportuotojo prizais didelių įmonių grupėje apdovanoti šalies eksporto lyderiai AB "Lietuvos geležinkeliai", AB "Kauno grūdai", UAB "Staticus", AB "Achema", UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija "Bega", UAB "Vičiūnai ir partneriai", AB "Lifosa", UAB "Plungės kooperatinė prekyba", AB "ORLEN Lietuva", UAB "Norvelita". Vidutinių įmonių grupėje: A.R.Baumilų TŪB "Klasikinė tekstilė", UAB "Aconitum", UAB "Pack Klaipėda", UAB "Helisota", UAB "Panevėžio Aurida". Mažų įmonių grupėje: UAB "Odos gaminiai ir Ko", UAB "Dastra".

Į nominaciją pretendavo Lietuvos įmonės, gaminančios lietuviškos kilmės produkciją bei ją eksportuojančios ar teikiančios eksporto paslaugas. Pareiškėjai vertinti pagal darbuotojų skaičių, visos produkcijos ir paslaugų apimties bei eksporto padidėjimą. Rodikliai lyginti su praėjusiais finansiniais metais. Taip pat įvertinti papildomi kriterijai - darbo našumas, investicijos, tarptautinių vadybos ir kokybės standartų diegimas ir taikymas.

Vytauto Andriaus Graičiūno nominacija apdovanoti verslo bendruomenės pripažinimą pelnę verslo lyderiai Neringos miesto meras Antanas Vinkus - už aktyvų Lietuvos ir užsienio verslo partnerystės skatinimą ir UAB "Aconitum" generalinis direktorius Vincas Vilius - už lietuviškų vaistinių preparatų kūrimą, tyrimą ir gamybą Lietuvoje.

Profesijos riterio ženklais pagerbti koncerno SBA valdybos pirmininkas ir prezidentas Arūnas Martinkevičius ir asociacijos INFOBALT viceprezidentas Vytautas Vitkauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"