TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prasideda realios Baltijos AE statybos

2011 11 25 9:05

Rusija pasiryžusi anksčiau už Lietuvą pastatyti atominę jėgainę Kaliningrade ir jau 2016 metais pardavinėti elektrą rinkos kaina, kurią veikiausiai nustatys iki to laiko elektros tiekimo į Baltijos valstybes monopolininke išliksianti Rusija.

Trečiadienį Vilniuje surengtoje apskritojo stalo diskusijoje Rusijos valstybinės atominės energijos korporacijos "Rosatom" departamento direktorius, Baltijos atominės elektrinės (AE) statybos projekto vadovas Sergejus Bojarkinas paskelbė, kad lapkričio 17 dieną Rusijos priežiūros institucija "Rosnadzor" (Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos Lietuvoje analogas) išdavė atominės jėgainės Kaliningrado srityje pirmojo bloko statybos licenciją.

Anot S.Bojarkino, Vilniuje lietuviams demonstravusio licencijos kopiją, nuo šiol "Rosatom" turi visus reikiamus leidimus ir netrukus pradės lieti Baltijos AE reaktoriaus skyriaus patalpų pamatus. "Dabar galime aikštelėje atlikti visus, išskyrus reaktoriaus paleidimo, darbus", - tvirtino "Rosatom" atstovas.

Trečiadienį Vilniuje "Rusijos-Baltijos media centro" surengtoje apvaliojo stalo diskusijoje "Atominės energetikos plėtros perspektyvos Europoje po avarijos Japonijoje: Baltijos jūros regionas" oficialūs "Rosatom" atstovai pristatė Kaliningrado srityje statomos Baltijos AE ir elektros rinkos perspektyvas. Iš Lietuvos pusės diskusijoje dalyvavo Rusijos elektros energijos importuotojos "Inter Rao Lietuva" atstovas Jacekas Komaras, Seimo nariai Kazimieras Uoka, Birutė Vėsaitė ir Algimantas Dambrava, žaliųjų ir ekologijos organizacijų nariai bei Baltarusijos opozicijos žmonės.

Valdžios atstovai diskusiją ignoravo, o Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas pareiškė, kad "Rosatom" nėra ta institucija, su kuria reikėtų diskutuoti ir tikėtis įtikimų atsakymų į Lietuvai rūpimus klausimus. Jo pareiškimas buvo perskaitytas prieš pradedant renginį.

Išleido 200 mln. eurų

Nors Lietuvos atsakingi pareigūnai tebevirtina, kad Rusija nesirengia statyti jėgainės Kaliningrade, o neva tik gąsdina lietuvius, Baltijos AE statybos darbai neatsilieka nuo nustatyto grafiko. 2010 metais aikštelėje pradėti parengiamieji darbai (premjeras Andrius Kubilius juos įvardijo kaip parodomąjį žvyro stumdymą): iškasta 4 mln. kubinių metrų tūrio ir 16 metrų gylio pamatų duobė, atlikti drenažo ir vandens nuotekų darbai, nutiestas kelias, pastatyta betono gamykla, daugiaaukščiai statiniai užsakovo ir generalinio rangovo direkcijoms bei 100 butų inžinerinio ir techninio personalo gyvenamasis namas.

Šiuo metu, pasak S.Bojarkino, klojami geležinkelio bėgiai, baigiama statyti armatūros gamykla ir vandens valymo įrenginiai, aikštelėje dirba apie 800 žmonių, o metų pabaigoje jų turėtų būti apie tūkstantį. 85 proc. darbuotojų - Kaliningrado srities gyventojai.

S.Bojarkinas pažymėjo, kad būsimos jėgainės vietoje laukiami ir kaimyninių valstybių verslininkai. "Esame atviri, kviečiame Lenkijos, Lietuvos ir kitų šalių kompanijas", - sakė jis, mat statybų įkarštyje 2014 metais čia turėtų dirbti apie 5,5 tūkst. darbuotojų.

