TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prancūzo pasitikėjimas - prie taurės vyno

2012 10 11 5:17
Lietuvos ambasados Prancūzijoje nuotrauka/Ambasadorė J.Balčiūnienė: "Ir šiandien tarp Prancūzijos lietuvių yra daug mokslo, meno, kultūros žmonių."

Kultūros ir ekonomikos laimėjimų turtingoje Prancūzijoje lietuviams įsitvirtinti labiausiai trukdo kalbos barjeras ir šiaurietiškas mentalitetas.

"Prancūziją priskirčiau pietietiškam mentalitetui. Čia verslo ryšiams įtvirtinti vien intereso nepakanka, labai svarbu ir  pasitikėjimas, asmeninis ryšys, kitaip tariant, su žmogumi reikia ne kartą pavakarieniauti ir ne vieną taurę vyno išgerti", - pažymi Lietuvos ambasadorė Prancūzijoje Jolanta Balčiūnienė.

Tarpukariu Prancūzija labiausiai viliojo Lietuvos kultūros elitą. Šiandien, anot ambasadorės, didžiausioje pagal plotą ir antroje pagal gyventojų skaičių Europos Sąjungos (ES) šalyje taip pat sutiktume daug mokslo, meno, kultūros žmonių. Tačiau, kaip teigia J.Balčiūnienė, itin išlepintos pasiūlos Prancūzijoje įsitvirtina ir lietuviška verslo produkcija, ir vienas kitas verslininkas. Tautiečiai dirba farmacijos, informatikos kompanijose, tarp lietuvių yra ir advokatų, smulkiųjų verslininkų.

Lietuvių bendruomenę ilgesniam ar trumpesniam laikui papildo studentai, dažniausiai pasirenkantys meno, teisės, ekonomikos studijas. Vis dėlto ambasadorė J.Balčiūnienė pripažįsta, kad dar nepakankamai išnaudojame šios didelių galimybių šalies pranašumus.

Kalbos barjeras

- Lietuvių emigrantų keliai, regis, aplenkia Prancūziją. Kodėl, Jūsų nuomone, Prancūzija neatrodo patraukli lietuviams?

- Pagrindinė kliūtis, be abejo, yra kalbos barjeras. Prancūzija - traukos šalis visų pirma prancūzakalbiams imigrantams. Gerai nemokantiems kalbos susirasti ilgalaikį darbą ir įsitvirtinti Prancūzijoje labai sunku. Išimtį sudarytų nebent tarptautinės kompanijos, ypač finansų srities, esančios Paryžiuje arba kituose didžiuosiuose miestuose.

Kita priežastis būtų ta, kad Prancūzija savo darbo rinką atvėrė gerokai vėliau negu kai kurios kitos ES šalys. Be to, darbo rinkos santykiai čia labai griežtai reglamentuojami, o prancūzai paiso įstatymų ir itin retai rizikuoja jiems nusižengti. Įdarbinti užsienietį laikantis visų nustatytų teisinių reglamentų gana sunku ir brangu, todėl išvykstančiųjų iš Lietuvos srautai didesni į tas valstybes, kuriose įsidarbinimo sąlygos yra paprastesnės.

Po finansų krizės prancūzams ir patiems susirasti darbą ne taip paprasta - dabar šalyje priskaičiuojama 3 mln. bedarbių. Tiek daug jų Prancūzija neturėjo per pastaruosius trylika metų.

Margaspalvė bendruomenė

- Kiek šiuo metu lietuvių gyvena Paryžiuje, Prancūzijoje? Ar jų gretos pastaraisiais metais gausėja, ar retėja?

- Oficialios statistikos apie lietuvius Prancūzijoje neturime. Tačiau, Prancūzijos lietuvių bendruomenės vertinimais, jų skaičius vis didėja ir dabar galėtų siekti 5 tūkstančius. Prancūzijos lietuvių bendruomenė turi apie 500 narių, iš jų maždaug 100 - aktyvių. Į ambasados konsulinę registraciją įtraukta apie 360 Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Prancūzijoje.

