TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Praranda dalį draudimo išmokos

2013 03 20 6:02
Erlendo Bartulio nuotrauka/Investicinio gyvybės draudimo išmokos šių metų sausį-vasarį siekė 70,498 mln. litų.

Dešimtį metų kaupus lėšas pagal kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį ateina laikas skabyti kantraus taupymo vaisius. Kaip Lietuvos žmonės elgiasi sulaukę solidaus finansinio pastiprinimo?

Siekdama išsiaiškinti draudimo išmokas gavusių lietuvių išlaidavimo įpročius, Europos draudimo bendrovė "ERGO Life Insurance" užsakė gyventojų, sudariusių sutartis su įvairiomis gyvybės draudimo bendrovėmis, apklausą. Jos bendra išvada - dešimtadalis iš 1013 apklaustųjų nusprendžia pasibaigusias draudimo sutartis pratęsti arba palikę dalį sukauptų lėšų pratęsti iš dalies. Kiti daugiau pinigų išleidžia brangiems pirkiniams ir turistinėms kelionėms. Apklausą atliko rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovė "Prime Consulting".

Moterys ir vyrai

"Atlikus apklausą paaiškėjo, kad šiuo metu kaupiamuoju arba investiciniu gyvybės draudimu lėšas daugiausia kaupia 30-49 metų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai. Trečdalis jų dar abejoja dėl tinkamiausio būdo panaudoti gyvybės draudimu sukauptas lėšas, tačiau pastebimos ir kelios išlaidų planavimo tendencijos", - LŽ teigė "ERGO Life Insurance" Gyvybės draudimo departamento direktorė Baltijos šalyse Aistė Rudžinskytė.

Pasak bendrovės atstovės, paaiškėjo, kad moterys ir vyrai su sukauptais pinigais elgiasi visiškai skirtingai. Antai trečdalis vyrų už gyvybės draudikų išmokėtus pinigus planuoja pirkti naują automobilį, 14 proc. juos skirs naujam būstui įsigyti, o kas dešimtas bent dalį skirs kelionei. Moterys, priešingai, labiausiai nori keliauti. Šiam tikslui didelę dalį gyvybės draudimu sukauptų lėšų skiria 27 proc. moterų. Kas septinta moteris nusprendžia sukauptą sumą skirti tolesniam kaupimui, o kas aštunta - būsto remontui.

"Vyrų ir moterų požiūriai išsiskiria ir kalbant apie sukauptų lėšų panaudojimą vaikų ateičiai. Beveik kas dešimta moteris (9 proc. apklaustų) sukauptas lėšas ketina skirti savarankiškai vaikų gyvenimo pradžiai, o tai daryti planuoja tik 3 proc. vyrų. Dar 9 proc. moterų santaupas ketina skirti vaikų mokslams, o vyrai tokių ketinimų išvis neturi", - pasakoja A.Rudžinskytė.

Kelionei ilgai kauptas lėšas labiausiai nori skirti kauniečiai (31 proc.), naujam automobiliui - gyventojai iš Lietuvos kaimų (50 proc.), būsto remontui - panevėžiečiai (20 proc.), naujam būstui įsigyti - kauniečiai (15 proc.), vaikų savarankiško gyvenimo pradžiai - šiauliečiai (20 proc.), vaikų mokslams - mažesnių miestų gyventojai (14 proc.).

Pasak A.Rudžinskytės, nors bendrovė turi filialus ir kitose Baltijos valstybėse, panašaus tyrimo jose nėra atlikusi. Nepaisant to, bendra išvada neprieštarauja 2012 metų pabaigoje SEB banko atlikto tyrimo išvadai: lietuviai labiausiai mėgsta išlaidauti, latviai labiausiai pasirūpina savo vaikų ateitimi, o estai aktyviausiai kaupia senatvei.

LŽ archyvo nuotraukos/A.Rudžinskytė: "9 proc. moterų santaupas ketina skirti vaikų  mokslams, o vyrai tokių ketinimų išvis neturi."

Sotesnė pensija

Gyvybės draudikų džiaugsmui, paaiškėjo, kad 11 proc. gyventojų gautą draudimo išmoką planuoja skirsti tolesniam kaupimui. LŽ pakalbino vilnietį, kuris savo sukauptą sumą nusprendė išdėlioti: 5 tūkst. litų iš 10 metų kauptos sumos jis nutarė skirti apmokėti stomatologo paslaugoms, o kitą dalį paliko draudimo bendrovėje ir kaups toliau. "Už atsiimtą lėšų dalį nieko mokėti nereikėjo, tačiau kitą kartą komisinio mokesčio nereikės mokėti jau tik po 10 metų, nes sutartis pratęsiama 10 metų", - pasakojo pašnekovas. Pasak jo, jis nusprendęs pratęsti sutartį pasibaigusios sutarties sąlygomis su sąlyga, kad paliks trečdalį sukauptos sumos. A.Rudžinskytės teigimu, tokiu atveju draudimo bendrovės elgiasi įvairiai.