Šiuo metu aikštelėje atlikta darbų už 115 mln. eurų (apie 400 mln. litų), o bendros projekto išlaidos siekia 200 mln. eurų (690 mln. litų). "Tvirtai laikomės grafiko. Artimiausiu metu pradėsime lieti reaktoriaus skyriaus pamatus ir esame įsitikinę, kad 2016 metais Baltijos AE pirmasis blokas pradės gaminti elektrą", - tvirtino S.Bojarkinas.

Planuoja pelningai parduoti

Trečiadienį Vilniuje surengtoje apskritojo stalo diskusijoje "Rosatom" atstovas išdėstė ekonomines Baltijos AE statybos prielaidas, dėl kurių šiuo metu kyla daugiausia ginčų, mat kai kurie energetikos ekspertai baiminasi, jog trijų beveik vienu metu planuojamų paleisti elektrinių nedideliame ruože šalia Baltijos jūros yra per daug.

Kaip žinoma, Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija kartu su strateginiu investuotoju Japonų kompanija "Hitachi-GE Nuclear Energy" ketina 2020 metais pastatyti atominę elektrinę Visagine su japonų sukurtu ABWR tipo reaktoriumi, kurio galia - 1385 megavatai. Baltarusija iki 2018 metų už 50 kilometrų nuo Vilniaus ketina pastatyti Rusijos finansuojamą Astravo atominę jėgainę su dviem 1200 megavatų galios AES-2006 tipo reaktoriais, analogiškais "Rosatom" statomiems AE Kaliningrado srityje ir Sosnovyj Bor gyvenvietėje šalia Sankt Peterburgo.

Šiuo metu sinchroniškai veikia vadinamasis BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) elektros žiedas, kuris gretimų valstybių elektros energetikos sistemas jungia 330 kV, 500 kV ir 750 kV įtampos elektros perdavimo linijomis. BRELL nariai tarpusavyje koordinuoja elektros energetikos sistemų dispečerinio valdymo klausimus.

S.Bojarkinas pažymėjo, kad Kaliningradas yra sudėtinė šio žiedo dalis. Be to, BRELL vos keletu jungčių sujungtos su europiniais elektros tinklais: Baltijos dugnu nutiestas Estiją ir Suomiją jungiantis kabelis "Estlink 1", Rusijos ir Suomijos jungtis ties Vyborgu šalia Sankt Peterburgo. "Galimybių perduoti elektrą tarp Lietuvos ir Lenkijos bei Kaliningrado srities ir Lenkijos, deja, šiuo metu nėra", - sakė jis.

Tokia uždara rinka, pasak S.Bojarkino, lemia aukštesnę elektros energijos kainą regione. Be to, sistema pažeidžiama, nes elektra praktiškai teka tik iš vienos pusės. Todėl papildomų jungčių, kaip pavyzdžiui, antros "Estlink" linijos, Lietuvos ir Švedijos iš Klaipėdos, bei Lietuvos ir Lenkijos esą turėtų sustiprinti sistemos patikimumą.

"Kaliningrado srityje dabar esantys galingumai ir elektros vartojimas sutampa. Tai gerai, tačiau neturime rezervo, todėl esame priversti pirkti elektros energiją iš Rusijos tranzitu per Baltarusiją ir Lietuvą piko metu, - aiškino S.Bojarkinas. - Paleidus pirmąjį Baltijos AE bloką, energijos sistema srityje taptų subalansuota, elektros energijos kiekio užtektų ir vartojimo poreikiams, ir rezervavimui. O elektros energija būtų gerokai pigesnė už dabartinę, gaminamą kūrenant dujas."

S.Bojarkino teigimu, elektros energijos savikaina Kaliningrade šiuo metu didesnė už gaminamą Lenkijoje ir Lietuvoje, nes lenkai turi galimybę kūrenti pigias anglis, o lietuviai - naudoti hidroenergiją.  "Tai reiškia, kad Kaliningradas dabar negali nei sėkmingai plėtoti konkurencingos ekonomikos, nei nustatyti socialiai priimtinų elektros tarifų gyventojams", - pabrėžė "Rosatom" atstovas.

