TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prekiautojai: į Kalvarijų turgų grįžo viduramžių papročiai

2016 01 15 6:00
Už tokią prekybos vietą reikia sumokėti maždaug 500 eurų vienkartinę įmoką, apie 1500 eurų užstatą ir, jei pageidaujama, už langą ir duris - dar per 1000 eurų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Privačiai bendrovei išnuomotas sostinės Kalvarijų turgus iš išorės tapo modernesnis, tačiau rinkliavos jame, anot ten dirbančių prekiautojų, primena viduramžius. Prekybininkai pasakoja, kad lyg baudžiauninkai moka duokles primenančias įmokas vien už teisę prekiauti, negana to, dar turi atseikėti per pusantro tūkstančio eurų „avansui“, kuris iš tiesų yra užstatas.

Šimtai Vilniaus Kalvarijų turgaus prekiautojų jau kuris laikas negali atsitokėti: turgavietė gražėja, bet čia pat veši pasenę papročiai. Ją valdanti UAB KTVG reikalauja, kad prekybininkai sumokėtų net už išnuomotuose paviljonuose įrengtus langus ir duris.

Tačiau sostinės savivaldybė, išnuomojusi turgų ir įsipareigojusi prižiūrėti sutartį, nekreipia dėmesio į šiuos faktus. Ji neskuba ginti prekiautojų, nes iš esmės atsižvelgia tik į turgavietės pelningumo rodiklius.

Pradėjo nuo keistų įmokų

„Nauja turgaus valdžia vasarą pareikalavo, kad sumokėtume vien už galimybę prekiauti, nors turguje dirbame jau daug metų“, – LŽ pasakojo keli prabilti išdrįsę prekybininkai (vardai ir pavardės redakcijai žinomi – aut.). Ši vienkartinė įmoka, arba, prekiautojų žodžiais, duoklė, siekė 400–1000 eurų, o kai kuriems ir daugiau. „Įdomu tai, kad konkretus įmokos dydis priklausė nuo prekybos ploto, prekių ir, svarbiausia, nuo turimų ryšių su administracija“, – pridūrė vienas pašnekovų.

Alma Vaitkunskienė: "Šiandien mieste turgaviečių yra daug, tad pasirinkimas galėtų būti ir kitas, jeigu prekiautojams tai netiktų."Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Rinkliavos „už teisę prekiauti“ teisinis „apipavidalinimas“ sukėlė dar daugiau klausimų. Šios įmokos yra įformintos kaip vos kelių puslapių tarp UAB KTVG ir konkrečių prekiautojų sudarytos atlygintinų paslaugų sutartys. Iš LŽ turimų sutarčių kopijų matyti, kad prekybininko pareiga – „tinkamai ir laiku sumokėti Vykdytojui už suteiktas paslaugas“, o UAB KTVG „įsipareigoja Užsakovui paruošti prekybinę vietą naudojimui“, ir viskas.

Formuluotė „prekybinės vietos paruošimas naudojimui“ nedetalizuota ir kitose sutartyse. Tačiau Kalvarijų turgaus prekiautojai LŽ teigė, esą administracija atvirai jiems pareiškė, kad ši įmoka mokama tiesiog už „teisę prekiauti“. Toks pareiškimas įskaudino daugybę metų toje pačioje vietoje dirbančius prekybininkus.

Kaip avansas virto užstatu

„Kalvarijų turgaus valdžia pareikalavo ir užstato. Jis bus užlaikomas visą prekybos laiką“, – sakė turgaus pardavėjai. Užstatas, siekiantis nuo 1 500 iki daugiau kaip kelių tūkstančių eurų, LŽ turimose sutarčių kopijose ir kasos pajamų orderiuose įvardijamas kaip „avansinis mokėjimas“, tačiau turgavietės administracija, prekiautojų liudijimu, nežada jo įskaityti į einamuosius mokėjimus. „Mums buvo pasakyta, kad šie pinigai bus užlaikyti visą prekybos laiką ir, jei reikės, iš jų bus išskaičiuotos visos prekybos metu gautos nuobaudos“, – piktinosi LŽ pašnekovai.

Gruodį prekiautojų kantrybės taurę perpildė UAB KTVG reikalavimai sumokėti už durų ir langų įrengimą pastatytuose naujuose paviljonuose. Esą jei šie nenori dirbti atvirą garažą primenančioje prekybos vietoje, turi atseikėti dar apie tūkstantį eurų. „Standartinį komplektą sudaro vien žaliuzės, kurias pakėlęs prekiautojas atsiduria lauke, o jei nori vitrinos ir durų – susimokėk. Įdomiausia, kad nustojus prekiauti duris ir langą bus galima išsiimti, nes neva tai – prekybininko nuosavybė. Bet kam reikalinga tokia „nuosavybė“?“ – stebėjosi Kalvarijų turguje dirbantys žmonės.

