TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prasiskolinusi bendrovė paliko įpėdinį

Vienintelio šalies uosto žemė tokia brangi ir jos tiek mažai, kad verslininkų pastangas laikytis nagais įsikibus krantinių nesustabdo net baimė nuskęsti su skolų akmeniu po kaklu.

Anksčiau buvusios garsios uosto statybų bendrovės "Klaipėdos hidrotechnika" agonija tęsiasi trečius metus. Pastaruoju metu matomas jos mėginimas užginčyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) nutrauktą žemės nuomos sutartį rodo bandymą verslą žūtbūt išlaikyti prie 118 krantinės.

Pernai spalį Klaipėdos apygardos teismas pripažino, kad "Klaipėdos hidrotechnika" negali būti restruktūrizuota. Šiemet, kaip ir užpernai, bus sprendžiama, ar iškelti įmonei bankroto bylą. Skolos siekia 23 mln. litų, o turto - tik du pastatai bei kelis milijonus siekiantis verslininko šeimos turtas.

Kreditorių ant menčių paguldytos bendrovės elgesį - skundus dėl jos pradėtų ir nebaigtų darbų tęsimo - uosto vadovybė prilygina nacionalinio saugumo interesų pažeidimams.

"Klaipėdos hidrotechnika" už teritorijos nuomą KVJUD pinigų nemoka jau nuo 2009 metų, o šiuo metu ten veiklą vykdanti kita verslininko Pranciškaus Jurgučio šeimos bendrovė "Kabotažas" yra tik subnuomininkė. Pastaroji mokėjimams už krovai naudojamą krantinę, pasak uosto generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, neturi teisinio pagrindo. Ir išvis - ji ten krauti negali.

Atlaisvina sklypą

Pernai vasarą iš danų bendrovės "DFDS Lisco" nupirkusi administracinį pastatą, už kurį, pasak uosto vadovo, buvo sumokėta per 14 mln. litų, KVJUD sukėlė į jį visas išsibarsčiusias po miestą tarnybas.

Atsirado laisvų patalpų, kurių paskirtimi turės pasirūpinti Susisiekimo ministerija. Manoma, kad sporto salę Pilies gatvėje ir kitus vertingus pastatus tikslinga perduoti uostamiesčio savivaldybei, ne tokius patrauklius - Turto bankui. Sprendimai turėtų paaiškėti artimiausiu metu.

Buvusias įmonės administracines patalpas (J.Janonio g. 24) KVJUD perdavė Lietuvos saugios laivybos administracijai, kuri po reformos pasipildė Vidaus vandenų inspekcijos struktūra. Šį turtą KVJUD 2000 metais buvo pirkusi už 2,1 mln. litų, o perduotas pastatas likutine verte, kuri sudaro 1, 6 mln. litų.

Tačiau yra dar vienas administracinis pastatas uoste, Nemuno gatvėje, kur buvo įsikūrusi laivyno bazė ir uosto priežiūros tarnybos. Ji geriau žinoma kaip žvejų kolūkio, vėliau - bendrovės "Senoji Baltija" vieta.

Prie 107-117 krantinių švartuojami keli direkcijos locmanų ir specializuoti laivai. Šiuo metu, pasak E.Gentvilo, ten liko tik budinčios komandos, pastatui išjungtas dujinis šildymas. Nors anksčiau žvejų bendrovei priklausęs statinys uoste nėra materialiai vertingas, jo vieta prilygsta aukso luitui.

Paklaustas, ar šioje teritorijoje numatomi krovos darbai, uosto vadovas LŽ to nepaneigė, sakydamas, kad visų krantinių neatiduotų, dalis jų ir toliau būtų reikalinga uosto laivynui. Tačiau kalbėjo užuominomis - esą sklypas gali būti prijungtas prie dabartinės "Klaipėdos hidrotechnikos" teritorijos. O tai gali reikšti, kad ruošiama platesnė erdvė naujam operatoriui - tam, kas perims už tvoros esančius "Klaipėdos hidrotechnikos" pastatus. Šiuo metu didžiausi kreditoriai - KVJUD ir DNB bankas.

"Kabotažas" be teisių

Prieš metus KVJUD nutraukus žemės nuomos sutartį su "Klaipėdos hidrotechnika", sklypas liko laisvas. Į jį savo teises pradėjo reikšti 2009 metų sausį įregistruota jūrų krovinių kompanija "Kabotažas". Esą KVJUD ima rinkliavas už atplaukiančius prie 118 krantinės laivus, de facto "Kabotažo" veiklą pripažįsta, todėl privalanti žemę prie krantinės išnuomoti.

O visai neseniai "Klaipėdos hidrotechnika" apskundė teismui KVJUD dėl nutrauktos žemės nuomos sutarties. Ginčą nagrinėti numatoma sausio pabaigoje.

Taip vilkindamas iškraustymo iš uosto procesą verslininkas P.Jurgutis, pernai nuteistas dvejiems metams už kyšio davimą uosto vadovui, siekia visuomenei sunkiai suvokiamų tikslų. Galima tik spėti, kad 23 mln. litų skolų kreditoriams prispausta bendrovė bando išlošti laiko dėl artėjančių rinkimų į Seimą ir galimų pasikeitimų valdžios struktūrose.

Jeigu jau pavyko atlaikyti KVJUD spaudimą byloje dėl pripažinimo bankrutavusia dvejus metus, kodėl nepamėginus taip išgyventi ir dar vienus? Bendrovę padrąsino tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba į jos skundus dėl išstūmimo iš uosto darbų pernai įsiklausė.

P.Jurgučio bendrovė su partneriu - kompanija "Jozef Mobius" prieš kelerius metus buvo laimėjusi bendrovės "Klaipėdos Smeltė" krantinių statybos konkursą, tačiau vidury darbų, patyrusi finansinių sunkumų, nebegalėjo jų tęsti. Konsorciume atsakingo partnerio vaidmenį perėmė vokiečiai.

"Rangovai 2 kartus atsisakė dalyvauti derybose ir pateikti siūlymus dėl objekto pabaigimo, sužlugdė darbus. Tuomet dėl skubos skelbėme naują uždarą konkursą, vienas tų rangovų jį apskundė. Tuomet paskelbėme trečią kartą atvirą konkursą. Jie patys supranta, kad nebeturi galimybės dalyvauti, bet kiša koją direkcijai ir "Klaipėdos Smeltei", kuri turi savo įsipareigojimų akcininkams ir visam uostui. Tokie veiksmai yra kenkimas. Nesitaikstysim, kai kenkiama uostui, ar net valstybės nacionaliniam interesui. Ginsime savo interesus teisme", - nenuleisti rankų ir tęsti kovą su įžūliai besispyriojančia "Klaipėdos hidrotechnika" žada uosto vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"