Anot jo, tokiose išsivysčiusiose energetikos šalyse kaip JAV ir Prancūzijoje, pigią atominę elektrą gaminančios jėgainės ir pigia anglimi kūrenamos elektrinės dirba maksimaliu režimu, o brangias dujas naudojančios elektrinės įsijungia piko metu. Tokia sistema, pasak S.Bojarkino, numatoma ir Kaliningrado srityje, kai bus pastatyta Baltijos AE.

"Rosatom" atstovo pateiktais duomenimis, 2020 metais Baltijos regione (be Kaliningrado srities) elektros energijos deficitas optimistiniu skaičiavimu sudarys 1,2 gigavatų, pesimistiniu - 16 gigavatų. Tokį kiekį esą galėtų pagaminti maždaug 16 atominių reaktorių.

"Mes apskaičiavome, kad 2020 metais deficitas galėtų sudaryti apie 10 gigavatų. Kad regionas galėtų sėkmingai plėtotis, čia turi būti pastatyta pakankamai elektrą generuojančių pajėgumų. Tad trys numatomos pastatyti atominės jėgainės nepadengs šio deficito. Jų reikės dar daugiau", - dėstė S.Bojarkinas.

Pagal rusų skaičiavimus, vieno 1100 megavatų projektinės galios bloko pagamintą elektros energiją suvartos Kaliningrado sritis, o antrasis turėtų dirbti išimtinai eksportui. Tam planuojama nutiesti elektros jungtį su Lenkija ir pakloti kabelį Baltijos dugnu į Vokietiją.

S.Bojarkinas teigė, kad 2009 metų kainomis, Baltijos AE pagamintos elektros energijos savikaina turėtų siekti nuo 3 JAV dolerio centų (8 lietuviški centai) pastačius elektrinę iki 1 JAV centą (apie 3 lietuviškus centus) po 15 metų. "Žinoma, kainos keičiasi, vyksta infliacija. Be to, gyvename ne Sovietų Sąjungoje, kur verslininkai buvo laikomi spekuliantais. Verslo logika paprasta: pirk prekę, kur pigiau, parduok, kur brangiau. Kainą nustatys rinka. Jeigu pasiūlysime brangiau nei gamina Kruono HAE, niekas nepirks. Pardavinėsime pagal rinkos kainą, o skirtumas tarp savikainos ir pardavimo kainos sudarys akcininkų pelną. Baltijos AE akcininkais kviečiame tapti ir Lietuvos verslą", - kalbėjo "Rosatom" atstovas.

Faktai ir skaičiai

Aikštelės Baltijos AE statybai pradėta ieškoti 2006-ųjų lapkritį, galutinai dėl AE statybos vietos apsispręsta 2009 metų viduryje.

"Šešupės punktu" pakrikštyta aikštelė parinkta šiaurinėje Kaliningrado srities dalyje ties Sovietsku, už 10 kilometrų nuo Lietuvos sienos, einančios Nemunu.

Baltijos AE atstumas iki Šereitlaukio (artimiausio kaimo Lietuvoje, dešiniajame Nemuno krante, Rambyno regioniniame parke) - 12 km, iki Kaliningrado - 110 km, iki Kauno - 150 km, iki Vilniaus - 230 km.

Planuojama, kad pirmasis elektrinės blokas su 1200 megavatų įrengtos galios VVER reaktoriumi pradės veikti 2016-aisiais, tokios pat galios antrasis reaktorius - 2018 metais. Baltijos AE veikimo laikas - 50 metų, reaktoriaus įrenginių - 60 metų.

Elektrinei statyti ir eksploatuoti sukurta akcinė bendrovė "Baltijos AES". 100 proc. jos akcijų priklauso "Rosatom" antrinei įmonei korporacijai "Rosenergoatom", kuri valdo visas Rusijos atomines jėgaines ir yra Kaliningrado AE užsakovas. Vėliau 49 proc. Baltijos AE akcijų ketinama parduoti užsienio investuotojams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"