TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Prekių dažniau ieško specializuotose parduotuvėse

2014 04 02 6:00
I.Genytė-Pikčienė. LŽ archyvo nuotrauka

Mažmeninės prekybos apyvarta šiemet demonstruoja besikeičiančius gyventojų vartojimo įpročius, palyginti su 2010 metų pradžia, kai vartojimas buvo žemiausio lygio, dabar dažniau perkama specializuotose parduotuvėse ir nusigręžiama nuo parduodamų naudotų daiktų, be to, mažėja išlaidos maistui.

Analitikų nestebina matų pradžia: vidaus prekybos rodikliai vasarį buvo beveik dešimtadaliu prastesni nei sausį, esą taip būna kasmet. „Vasaris visada būna itin sezoniškas, nes tai trumpiausias metų mėnuo, be to, žmonės ilsisi po sočių metinių švenčių“, – LŽ pabrėžė DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Bet analizuojant kelerių metų mažmeninės prekybos statistiką, į akis krinta lėtai kylanti vartojimo kreivė. Antai, vertinant lyginamosiomis kainomis ir atskaitos tašku nuo 2005 metų pasirinkus rekordiškai mažą 2010-ųjų vasario apyvartą, šiemet šį mėnesį mažmeninės prekybos lygis buvo 19,8 proc. aukštesnis, arba toks pat kaip ir krizinių 2009 metų vasarį. Ikikriziniais metais aukščiausias lygis, palyginti su 2010 metų vasariu, buvo pasiektas 2007-ųjų gruodį – 40 procentų.

Mažiau maisto

Įdomu, kad palyginti su 2010 metų vasariu, šiemet 8 proc. sumažėjo maisto prekių apyvarta. Tiesa, ne prekybos centruose - šie pardavė 2,5 proc. daugiau. „Išlieka tendencija, kad prekybos centrai išstumia netoliese įsikūrusias mažas parduotuves, – konstatavo analitikė. – Nes išnaudodami masto ekonomijos pranašumus jie gali siūlyti prekes pigiau. Tokio spaudimo smulkieji neatlaiko.“

Tačiau bendras maisto prekių apyvartos lygio kritimas, matyt, sietinas pirmiausia su didele gyventojų emigracija. „Maisto prekės yra atspariausios ekonomikos pokyčiams – ir per krizę, ir per pakilimą valgyti norisi vienodai. Gal sunkmečiu tik dažniau peržiūrimas valgiaraštis“, – priminė analitikė.

Ji neatmeta, kad bendras maisto prekių vartojimas sumažėjo ir dėl visuomenės socialinės atskirties – socialiai pažeidžiami žmonės prekybos centruose pirmiausia dairosi vadinamųjų akcinių prekių, perka pigesnius produktus. „Šių žmonių indėlis į bendrą mažmeninės prekybos apyvartą nėra didelis, tačiau jų Lietuvoje yra daug“, – sakė analitikė.

Naujos kryptys

DNB analitikė atkreipia dėmesį į ryškiai besikeičiančius Lietuvos gyventojų įpročius. Antai, palyginti su 2010 metų vasario vidurkiu lyginamosiomis kainomis, šį vasarį 31 proc. mažiau ne maisto prekių buvo parduota prekybos centruose ir kitose nespecializuotose parduotuvėse, 23 proc. mažiau – naudotų daiktų, tačiau 12,3 proc. padidėjo ne maisto prekių specializuota mažmeninė prekyba, 29 proc. daugiau parduota drabužių ir avalynės, taip pat 8 proc. daugiau laisvalaikio ir sporto prekių parduota specializuotose parduotuvėse.

Pasak I.Genytės-Pikčienės, tai rodo, kad didėjant šeimos biudžetui gyventojai dabar dažniau renkasi brangesnių kokybiškų prekių, kurioms anksčiau piniginę atverdavo tik prispyrus būtinybei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"