TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prasiskolinę gyventojai bankui sukėlė nerimą

2014 09 10 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Gyventojai ima vis daugiau vartojimo paskolų ir vis labiau vėluoja jas grąžinti. Išduotų kreditų skaičius ir suma, palyginti su praėjusiu metų ketvirčiu, išaugo beveik 30 procentų. Aukštyn šoko ir pradelstų mokėjimų skaičius. Lietuvos banko (LB) atstovai tikina, kad neturi pakankamai priemonių prižiūrėti šią rinką.

LB duomenimis, per 2014 metų antrą ketvirtį vartojimo kredito davėjai išmokėjo 289,92 tūkst. kreditų, o jų suma sudarė 313,16 mln. litų. Išmokėtų kreditų skaičius per ketvirtį padidėjo 5,47 proc., o suma – 13,95 procento. Lietuvos centriniam bankui nerimą sukėlė itin sparčiai didėjantis didesnių nei 1000 litų kreditų skaičius ir suma. LB pateiktais duomenimis, per ketvirtį suteikta beveik 52 tūkst. didesnių nei 1000 litų vartojimo kreditų, o išmokėta suma - 131,21 mln. litų, tad, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, suteiktų kreditų skaičius ir suma padidėjo daugiau nei 28 procentais.

LB teigimu, pavojingas tendencijas rodo toliau didėjanti vartojimo kredito gavėjų įskolų suma, kai mokėjimas pradelstas ilgiau kaip 90 dienų iš eilės. Šiemet antrojo ketvirčio pabaigoje ji sudarė 308,11 mln. litų (4,16 proc. daugiau nei pirmojo ketvirčio pabaigoje). Kredito gavėjai dažniausiai vėluoja grąžinti didesnius nei 1000 litų vartojimo kreditus. Ilgiau nei 90 dienų buvo vėluojama grąžinti 63,72 tūkst. kreditų, jų suma sudarė 196,42 mln. litų.

Rinka problemos neišspręs

LB dar pernai žadėjo iš esmės keisti Vartojimo kredito įstatymą, tačiau siūlomos pataisos tebeguli Seime. Ingrida Šimonytė, LB valdybos pirmininko pavaduotoja, LŽ nurodė, kad įstatymu reguliuoti vartojimo kreditų rinką – būtina, nes dabar turimų LB priemonių esą nepakanka. Pasak I. Šimonytės, akivaizdu, kad žmonės labai dažnai nesugeba priimti finansinių sprendimų, mat iki galo neįvertina pasekmių. „LB valdyboje svarstome su tuo susijusius klausimus, tų pavyzdžių daugiau nei pakankamai. Vienoks ar kitoks reguliavimas neišvengiamas. Visąlaik galima sakyti, kad rinka pati viską išspręs. Bet ekonomikos teorija sako, kad yra dalykų, kurių rinka nepajėgi išspręsti efektyviausiu visuomenei būdu ir tada reikalingas valstybės įsikišimas. Taip, jis turi būti protingas, bet kad jo neturi būti apskritai - tai neteisingas požiūris“, – įsitikinusi I. Šimonytė.

LB valdybos narė sutinka, kad centrinis bankas turi ir kitų instrumentų, galinčių kontroliuoti skolinimosi rinkos žaidėjus, tačiau tvirtina, kad to neužtenka. I. Šimonytė mini priimtus Atsakingo skolinimo nuostatus. „Tačiau mes susiduriame su skirtingu požiūriu. Kalbu apie konkurencijos klausimą. Vieni paslaugų teikėjai tuos reikalavimus įgyvendina labai atsakingai, kiti – daugiau formaliai“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Kaip pavyzdį ji nurodė paslaugų teikėjų atliekamą vartotojo mokumo vertinimą, kuris numatytas Atsakingo skolinimo nuostatuose. „Vieni atlieka tai skrupulingai, o kiti pasitiki, ką jiems sako klientas, ir nevargsta tikrindami informaciją. Taigi tai turi būti sureguliuota. Visų pirma tam, kad skirtingų paslaugos teikėjų konkurencijos sąlygos būtų vienodos“, – pabrėžė ji.