- Tarpukariu Paryžius labiau viliojo lietuvių kultūros elitą. O kaip apibūdintumėte dabartinę tautiečių bendruomenę?

- Ir šiandien tarp Prancūzijos lietuvių yra daug mokslo, meno, kultūros žmonių. Turime tautiečių, dirbančių farmacijos, informatikos kompanijose, advokatų, taip pat kuriančių savo smulkųjį verslą. Lietuvių bendruomenę ilgesniam ar trumpesniam laikui papildo studentai, savarankiškai atvykstantys visai studijų programai arba pagal mainų programas vienam ar keliems semestrams. Jie dažniausiai renkasi meno, teisės, ekonomikos studijas.

Paryžiuje iki šiol gyvena ir kuria mūsų vyresniosios kartos korifėjai - tai grafikas Žibuntas Mikšys, tapytojas ir grafikas Pranas Gailius. Taip pat rašytojas Valdas Papievis, aktorė ir vertėja Diana Sakalauskaitė, menininkai Paulius ir Svajonė Stanikai, apie Paryžių puikias knygas vaikams rašanti Ina Valintelytė.

- Ar lietuviai Prancūzijoje jaučia poreikį burtis, kartu spręsti bendrus reikalus?

- Prancūzijoje nuo seno veikia stipri, nors ir negausi, lietuvių bendruomenė, o jau keturiolikti metai - ir sekmadieninė lituanistinė mokyklėlė "Genys". Daugelį metų bendruomenės siela buvo a.a. kunigas Jonas Petrošius, iki šiol yra aktyvūs Petras ir Žiba Klimai, Ričardas Bačkis, Perkūnas Liutkus, nepavargstantis bendruomenės pirmininkas Linas Machnavičius.

Tačiau gyvenant prancūziškoje aplinkoje, ypač mišriose šeimose, nelengva išlaikyti gimtąją lietuvių kalbą. Žinoma, visada atsiranda ir norinčiųjų greičiau "suprancūzėti". Vis dėlto tiek vyresnės, tiek jaunesnės kartos lietuviai, gyvenantys Prancūzijoje, ypač Paryžiuje, nuolat buriasi, organizuoja įvairius renginius ir juose dalyvauja. Vien šiemet į lituanistinę mokyklėlę susirinko apie 40 moksleivių. Džiugu, kai vos prieš pusmetį į Prancūziją atvykę studentai patys ieško lietuvių bendruomenės šioje šalyje ir stengiasi įsitraukti į jos veiklą.

Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjunga savarankiškai gyvuoja ir aktyviai veikia jau dveji metai (iki tol priklausė Prancūzijos lietuvių bendruomenei). Šiuo metu visoje šalyje ji vienija apie 150 lietuvių. Sąjungai vadovauja talentinga muzikantė Viktorija Gečytė. Pietų Prancūzijoje yra įkurtas atskiras Žydrojo Kranto skyrius. Jo veikloje dalyvauja Nicos, Monako, Kanų jaunimas.

- Kiek Lietuvos piliečių, gyvenančių Paryžiuje ir kitose vietose, galėtų ateiti balsuoti per Seimo rinkimus?

- Spalio 2-ąją, kai prasidėjo Seimo rinkimų balsavimas diplomatinėse atstovybėse, rinkėjų sąraše turėjome 264 Lietuvos Respublikos piliečius, pareiškusius norą balsuoti ambasadoje Paryžiuje. Iki spalio 14 dienos šis sąrašas, manau, bus dar papildytas. Toliau nuo ambasados gyvenantys piliečiai savo valią rinkimuose galės išreikšti paštu.

Verslo kultūros skirtumai

- Pernai pagal užsienio prekybos apyvartą Prancūzija buvo 9-a, pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį užėmė 14-ąją, pagal Lietuvos tiesioginių investicijų dydį užsienyje - 17 vietą. Kas, Jūsų nuomone, Lietuvos verslui trukdo sėkmingiau bendradarbiauti su antra pagal dydį euro zonos ekonomika?

