TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prekes eksportuoja tiesiai pirkėjui į rankas

2010 07 26 0:00
Teigiama, kad šiuo metu didelė dalis Lietuvos eksportuotojų prekių keliauja į centrinius prekybininkų sandėlius, nors naudingesnis jų pristatymas - tiesiai į pirkėjų rankas.
LŽ archyvo nuotrauka

Ekonomistams ir politikams vis kartojant, kad Lietuvą iš ekonomikos krizės išves stiprėjantis eksportas, produkciją ir paslaugas eksportuojantys verslininkai ieško kelių, kaip tai daryti efektyviai. Jų transportas suka ne tik į sandėlius, bet ir tiesiai pas pirkėjus.

Smarkiai sumenkus vidaus vartojimui, eksportą kaip kelią į sėkmę pasirinkę verslininkai nesuklydo. Užsakymų paieška užsienio šalyse tapo bene pagrindine veikla. Staiga paaiškėjo, kad eksporto vadybininkas yra geidžiamiausias specialistas, o norint efektyviai parduoti produkciją ją galima pristatyti ne tik į sandėlį, o tiesiai pirkėjui į rankas.

Nors valdžia giria eksportuotojus už gerus rezultatus, verslininkams neužtenka tokių eksporto skatinimo priemonių, kaip galimybė atlikti rinkos tyrimus. Esą labiausiai prie eksporto rodiklių gerinimo prisidėtų didesnės kreditų gavimo galimybės ir eksporto kreditų draudimas.

Pristabdo žinių stoka

Naujos eksporto galimybės Lietuvos gamintojams, konkurencingumo stiprinimas tarptautinėse rinkose tapo aktualūs visiems, norintiems uždirbti. Verslininkams aktualiausia gauti užsakymų ir jų ieškoma pačiais įvairiausiais būdais, pavyzdžiui, ne tik verslo parodose, bet ir verslo kelionėse lėktuve ar pan. Vis dėlto specialistai atkreipia dėmesį, kad didžiausia padaryta klaida, jog nebuvo siekiama pažinti rinkos.

Kaip LŽ pasakojo bendrovės "RVS finansinės konsultacijos" vadovas Raimondas Skėnys, šias klaidas ištaisyti verslininkams padeda Europos Sąjungos (ES) parama pagal eksportui skatinti skirtą priemonę "Naujos galimybės". Pasak pašnekovo, anksčiau vos kelios įmonės galėdavo sau leisti brangius užsienio rinkų tyrimus, o dabar, tikėtina, žingsniai tarptautinėse rinkose bus tvirtesni.

"Žinių stoka - silpniausia eksportuotojų vieta. Todėl verslininkams aktualūs įvairūs patarimai, nauji logistikos sprendimai. Tačiau tarpininkai nėra išeitis. Rinkoje jaučiamas didelis eksporto vadybininkų stygius. Pažinti rinką ir savo pirkėjus užsienyje - pagrindinis kelias, kuriuo dabar turi eiti eksportuotojai", - teigia R.Skėnys.

Pašnekovas akcentuoja, kad pagrindinė kliūtis, kurios neįveikia nemaža dalis eksportuotojų, - tai prekybos užsienio šalyse rizika.

"Lietuvos įmonių eksporto kryptis - ne vien tik stabili ir patikima ES rinka. Kitos šalys eksportuotojus vilioja ne mažiau. NVS šalių užsakymus Lietuvos įmonės pajėgios įgyvendinti, tačiau jas atgraso milžiniška rizika. Ši problema turėtų būti sprendžiama vyriausybiniu lygmeniu. Kitų šalių, pavyzdžiui, Vokietijos, patirtis rodo, kad verslininkui nėra jokių problemų susimokėjus tam tikrą rizikos mokestį valstybės įkurtoje agentūroje ramiai vykdyti užsakymus didesnės rizikos šalyse. Lietuvoje įmonės visą riziką turi užsikrauti sau ant pečių ir ne visada ją pakelia", - atkreipia dėmesį R.Skėnys.

Keičia strategijas

Pasak Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidento Lino Lasiausko, eksporto efektyvumas yra labai svarbus, todėl šiuo metu asociacija kaip tik ruošia sektoriaus eksporto strategiją. "Asociacijos narių nuomone, tikslingos būtų tokios eksporto skatinimo priemonės kaip parodų, verslo misijų, atstovybių steigimo rėmimas, parama informacinei sklaidai, kreditavimas ir eksporto kreditų draudimas", - LŽ vardija L.Lasiauskas.

Pasak jo, turėtų būti palaikomas įmonių dalyvavimas ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje rengiamose tarptautinėse parodose, kurios skirtos eksportui skatinti. Tačiau šiuo metu esą vyrauja nuomonė, kad eksportas gali būti skatinamas tik parodose užsienyje. Nors parodoje Lietuvoje kur kas aktyviau nei užsienyje dėl įvairių priežasčių dalyvauja ir smulkiosios bei vidutinės įmonės.

L.Lasiauskas mano, kad valstybė turėtų skirti lėšų Lietuvos tekstilės ir aprangos sektoriui bei kitiems pramonės sektoriams pristatyti specializuotuose tikslinių eksporto rinkų leidiniuose ir kitose tikslinėse masinės informacijos priemonėse. Esą tokia parama šiuo metu iš viso neteikiama.