Beje, visas įmokas ir užstatus prekiautojams reikėjo sumokėti per labai trumpą laiką. Kai kuriems tai buvo nepakeliama finansinė našta, ir jiems teko nutraukti savo veiklą.

Į klausimus atsakė aptakiai

UAB KTVG atstovai, paprašyti pakomentuoti situaciją, į dalį LŽ klausimų konkrečiai neatsakė, tik raštu pateikė bendrovės direktoriaus pavaduotojos Ingridos Talžūnienės autorizuotą komentarą. Į bandymus patikslinti atsakymus telefonu UAB KTVG atstovė trumpai pareiškė: „Telefonu nekalbame ir nekomentuojame, tik raštu. Taip buvo visą laiką.“

I. Talžūnienė raštu teigė: „Jūsų minimos sutartys su prekeiviais sudarytos laisva abiejų šalių valia, prieš tai iš anksto aptarus ir suderėjus jų sąlygas. Avansiniai mokėjimai pagal nuomos sutartis yra įprasta komercinė praktika nuomos veikloje. Avansinių mokėjimų paskirtis – užtikrinti galimų nuomotojo nuostolių ir žalos nuomojamam turtui atlyginimą, todėl jie neįskaitomi einamosios nuomos įmokoms padengti. Ši avansinių mokėjimų paskirtis taip pat įprasta ir nusistovėjusi praktika komercinėje nuomoje.“

Tačiau LŽ primena, kad avansinis mokėjimas – tikrai ne užstatas. Tai daug kartų patvirtino ir Lietuvos teismai. Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą arba jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją.

„O papildomi mokėjimai už langus, duris ar kitokie – tai mokėjimai už individualius pagerinimus, atliekamus pagal atskirus individualius prekeivių prašymus bei poreikius, kai jie pageidauja geresnio ir aukštesnio prekybos vietos įrengimo lygio, nei numatyta, arba pritaikyto atsižvelgiant į atskiro prekeivio veiklos ir prekių ypatumus“, – raštu tikino I. Talžūnienė.

Į LŽ klausimą apie vienkartines įmokas (prekiautojų vadinamas „duoklėmis“ ir siekiančias 400–1000 eurų, o kartais ir daugiau) vien už teisę prekiauti (oficialiai – prekyvietės paruošimą naudoti) turgaus administracija neatsakė. UAB KTVG taip pat nepatikslino, kodėl už „individualius pagerinimus“ (realiai tai – langai ir durys) Kalvarijų turgavietės prekiautojai turi mokėti papildomai, nors kai juos užsakė, nebuvo apie informuoti. Kalvarijų turgaus nuomos sutarties 4 priede nurodoma, kad į tūrinių paviljonų įrengimą investuojama 844 tūkst. eurų. Ar investuotojas įsipareigojo juos įrengti be langų ir durų, tik su žaliuzėmis, ar vis dėto buvo susitarta kitaip, nei Kalvarijų turgų nuomojanti bendrovė, nei Vilniaus miesto merija LŽ nepaaiškino.

Tačiau atsakydama į LŽ klausimus UAB KTVG nežinia kodėl nusprendė priminti, kad net 350 turgaus prekiautojų pernai gruodį kreipėsi į savivaldybę „ir rašte išreiškė džiugesį UAB KTVG vykdoma rekonstrukcija bei administravimu, pagerintomis prekybos sąlygomis turguje, taip pat nerimą dėl nesąžiningų konkurentų“.

Jau nedirba, bet „vadovauja“

Kalvarijų turgaus savininkė Vilniaus miesto savivaldybė, 2011-ųjų pabaigoje išnuomojusi jį 25 metams privačiai bendrovei, neplanavo būti vien pasyvi stebėtoja. Miesto turtą perdavusi savivaldybė pasiliko teisę ir pareigą kontroliuoti, kaip vykdoma sutartis su UAB KTVG. Tam skirtas visas sutarties skyrius pavadinimu „Veiklos kontrolė“.

