TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Praradimus Rusijoje atsvėrė Europa

2015 06 04 6:00
Pieno produktų eksportas, palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, šiais metais traukėsi gerokai labiau nei mėsos - atitinkamai 28 ir 6 procentus. LŽ archyvo nuotrauka

Rusijos embargą Lietuvai pavyko atlaikyti, tačiau labiausiai nuo jo nukentėję pienininkai ir mėsininkai dar neatsigavo – tam, matyt, prireiks kelerių metų. Vis dėlto maistininkai nusiteikę pozityviai – kai kurios bendrovės skaičiuoja trečdaliu ir daugiau išaugusį eksportą.

Prekių eksportas traukėsi veik trečdaliu – tokie buvo Lietuvos praradimai Rusijoje pirmąjį šių metų ketvirtį. Tačiau didėjantis eksporto mastas į euro zonos šalis netektis, regis, atsveria - bendras prekių eksportas iš viso ūgtelėjo 4 procentais.

Per mažai laiko

Gintaras Bertašius, „Vilkyškių pieninės“ vadovas, apibendrindamas laikotarpį nuo praėjusių metų rugpjūčio, kai Rusija paskelbė embargą, ir pokyčius, visų pirma akcentavo, kad tai yra labai trumpas periodas. „Su kai kuriomis rinkomis dirbome iki embargo. Ne itin aktyviai, bet dirbome. O laikotarpis naujoms rinkoms atrasti yra labai trumpas. Dabar veiklą suaktyvinome, yra rezultatų, tačiau mes turėjome kelerių metų įdirbį“, – sakė G. Bertašius.

"Vilkyškių pieninės" vadovo teigimu, tai nėra naujos rinkos, tiesiog dabartinėse dirbama aktyviau. Iš jų jis minėjo Balkanų regioną, Pietų Europos ir, be kita ko, arabų šalis. Įmonės vadovas pasakojo, kad nors kai kurios rinkos atidaromos, jos daliai eksportuotojų nėra įdomios. Kalbėdamas apie Vyriausybės pastangas padėti ieškoti naujų rinkų, G. Bertašius pažymėjo: "Dėl įvairiausių priežasčių dar nebaigtos procedūros ar dar negauti leidimai, pavyzdžiui, dėl Kinijos, bet dabar reikalas sparčiai juda į priekį. Yra ketinimų ir dėl Brazilijos. Nors rezultatų nėra, darbai, kiek žinau, vyksta.“

Prieš kurį laiką ši bendrovė pranešė, kad jos grupės konsoliduotos neaudituotos šių metų pirmojo ketvirčio pajamos buvo 30 proc. mažesnės, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, tačiau pelnas išaugo.

Gintaras Bertašius: "Veiklą suaktyvinome, yra rezultatų." / LŽ archyvo nuotrauka

Verkė be reikalo

Giedrius Bagušinskas, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos vadovas, kalbėdamas apie naujų rinkų paiešką, situacijos nebuvo linkęs dramatizuoti. „Kartais mėgstame paverkti. Reikėtų prisiminti, kokios nuotaikos buvo po embargo paskelbimo, o dabar matome rezultatus. Verkėme tada, verkiame dabar, o rezultatai gerėja, – ironizavo G. Bagušinskas.

Jis pasakojo, kad įmonių, dalyvaujančių tarptautinėse parodose, skaičius išaugo, o maisto eksportuotojų aktualija išlieka ta pati – importuotojų paieška. „Jei padalyvavęs parodoje per metus randi 1-2 klientus, kurie pradeda tau atstovauti vienoje ar kitoje šalyje, vadinasi, pastangos atsipirko“, – pavyzdį pateikė jis.

G. Bagušinsko teigimu, statistika rodo, kad verslininkai tvarkosi neblogai. „Matome skirtingą eksporto augimą, tačiau yra ir tokių gamintojų, kurių eksportas auga kasmet 30-40 procentų. Tai – alkoholio, bakalėjos prekių bendrovės, šaldytų gaminių įmonės ir pan. Pienininkų eksporto augimas banguotas“, – vardijo laimėjimus Maisto eksportuotojų asociacijos vadovas.

Išgelbėtų JAV rinka

Rokas Grajauskas, "Danske Bank" analitikas, minėjo, kad iš viso embargo produktų eksportas susitraukė 19 proc., nors Rusijos rinka iki embargo sudarė net 45 proc. viso šių produktų eksporto.

„Mums pavyksta tuos prekių srautus nukreipti kitur, ir, be abejo, Europos Sąjungos šalys yra pagrindinė rinka, į kurią produktų eksportas didėja. Tačiau didėja ir į kitas šalis, pavyzdžiui, į JAV, kai kurias Vidurio Rytų, Pietryčių Azijos šalis“, – vardijo analitikas.

Statistika rodo, kad pieno produktų eksportas, palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, šiais metais traukėsi gerokai labiau nei mėsos - atitinkamai 28 ir 6 procentus. „Mėsininkams situaciją turėtų pagerinti netrukus lietuviškiems mėsos produktams atsiversianti JAV rinka. Tačiau dalis šio sumažėjimo yra ir dėl to, kad į naujas rinkas neretai eksportuojama be savo prekės ženklo, o Rusijoje produktai buvo parduodami su lietuviškais prekės ženklais, kas, be abejo, padidindavo maržas“, – atkreipė dėmesį R. Grajauskas. Taigi, anot jo, būtent todėl dabar maržos yra sumažėjusios, tai esą rodo ir bendri pardavimo skaičiai.

Lietuvos praradimai Rusijos rinkoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo išties dideli - prekių eksportas traukėsi 29 procentus. Tačiau, R. Grajausko žodžiais, padidėjęs eksporto mastas į euro zonos šalis, Lenkijos, Šiaurės Europos ir kitas rinkas su kaupu atsvėrė praradimus ne tik Rusijoje, bet ir visame NVS regione. Todėl prekių eksportas iš viso plėtėsi 4 procentus. „Pridėjus dar ir paslaugas bendras eksporto augimas siekė 4,5 procento. Ekonomikos augimą žemyn timptelėjo net 9 proc. augęs importas. „Rusijos šoką Lietuvos ekonomikai pavyksta visai neblogai sugerti“, – reziumavo analitikas.

Prekių eksporto pokytis, mln. Eur

2014 I ketv.2015 I ketv.PokytisProc.
ES28 (Bendrija)3132,03332,5491,015,7
Euro zona2004,22112,4292,414,6
Šiaurės Europos šalys544,8619,8129,023,7
Lenkija412,8491,7121,729,5
Rusija1064,8707,0-310,2-29,1
Kitos NVS šalys528,8459,5-38,4-7,3
JAV233,9222,07,43,2
Kitos šalys821,9843,395,011,6

Šaltinis: Statistikos departamentas, Danske Bank

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"