Finansinių beraščių daugėja

I. Šimonytė sutinka, kad vienas problemos sprendimų galėtų būti vartotojų švietimas. Jos teigimu, LB tai ir daro, tačiau tam reikia laiko. „Iš asmeninės patirties žinau, kad daugelio žmonių elementarios aritmetikos žinios plačiąja prasme kartais šlubuoja. Žmonės neskiria procentų nuo procentinių punktų ir panašių dalykų. Be abejonės, mes tam skiriame dėmesį, bendradarbiaujame su Švietimo ir mokslo ministerija. LB neturi galimybių visus vartotojus išmokyti skaičiuoti, tačiau pakeitus įstatymą galima priversti pagalvoti apie atsakingų sprendimų priėmimą“, – minėjo I. Šimonytė.

Ji apgailestavo, kad įstatymo pataisos, kurios pateiktos Seimui dar praėjusių metų pabaigoje, lig šiol iš vietos taip ir nepajudėjo. Dabar Seime tuo klausimu sudaryta darbo grupė. „Tikiuosi, kad Seimui pradėjus darbą jie susirinks ir pradės tuos klausimus svarstyti iš esmės", - vylėsi ji.

Valdemaras Katkus, nepriklausomas ekonomistas, taip pat ragina kuo greičiau taisyti įstatymą. Jo nuomone, dalis bendrovių, skolinančių pinigus, dirba nevienodomis konkurencijos sąlygomis. Tai, pasak V. Katkaus, iškraipo rinką. „Vadinamieji greitieji kreditai, kredito unijos ir bankai turi labai nevienodas konkurencijos sąlygas. Visiems akivaizdu, kad per valandą neįmanoma įvertinti kliento mokumo rizikos. Taigi dalis rinkos žaidėjų veikia kitomis sąlygomis nei, tarkime, bankai, kurie yra labai griežtai reguliuojami. LB iniciatyvą įvesti reguliavimą vartojimo kreditų rinkoje galima tiktai sveikinti“, – kalbėjo V. Katkus.

Jis nesutinka, kad griežčiau reglamentavus vartojimo kreditų išdavimą ta rinka persikels į pogrindį. „Nereikia dramatizuoti. Jei tai keliaus į pogrindį, nelegaliai pasiskolinę žmonės rizikuos prarasti viską. Tada jau galios Baudžiamasis kodeksas“, – komentavo V. Katkus.

Skolinimosi laikas ilgėja

Ankstesnių reguliavimo sprendimų pasekmės tokios, kad dabar vartojimo kreditą žmonės priversti imti ilgesniam laikui. Tai tvirtina Liutauras Valickas, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas. LB ir kitos institucijos kaip vieną iš priemonių siūlo riboti bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN).

L. Valickas aiškino, kad normos ribos nieko neišspręstų. „Kiek tų pasiūlymų buvo mažinti BVKKMN. Tačiau visi tarsi pamiršta, kad koks nors veiksmas turi atoveiksmį: sumažinus BVKKMN pailgėjo vartojimo kreditų trukmė. Matome tokią tendenciją. Žmonės, kurie anksčiau imdavo vadinamuosius greituosius kreditus (5 dienoms, dviem savaitėms), dabar priversti imti kreditą 2 mėnesiams ar ilgesniam terminui. Ir taip atsitinka vien dėl to, kad legaliai veikiančios įmonės neturi teisės nusižengti BVKKMN ir 40 proc. tvarių pajamų normoms. Taigi nukenčia vartotojai“, – dėstė L. Valickas.

Asociacijos atstovas nurodė, kad vartojimo kreditų sektorius, bent jau ankstesniais duomenimis, sudarė vos 0,5 visos Lietuvos finansų rinkos.

Jis aiškino, kad iki šiol LB ir kitos valstybinės institucijos vartojimo kreditų rinką bandė reguliuoti epizodiškai ir ne iš esmės. „Akivaizdu, kad valstybė iki šiol nerado tam laiko ir galimybių. Bandymų būta įvairių, bet priešokiais. Galbūt dabar, kai Seime sudaryta darbo grupė, į tą reikalą bus pažiūrėta kompleksiškiau“, – vylėsi L. Valickas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"