Jame nurodoma, kad savivaldybė turi teisę bet kada tikrinti, kaip vykdoma sutartis ir įsipareigojimai, bei prašyti pateikti dokumentus. Taip pat – sudaryti nuomos sutarties įgyvendinimo priežiūros darbo grupę, kurioje dirbtų po du savivaldybės, UAB KTVG ir turgavietės prekiautojų atstovus. Tačiau tokia grupė atsirado tik 2013 metų gegužę. Oficialiuose sostinės merijos dokumentuose jos sudėtis iki šiol nepakitusi, nors darbo grupės vadovas savivaldybės atstovas Vytautas Grinius, kurio užduotis – garantuoti posėdžių organizavimą, jau nebedirba savivaldybėje.

Kaip nurodoma UAB KTVG ir Vilniaus miesto savivaldybės sudarytoje sutartyje, būtent ši darbo grupė turėtų nagrinėti prekiautojų prašymus, pretenzijas ar siūlymus ir pateikti sprendimus, o svarbiausia – narplioti klausimus dėl subnuomos sutarčių ir prekybos vietos nuomos sutarčių sąlygų bei užmokesčio dydžio nustatymo. Tačiau valdžios atstovams sunkiai sekėsi paaiškinti, kada pastarąjį kartą grupė buvo susirinkusi, ar ji aptarė šiame rašinyje minimus įkainius bei rinkliavas. Iš pradžių miesto savivaldybės atstovai tikino, esą grupė – „popierinė“, Artūro Zuoko vadovavimo laikais susirinkdavusi vos porą kartų per metus. Vėliau ėmė tvirtinti, kad vis dėlto, nors ir be vadovo, dirbama. Bet į LŽ raštu pateiktą klausimą, kada minėta darbo grupė pastarąjį kartą posėdžiavo, merijos atstovai per visą savaitę taip ir nesugebėjo atsakyti.

Vardijo kitus įkainius

Į kitus LŽ klausimus apie rinkliavas nusprendusi atsakyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė iš pradžių ilgai pasakojo, kodėl ir kaip buvo išnuomotas Kalvarijų turgus, kokių buvo kilę problemų, kiek sutarta į jį investuoti. Taip pat informavo, kad pernai UAB KTVG gavo per 1 mln. eurų pelno, kurį žada reinvestuoti.

Kalbėdama apie turgavietės įkainius ir mokesčius, A. Vaitkunskienė pabrėžė, jog tai – privataus subjekto, kuriam savivaldybė išnuomojo turgavietę su sąlyga, kad bus investuota, reikalas. „Vertinant minėtą vietos parengimo mėnesinį įkainį, vertėtų atkreipti dėmesį, kad turgavietėse egzistuoja įvairūs įkainiai. Tai yra komercinis susitarimas tarp privataus turgavietės valdytojo ir privataus asmens, kuris ten prekiauja. Mieste daug turgaviečių, tad prekiautojai galėtų rinktis, jei jiems tokie įkainiai netiktų. Įkainių nustatymas privataus subjekto teritorijoje, deja, nepaklūsta savivaldybės normoms“, – tikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė.

Tiesa, ji sakė esanti informuota apie visai kitokius įkainius, nei minimi LŽ turimose prekiautojų ir UAB KTVG sutartyse. „Paprašiau pateikti konkrečias sutartis. Įkainiai, vadovaujantis veikiančiomis sutartimis, neviršija 1 tūkst. litų. Kalbama ne apie eurus, o apie 400–1000 litų. Mums paaiškinta, kad tai vienkartinė vietos parengimo įmoka, mokama prekiautojui pradedant dirbti“, – kalbėjo A. Vaitkunskienė.

Komentuodama UAB KTVG „pasiūlymą“ prekybininkams sumokėti už nuomojamų paviljonų durų ir langų įrengimą, administracijos direktorė tepasakė, kad savivaldybė suinteresuota, jog turgaus prekiautojai dirbtų kuo geresnėmis sąlygomis, bet esą nieko negalinti padaryti. „Juk bendrovė nepasiima pelno, o reinvestuoja į turgaus tvarkymą ir plėtrą. UAB KTVG informavo, kad III etapo investicija 2016 metais sudarys 2 mln. eurų. Tai – ir gautas pelnas, ir prekiautojų apmokestinimas“, – pabrėžė ji.

A. Vaitkunskienė taip pat užsiminė, kad sutarties priežiūros darbo grupei vadovauti turėtų būti paskirta jos pavaduotoja Vilūnė Urbonienė. „Mes detaliau paanalizuosime atvejus, kai vienkartinė vietos parengimo įmoka viršija 1 tūkst. litų. Jeigu taip yra iš tikrųjų, žiūrėsime, kokios to priežastys“, – LŽ žadėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"