Mat nuo 2003 metų sausio sudarytoms sutartims dažniausiai yra taikomos naujų gyvybės draudimą reglamentuojančių įstatymų nuostatos, kurios draudėjui yra mažiau palankios. Pavyzdžiui, iš pastarųjų sutarčių dalyvių išmokų, kurios apskaičiuojamos laikotarpiui pasibaigus, išskaičiuojama anksčiau kasmet gauta gyventojo pajamų mokesčio lengvata. Ji ne tokia menka - deklaravęs pajamas draudėjas kasmet gauna 15 proc. įmokų dydžio kompensaciją. Taigi asmeniui, kas mėnesį gyvybės draudimui skirdavusiam po 200 litų ir deklaruodavusiam savo pajamas, Valstybinė mokesčių inspekcija kasmet pervesdavo ir perveda po 360 litų, o per 10 metų - dešimteriopai daugiau. Vadinasi, pasibaigus naujajai sutarčiai iš jam skirtos draudimo išmokos bus išskaičiuota 3600 litų, kurie dabar traktuojami kaip mokesčio atidėjimas.

Gyvybės draudimo UAB "PZU Lietuva gyvybės draudimas" Produktų ir rizikos valdymo skyriaus vadovės Brigitos Poškuvienės teigimu, draudimo sutarties laikotarpiui pasibaigus pratęstoms sutartims nustatomos panašios sąlygos kaip ankstesnėms, bet išmokos jau numatomas pagal įstatymą, įsigaliojusį 2013 metų sausio 1 dieną.

Valstybinė mokesčių inspekcija buvo paskelbusi įstatymo išaiškinimą, bet paskui jį atšaukė, todėl įvairios gyvybės draudimo bendrovės elgiasi savo nuožiūra.

Pasak PZU atstovės, bendrovė savo klientams, nusiteikusiems sutartis pratęsti ankstesnėmis sąlygomis, rekomenduoja nelaukti laikotarpio pabaigos, nes kol sutartis nėra pasibaigusi, leidžiama ir pakeisti draudimo sumą, ir draudžiamąją dalį, ir sutarties galiojimo laikotarpį.

Tačiau dauguma draudėjų tuo pasinaudoti jau negalės, nes nuo 2003-iųjų sausio sutarčių, sudarytų 10 metų, laikotarpis jau yra pasibaigęs.

Ne viskas prarasta

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos Artūras Bakšinskas LŽ nuramino, kad įstatymais yra numatytos ir trys sąlygos, kai visą gyvybės draudimu sukauptą sumą draudėjas gali gauti ir pagal sutartis, sudarytas nuo 2003 metų.

Svarbiausia sąlyga visada viena: sutartis turi trukti ne trumpiau kaip 10 metų. Tačiau kai kuriais atvejais, anot A.Bakšinsko, galima valstybei kompensacijų ir negrąžinti. Pirmoji sąlyga - išmokos gavėjas turėtų būti draudėjo vaikas, kuriam sutarties pabaigoje neturi būti sukakę 26-erių. Kita sąlyga - išmokos gavėjui turėtų būti iki pensijos likę daugiau kaip 5 metai. O taisyklė, galiojanti visiems kitiems - per sutarties laikotarpį jie negali būti pasinaudoję gyventojų pajamų mokesčio lengvata.

Faktai

Lietuvos draudimo rinka, įskaitant ir šalyje veikiančius užsienio draudimo įmonių filialus, pagal pasirašytas draudimo įmokas šių metų sausio ir vasario mėnesiais siekė 299,523 mln. litų - 12,9 proc. daugiau nei per du 2012 metų mėnesius.

Lietuvos banko duomenimis, gyvybės draudimo rinka padidėjo 11,2 proc., iki 87,644 mln. litų. Kaip pranešė BNS, gyvybės draudimui šiemet teko 29,3 proc. visų įmokų (29,7 proc.).

Šiemet sudaryta 717,1 tūkst. draudimo sutarčių - 5,9 proc. daugiau nei 2012 metų sausio ir vasario mėnesiais, iš jų 8,5 tūkst. - gyvybės draudimo sutarčių (7,8 proc. daugiau).

Investicinės gyvybės draudimo įmokos šiemet siekė 59,567 mln. litų ir sudarė 68 proc. visų gyvybės draudime pasirašytų įmokų. Šiemet sausio-vasario mėnesiais pasirašytos investicinio gyvybės draudimo įmokos padidėjo 14,2 proc., sudarytų sutarčių skaičius išaugo 5 proc., iki 3,1 tūkstančio.

Draudimo bendrovės šiemet kompensavo 226,564 mln. litų draudimo žalos - 38,3 proc. daugiau nei per du 2012-ųjų mėnesius, iš jų gyvybės draudimo bendrovės - 97,418 mln. litų žalos (77,4 proc. daugiau).

Investicinio gyvybės draudimo išmokos šių metų sausį-vasarį siekė 70,498 mln. litų (72,4 proc. visų gyvybės draudimo išmokų). Investicinio gyvybės draudimo išmokų suma šiemet išaugo 2,4 karto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"