"Apyvartinių lėšų stygius - esminė kliūtis verslo plėtrai, o dėl anksčiau minėtų aplinkybių didėja apyvartinių lėšų poreikis. Ypač turėtų būti skatintinas į eksportą orientuotų įmonių kreditavimas. Eksporto kreditų draudimas - kita kliūtis. Šiuo metu nėra draudžiamas eksportas į naujas, rizikingas rinkas, ypač į trečiąsias šalis (konkrečiai į Rusiją). Esant galimybei apdrausti eksporto kreditus, gerokai padidėtų eksporto mastas, ypač į buvusias NVS šalis. Pavyzdžiui, tekstilės ir aprangos sektoriui tai labai aktualu, nes šiuo metu į Rusiją eksportuojama vos keli procentai visos pagaminamos produkcijos, o potencialas yra tikrai kur kas didesnis. Čia valstybė turėtų prisiimti tam tikrą riziką ir skatinti eksportą į rizikingas rinkas", - teigia pašnekovas.

Pasak jo, labai vykęs modelis buvo seniau įkurta valstybinė kreditų draudimo įmonė "Lietuvos eksporto ir importo draudimas", kuriai veikiant po Rusijos ekonomikos krizės praeito dešimtmečio pabaigoje taip ženkliai buvo paskatintas eksporto augimas. "Šiuo metu analogiškos valstybinės įmonės nėra, o rinkoje esančios privačios kompanijos nesiima drausti eksporto į trečiąsias šalis, motyvuodamos pernelyg didele rizika", - sako L.Lasiauskas.

Gelbsti logistikos sprendimai

Individualiai eksportuotojui suformuoti logistikos sprendimai taip pat atveria kelią į eksporto procesą įtraukti vis daugiau smulkiųjų ir vidutinių įmonių, kurios nėra pajėgios gaminti daug produkcijos didmenininkams ar stambioms prekybos kompanijoms, bet turi užsienio rinkoms patrauklių produktų.

"Šiuo metu labai nedidelė dalis eksportuojančių Lietuvos įmonių savo prekes pristato tiesiai į prekybos vietą užsienyje - dažniausiai jos keliauja pas didmenininką ar centrinius prekybininkų sandėlius. Tačiau kur kas didesnė nauda gaunama tada, kai prekė pristatoma tiesiai į prekybos vietą ar net į rankas pirkėjui", - LŽ sakė siuntų logistikos bendrovės "DPD Lietuva" pardavimo ir rinkodaros direktorius Gintaras Bingelis.

Pasak jo, organizuojant eksportą būtent tokiu principu daugiausia naudos gauna pats eksportuojantis gamintojas. "Pirmiausia jis turi galimybę tiesiogiai bendrauti su prekybininkais ar pirkėjais ir taip sužinoti jų poreikius bei atitinkamai į juos reaguoti. Antra, pristatydamas prekę tiesiogiai ir būtent taip, kaip to pageidauja prekybininkas, Lietuvos gamintojas formuoja profesionalaus partnerio įvaizdį. Dabar užsienio kompanijos nesitiki, kad mūsų eksportuotojai gali pristatyti joms prekę lygiai taip pat, kaip jų vietos tiekėjai ar gamintojai iš Vakarų valstybių. Todėl mus dar aplenkia dalis užsakymų. Jie nukeliauja didmenininkams ar gamintojams iš trečiųjų šalių, tikintis mažesnių išlaidų", - teigia G.Bingelis.

Jo teigimu, į eksporto organizavimo procesą laiku įtraukus logistikos partnerį, turintį patirties tarptautinėse rinkose, nėra sudėtinga užtikrinti prekių pristatymą pirkėjui jam įprastu būdu, įskaitant pristatymo vietą, laiką, būdą ir t. t. Tai esą ypač patogu klientui, nes jo sandėliuose nesikaupia prekių atsargos, jam nereikia rūpintis tolesniu prekės paskirstymu ir pristatymu į prekybos vietas ar tiesiogiai pirkėjui, o tai - dar vienas didelis pliusas prekes tiekiančiam gamintojui iš Lietuvos.

G.Bingelis įsitikinęs, kad bendradarbiavimas su patikima, ilgametę patirtį turinčia tarptautine logistikos kompanija nuo pat to momento, kai įmonė priima sprendimą eksportuoti, taip pat gali gerokai sustiprinti jos galimybes žengiant į naują rinką.

"Smulkioji ar vidutinė Lietuvos įmonė nėra žinoma tarp užsienio verslininkų, o logistikos partnerio vardas iš pat pradžių liudija apie bendrovės atsakingą požiūrį į verslo organizavimą. Be to, turėdamas galimybę užtikrinti prekių pristatymą konkrečiai prekybos vietai jai priimtinu būdu, gamintojas gali formuoti savo galimybes ir interesus atitinkantį klientų būrį, t. y. į jį įtraukti keletą skirtingų savo produkcijos pirkėjų - prekybininkų ir taip mažinti riziką, su kuria susiduria dalis dabartinių stambių Lietuvos eksportuotojų, kai didžioji įmonės produkcija parduodama vienam klientui", - mano pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"