- Natūralu, kad Lietuvos didžiausi prekybiniai srautai driekiasi gretimų valstybių link. Tokia tendenciją pastebima visų šalių užsienio prekybos srityje. Dėl istorinių sąsajų, mentaliteto panašumo, geografinio faktoriaus kaimynių prekybiniai ryšiai visuomet yra intensyviausi. Tačiau tai nereiškia, kad neturime skverbtis ir į geografiškai tolimesnes rinkas.

Prancūzija yra didelė ir daug galimybių teikianti rinka. Mūsų dvišalį prekybinį bendradarbiavimą vertinčiau gana pozityviai. Prancūzija patenka į pagrindinių eksporto partnerių dešimtuką, be to, prekybinių srautų tendencijos taip pat labai pozityvios - 2011-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, mūsų eksporto augimo tempas siekė 60 procentų. Tai tikrai džiuginantis skaičius. Vis dėlto tenka pripažinti, kad nevisiškai išnaudojame šios rinkos pranašumus.

Kaip pagrindinį barjerą įvardyčiau verslo kultūrų skirtumus: Lietuvai būdingas šiaurietiškas mentalitetas, kai esant interesui verslo sandorį galima sudaryti jau per pirmą susitikimą, tuo metu Prancūziją priskirčiau pietietiškam mentalitetui - čia verslo ryšiams įtvirtinti vien intereso nepakanka, labai svarbu ir pasitikėjimas, asmeninis ryšys, kitaip tariant, su žmogumi reikia ne kartą pavakarieniauti ir ne vieną taurę vyno išgerti.

Kitas labai svarbus aspektas - šalies kalbos mokėjimas. Anglų kalba vis daugiau įsitvirtina verslo pasaulyje, tačiau galimybė bendrauti prancūziškai yra didelis pranašumas. Šiaip ar taip, mūsų verslas, nors ir esama barjerų, tikrai domisi Prancūzija, o lietuviška produkcija randa čia savo pirkėją, kuris itin išlepintas pasiūlos. Antai lietuviškas linas ir jo gaminiai jau žinomi ir vertinami Prancūzijoje.

Ekonominio bendradarbiavimo su Prancūzija srityje, be dvišalės prekybos, matome mūsų verslo poreikį susipažinti su geros praktikos pavyzdžiais įvairiose šalies ūkio srityse. Visai neseniai Lietuvos transporto sektoriaus delegacija lankėsi Prancūzijoje ir domėjosi čia veikiančių viešųjų logistikos centrų specifika. Smulkiojo ir vidutinio verslo asociacijos atstovai sėmėsi patirties tvaraus būsto plėtros srityje. Per tokius susitikimus užmezgami kontaktai, dalijamasi patirtimi, atveriamos galimybės bendriems ateities projektas, kurie, be abejo, prisidės ir prie dvišalių prekybos bei investicinių srautų didinimo.

Neramūs laikai

- Lietuviai prisimena ekonomikos sunkmetį, kai gauna pirmąsias sąskaitas už šildymą. O kaip prancūzai jį jaučia?

- Šuo metu Prancūzija tikrai išgyvena gana sudėtingą laikotarpį. Šalies ekonomika jau tris ketvirčius iš eilės stagnuoja, biudžeto deficitas siekia 5,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola - beveik 90 proc. BVP, o dar prisideda euro krizė ir jos galimos pasekmės. Prancūzijos vyriausybei, siekiančiai subalansuoti viešuosius finansus ir atgaivinti šalies ekonomiką, tenka priimti tokius pat nepopuliarius sprendimus, kokius mes darėme 2008-2009 metais.

Kitiems metams programuojamas taupymo biudžetas, numatytas mokesčių didinimas ir viešųjų išlaidų mažinimas palies visus be išimties prancūzus - tiek verslo žmones, tiek turtinguosius, tiek vidurinės klasės atstovus.

Taigi sunkmetis, ar gyventume Prancūzijoje, ar Lietuvoje, visur jaučiamas vienodai. Skirtumas tik tas, kad galbūt reaguojame šiek tiek skirtingai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"