TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Praplės investicinių projektų finansavimo galimybes

2016 09 23 6:00
ESIF finansavimas patvirtintas dviem Lietuvos infrastruktūros projektams: Vilniaus oro uostui ir Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybai. Alinos Ožič nuotrauka

Neseniai Europos Komisija (EK) pasiūlė padvigubinti Europos strateginių investicijų fondo pritraukiamas investicijas. Lietuvai tai reiškia, kad atsiras daugiau galimybių finansuoti projektus, kurie įprastomis sąlygomis negali gauti finansavimo.

Praėjusią savaitę EK vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris pasiūlė Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) pritraukiamas investicijas padidinti iki 630 mlrd. eurų. Pernai steigiant fondą buvo planuojamos 315 mlrd. eurų investicijos.

Paskelbus šią žinią Lietuvos finansų ministrė Rasa Budbergytė pabrėžė, kad ESIF yra viena svarbiausių priemonių skatinti lėtai augančią Europos ekonomiką. Anot jos, ministerija, įvertinusi EK pasiūlymą ir ligšiolinius fondo pasiekimus, ieškos galimybių plėsti investicijas į konkurencingumą bei ilgalaikį šalies augimą skatinančias ekonomikos sritis.

Daugiau įsipareigojimų nebus

Reikšmingai padidinus fondo pritraukiamas investicijas, iš Lietuvos ir kitų ES narių papildomų finansinių įsipareigojimų nebus reikalaujama.

Finansų ministerijos Europos Sąjungos ir tarptautinių santykių departamento direktorius Darius Trakelis paaiškino, kad jokių nacionalinių įnašų į ESIF nėra. Jis formuojamas suteikiant garantiją iš ES biudžeto ir Europos investicijų banko (EIB) lėšų. Taigi padidinta fondo apimtis reiškia galimybę suteikti daugiau paskolų projektams įgyvendinti. Be to, siūloma padvigubinti ir laikotarpį, kurį fondas veiks, – pratęsti jį iki 2020 metų pabaigos.

„Lietuvai tai dar viena alternatyva finansuojant projektus, renkantis konkrečiam projektui geriausiai tinkantį instrumentą. Juk jų plėtotojai kiekvieną kartą turi spręsti, ar, pavyzdžiui, gali gauti negrąžintiną paramą iš ES struktūrinių fondų, ar galbūt geriau kreiptis į vietinį banką arba ESIF, – dėstė D. Trakelis. – ESIF yra skirtas tokiems projektams, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali būti finansuojami įprastomis sąlygomis.“

Šiuo metu finansavimas iš ESIF patvirtintas dviem Lietuvos infrastruktūros projektams: Vilniaus oro uostui (iki 30 mln. eurų paskola 15 metų) ir Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybai (iki 190 mln. eurų paskola 17 metų). Taip pat sudaryti du susitarimai su bankais dėl smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių finansavimo. Jų bendra vertė – 315 mln. eurų.

D. Trakelio žiniomis, artimiausiu metu bus patvirtintas dar vienas projektas, tačiau tikslesnių detalių jis siūlė palūkėti. Departamento direktorius taip pat pabrėžė, kad esama galimybių derinti ESIF ir ES struktūrinių fondų lėšas. Labai geras to pavyzdys – Vilniaus kogeneracinė jėgainė.

Galimybėmis naudojasi

Tai, jog fondo apimtis padvigubėjo, vis dėlto nereiškia, kad Lietuva projektams finansuoti gaus dvigubai daugiau, nei būtų gavusi iki šiol. „Viskas priklauso nuo mūsų pačių aktyvumo“, – patikino D. Trakelis.

Šiuo metu Lietuva demonstruoja neblogus rezultatus. EIB skaičiavimais, ji yra trečia po Estijos ir Ispanijos pagal ESIF investicijų ir šalies bendrojo vidaus produkto santykį. Kiekvienam Lietuvos BVP milijonui eurų mobilizuota apie 11 tūkst. eurų šio fondo investicijų.

„Kiekvienos valstybės situacija ESIF investicijų atžvilgiu skirtinga. Negalime lyginti, ką šis fondas reiškia Lietuvai ir ką, pavyzdžiui, Prancūzijai. Mūsų šalis taip pat gauna daug struktūrinės paramos, aktyviai naudojasi įprastomis EIB paskolomis. Todėl Lietuvai šis fondas yra tik dar viena alternatyva, kurią reikia įvertinti, o kai ji tinkama – naudotis. Vis dėlto tai, jog šiandien esame trečioje vietoje, sakyčiau, yra labai geras rezultatas. Jis parodo, kad mes sėkmingai naudojamės fondu“, – kalbėjo Finansų ministerijos atstovas.

D. Trakelis pažymėjo, jog beprasmiška skaičiuoti vien šio fondo finansuojamus projektus, nes jų skaičius labai priklauso nuo valstybės dydžio.

Faktai

Per pirmus metus fondo teikiamomis galimybėmis pasinaudojo 26 iš 28 ES šalių.

Šiandien projektams jau suteiktas 20,6 mlrd. eurų finansavimas. Planuojama, kad ši suma pritrauks 116,9 mlrd. eurų investicijų.

Fondo pinigai skiriami smulkiajam ir vidutiniam verslui finansuoti (27 proc.), energetikos (22 proc.), mokslinių tyrimų ir inovacijų (24 proc.), transporto (6 proc.), skaitmeninių technologijų (12 proc.) ir aplinkosaugos (5 proc.) projektams įgyvendinti bei socialinei infrastruktūrai (4 proc.) gerinti.

EK vertinimu, fondo panaudotas 1 euras viešųjų lėšų turėtų pritraukti vidutiniškai 12 eurų privačių investuotojų ir 3 eurus EIB lėšų.

Viena fondo funkcijų – prisiimti dalį EIB tenkančios rizikos, todėl šis gali investuoti į rizikingesnius projektus. Tikimasi, kad EIB dalyvavimas į tokius projektus pritrauks privačių investicijų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"